Nors dar ne visi suprantame, bet tai yra ne kažkieno kito, o visų mūsų rūpestis, šios problemos dažnai stokoja mūsų dėmesio bei pastangų. Kviečiame geriau susipažinti su svarbiais mometais, kurie šiuo metu yra patys aktualiausi Lietuvos aplinkos apsaugos srityje.
Klimato kaita ir jos poveikis
Tai - gamtos apsaugos problema, apie kurią esame girdėję kiekvienas. Diskusijos dėl klimato kaitos tęsiasi, nepaisant dešimtmečius trunkančių tyrimų. Absoliuti dauguma klimato tyrinėtojų sutinka, kad pagrindinė to priežastis - tiek natūralios, tiek žmonių sukurtos šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra viena pagrindinių klimato kaitos priežasčių.
Pasaulinė temperatūra kyla, ledynai tirpsta, žmoniją kankina sausros, liūtys, uraganai, gaisrai. Toliau kyla ne tik Žemės temperatūra, tačiau ir jūros lygis, šiltėja vandenynai. Tai turi neigiamos įtakos natūralioms buveinėms, žemės ūkiui, vandenynams ir prišaukia vis daugiau stichinių gamtos nelaimių.
Ne mažiau kaip 15 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmeta ne automobiliai ar gamyklos - jas sukelia miškų kirtimas. Dėl miškų naikinimo liks mažiau medžių deguonies gamybai ir anglies dioksidui sugerti. Miškų kirtimas turi daug šalutinių poveikių, kurių iš karto negalime įžvelgti.
„Geriausias būdas mažinti klimato kaitą - statyti tvariai. Atsinaujinančių energijos šaltinių, pvz.: saulės ir vėjo energijos naudojimas, padės kovoti su klimato kaita. Atliekų ir taršos apribojimas padės išsaugoti švaresnę bei tvaresnę aplinką”, - sako E. Greimas. Viešojo transporto ir automobilių bendravimo, taip pat elektrinio ir vandenilio mobilumo skatinimas tikrai gali padėti sumažinti CO2 emisiją ir taip kovoti su visuotiniu atšilimu.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Sprendimai klimato kaitai
- Atsinaujinančios energijos naudojimas.
- Energijos ir vandens efektyvumas.
- Tvarus transportas ir infrastruktūra.
- Tvarus žemės ūkis ir atsakingas vartojimas.
- Mažinti atliekų kiekį ir skatinti perdirbimą.
Miškų kirtimas ir biologinės įvairovės nykimas
Iki 2030 m. Pasaulyje gali likti tik 10 procentų atogrąžų miškų - likusi dalis bus iškirsta medienai arba paliekant laisvus plotus žemės ūkio veiklai. Be to, daugiau nei 70 proc. planetos augalų ir gyvūnų rūšių gyvena miškuose: jos praranda savo buveines, nyksta ekosistemos. Taigi, miškų kirtimas ir biologinės įvairovės trūkumas kelia pavojų mitybos grandinėms, vandens šaltiniams ir kitiems ištekliams.
Biologinė arba, kitaip tariant, gyvybės formų įvairovė, mažėja - daugelyje sričių tai jau pasiekė pavojingą ribą. Pasak Pasaulinės gamtos federacijos, per pastaruosius tris dešimtmečius biologinė įvairovė sumažėjo 27 procentais. Tai vyksta dėl įvairių priežasčių, įskaitant miestų plėtrą, miškų naikinimą ir klimato kaitą.
„Siekiant išsaugoti likusius miškus, žmonės turėtų tiesiog sustabdyti besaikį medžių kirtimą - Lietuvoje ši problema itin aktuali. Logika paprasta - vietoje kiekvieno iškirsto seno medžio reikia atsodinti naują”, - sako LGF direktorius.
Biologinės įvairovės nykimo sprendimai
- Biologinės įvairovės išsaugojimas ir buveinių atkūrimas.
- Grėsmių biologinei įvairovei kontrolė ir užkirtimas invazinių rūšių introdukcijai.
- Naudoti ekologiškus produktus ir pasitikėti natūraliais produktais.
- Medžių sodinimas ir mažesnis popieriaus vartojimas.
Atliekų tvarkymo problemos
Išmesti šiukšlę į šiukšliadėžę labai lengva - dažnai apie tai net nesusimąstome. Atliekų tvarkymo problemos dažniausiai mums tampa aktualesnės tik tuomet, kai prie namų esantys konteineriai prisipildo ir atsakingos įmonės vėluoja juos ištuštinti.
„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje per 2016 metus kiekvienam gyventojui teko 444 kilogramai buitinių atliekų - tai tikrai didžiulis kiekis. Atliekos kasdien keliauja į savartynus ir patenka į aplinkos buveines bei vandenyną. Atliekų šalinimas kelia grėsmę ne tik žemei ir jos aplinkai, bet ir žmonėms.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Tubūt daugeliui bent internete teko matyti į žmonių išmestas atliekas įsipainiojusius vandens bei sausumos gyvūnus, plastiko gabalai vandens gyvūnijai dažnai tampa ir mirtinu „grobiu”. Tuo tarpu deginamos atliekos į orą išskiria pavojingus toksinus, kuriais vėliau kvėpuoja žmonės.
„Atliekų tvarkymo krizę galime pristabdyti sumažinę vartojimo kiekį, taip pat naudodami produktus, kurie gali būti perdirbti ar keliauti į komposto krūvą. Lietuvoje žmonės tampa sąmoningesni ir vis daugiau žmonių bent dalį atliekų rūšiuoja. Tai - teigiamas pokytis. Visgi, dar turime labai daug nuveikti ir peržvelgti savo vartojimo įpročius“, - sako E. Greimas.
Atliekų tvarkymo sprendimai
- Atsakomybė už ekologišką produktą - „sumažinti, pakartotinai naudoti, perdirbti”.
- Efektyvus atliekų šalinimas ir tvarkymas, sąvartynų kontrolė ir stebėjimas.
- Principas „teršėjas moka” ir viešųjų darbų, statybinių medžiagų perdirbimas.
- Plastiko naudojimo mažinimas ir perdirbimo sistemų tobulinimas.
Vandens tarša ir Baltijos jūros problemos
Užteršto vandens negalima gerti, užterštas oras naikina ozono sluoksnį ir sukelia sveikatos problemų, o užterštas dirvožemis naikina buveines bei kelia pavojų jame egzistuojančiai augalijai bei gyvūnijai. Būtent vandens žydėjimas išlieka viena iš opiausių Baltijos jūros problemų.
Daugiau nei pusė cheminių junginių, upėmis patenkančių į jūrą ir sukeliančių eutrofikaciją (vandens žydėjimą), čia patenka būtent iš ūkininkų laukų. Žemės ūkis yra pagrindinė vandens taršos priežastis: kai lyja, pesticidai ir trąšos nusiplauna kartu su lietaus vandeniu, dėl kurio į vandens kelius patenka virusai ir bakterijos.
Vandens taršos sprendimai
- Nuotekų valymas prieš jas vėl patenkant į vandens kelius.
- Plastiko atliekų mažinimas ir septikų naudojimas.
- Lietaus vandens tvarkymas, žalioji žemdirbystė ir denitrifikacija.
- Išsiliejimų sulaikymas ir greitas reagavimas.
Tarša: oras, dirvožemis, papildomi pavojai
Tarša egzituoja daugelyje formų - mums aktuali tiek oro, tiek vandens, tiek dirvožemio tarša. Užterštas oras naikina žmonių sveikatą, o užterštas dirvožemis naikina buveines. Intensyvėjanti žemdirbystė, didėjantis trašų ir cheminių medžiagų naudojimas daro didelį poveikį aplinkai.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Deginamos atliekos į orą išskiria pavojingus toksinus, kuriais vėliau kvėpuoja žmonės. Branduolinių atliekų šalinimas kelia didžiulį pavojų sveikatai.
Sprendimai taršai mažinti
- Atsinaujinančios energijos naudojimas ir iškastinio kuro atsisakymas.
- Energetikos ir transporto efektyvumas, tvarus namų šildymas.
- Žalioji žemdirbystė ir sėjomainos pasėliai, kad palaikyti sveiką dirvą.
Vandenyno rūgštėjimas
Vandenyno rūgštingumas padidėjo per pastaruosius 250 metų, tačiau iki 2100 m. jis gali padidėti 150%. Padidėjęs rūgštingumas gali padaryti žuvies vartojimą rizikingu reikalu. Alternatyvių (atsinaujinančių) energijos šaltinių naudojimas gali būti geriausias pasirinkimas mažinant CO2 kiekį atmosferoje.
Socialinės problemos: demografiniai pokyčiai ir nedarbas
Socialinių problemų įtaka bendram vidaus produktui yra reikšminga, o tarp svarbiausių demografinių iššūkių - gyventojų senėjimas ir gimstamumo mažėjimas. Paprasčiausias vyrų ir moterų švietimas apie kontracepciją gali turėti didelį poveikį. Vyriausybės paskatos ir šeimos planavimo skatinimas taip pat yra priemonės, kurios gali padėti reguliuoti gimstamumą.
Vykdant labai prieštaringai vertinamą Kinijos vieno vaiko politiką, gimstamumas sumažėjo nuo šešių gimimų vienai moteriai septintajame dešimtmetyje iki 1.5. Paprastais būdais - moterų įgalinimu, šeimos planavimo skatinimu - galima prisidėti prie per didelio gyventojų skaičiaus problemos sprendimo.
Bedarbystė
Bedarbiai - atskira socialinė grupė, kuriai tenka didelė ekonominė ir socialinė našta. Bedarbystės lygis ir moterų nedarbas yra opios problemos, kurios tiesiogiai veikia užimtumą ir skurdą. Skurdo ir užimtumo problemos dažnai susijusios su nepakankamomis socialinėmis garantijomis ir darbo rinkos pritaikymu pokyčiams.
Narkomanija
Narkomanija - rimta socialinė problema, kuri turi tiek sveikatos, tiek visuomeninius aspektus. Narkomanijos prevencija ir statistika svarbi formuojant socialinę politiką ir reaguojant į priklausomybes turinčių žmonių poreikius.
Socialinė politika Lietuvoje
„Visuomeniniai aplinkosaugos judėjimai mūsų šalyje yra įmanomi, tik reikia lyderio, strategijos, kaip ta idėja bus pateikta, ir gero paaiškinimo, dėl ko kovojama“, - sako VGTU docentė Aušra Zigmontienė. Žmogus, jo vartojimas ar noras keistis ir yra varomoji jėga. Žmonių sąmoningumas, jų socialinis aktyvumas gali daryti reikšmingus pokyčius įvairiose srityse, taigi ir aplinkosaugoje.
Europos žaliasis kursas - nauja augimo strategija. Čia pabrėžiama, kad reikia laikytis holistinio ir tarpsektorinio požiūrio, pagal kurį visų atitinkamų sričių politika padėtų siekti galutinio su klimatu susijusio tikslo. ES šalys iki 2030 m. yra įsipareigojusios išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., o ilgalaikis tikslas - iki 2050 m. užtikrinti ES poveikio klimatui neutralumą.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja Agnė Kazlauskaitė teigia, kad neutralus poveikis klimatui suteikia didelių galimybių ekonomikoms - jis padeda augti rinkoms, darbo vietų kūrimui, technologijų plėtrai.
Kaip gali prisidėti kiekvienas?
- Mažinti vartojimą: rinktis perdirbamus produktus, vengti vienkartinio plastiko.
- Rūšiuoti atliekas ir naudoti daugkartinius įrankius (maišelius, puodelius).
- Naudoti viešąjį transportą, dviračius, rinktis atsinaujinančią energiją, taupyti elektrą ir vandenį.
- Dalyvauti bendruomeninėse iniciatyvose, šviesti kitus ir remti tvarias verslo iniciatyvas.
Atliekų rušiavimas
Švietimo ir informacijos vaidmuo
Milžiniškas informacijos srautas, nekompetencija ar nepatikimi šaltiniai neretai paskatina aplinkosaugines temas vertinti paviršutiniškai ar vienpusiškai. Žmones reikia edukuoti, kad jie galėtų informaciją atsirinkti. Švietimo skatinimas yra labai svarbus, bet jis turi apimti labai skirtingas grupes, ypač tas, kurios labiausiai prisideda prie aplinkos teršimo.
Europos Sąjunga (ES) aktyviai kovoja su dezinformacija taikydama įvairius teisės aktus ir įrankius nuo 2015 m. Skaitmeninis paslaugų aktas ir Kovos su dezinformacija praktikos kodeksas yra svarbiausios ES priemonės kovojant su dezinformacijos plitimu.
Skaitmeninės technologijos aplinkosaugai
Aiškinamasi, kaip skaitmeninės technologijos padeda spręsti aplinkosaugos problemas: klimato kaitos duomenų kaupimas, jų analizė, aplinkos užterštumo prognozių darymas; šilumos efekto mažinimas taikant skaitmenines technologijas elektrinėse; elektros, transporto srautų paskirstymas ir reguliavimas ir kt. Skaitmeninės technologijos ir aplinka - svarbus įrankis priimant pagrįstus sprendimus ir prognozuojant poveikį aplinkai.
Savarankiški veiksmai ir pilietiškumas
Kiekvienas žmogus, pasak S. Dikčiaus, yra maža valstybė, turinti savo ekonomiką, biudžetą, savo resursus, kuriuos naudoja. Eksperto teigimu, neužtenka tiesiog atsisakyti plastikinio maišelio - labai svarbus bendras sąmoningumas. Bandant prisidėti taip pat kartais reikia stabtelti ir pagalvoti, ar mūsų daromi veiksmai iš tiesų yra racionalūs.
„Tvaresnis gyvenimas apima visas mūsų gyvenimo sritis ir reikalauja pokyčių, tačiau turi daug gerųjų šalutinių pasekmių ir atneša neginčijamos naudos. Pasirinkdami dviratį vietoje automobilio, mes puoselėjame fizinę sveikatą, rinkdamiesi ekologiškus produktus, suvalgome mažiau perdirbto maisto, ir panašiai“, - sako S.Dikčius.
Viešieji judėjimai ir verslo atsakas
Pasaulyje yra didelių organizacijų, pavyzdžiui, „Green Peace“, kurios boikotuoja, protestuoja, kartais tai daro gana radikaliai, bet rezultatų pasiekia. Ne mažiau žinomas ir Pasaulio gamtos fondas, kuris turi savo padalinius daugiau nei 100 šalių. Pastarojo laikotarpio ryškus pavyzdys - klimato kaitos aktyvistė Greta Thunberg.
Žmonių sąmoningumas, jų socialinis aktyvumas gali daryti reikšmingus pokyčius - pramonė ir verslas matydami vartotojų poreikius keičia savo produkciją, darbo metodus, vertybes. Tačiau žodžio „privalai“ negali būti, kalbant socialiniais, ekonominiais ar aplinkosaugos klausimais; žmonės turi suprasti, kokia problema egzistuoja, ko siekiama tam tikromis iniciatyvomis, ir pateikti siūlymus, kaip būtų galima išspręsti.
Visuomenės požiūris Lietuvoje
Pernai gruodį atliktos apklausos duomenimis, klimato kaitą kaip svarbiausią problemą įvardijo 42 proc. Lietuvos ir 53 proc. visų Europos šalių gyventojų, oro taršą - atitinkamai 54 proc., o didėjantį atliekų kiekį - atitinkamai 61 proc. Kaip efektyviausius būdus spręsti aplinkosaugos problemas 35 proc. respondentų Lietuvoje nurodė vartojimo įpročių keitimą, 30 proc. - gamybos ir prekybos pokyčius. Remiantis apklausa, 94 proc. visų ES šalių piliečių teigia, kad aplinkos apsauga jiems yra svarbi.
Švietimo, politikos ir lyderystės svarba
Klimatologas prof. dr. Egidijus Rimkus sako, kad daugiausia problemų Lietuvoje kelia kalbančiųjų apie aplinkosaugą nekompetencija, tačiau egzistuoja ir tikslinga dezinformacija apie klimato kaitą, būdus su ja kovoti, atsinaujinančią energetiką. „Žmonės dažnai šneka bet ką, skaito bet kur ir bet ką, daro neteisingas išvadas“, - pastebi prof. dr. E.Rimkus.
Ekspertai pabrėžia, kad Europa yra svarbi kaip pavyzdys regiono, kuris žengia į priekį. Europa turi pademonstruoti, kokiais būdais galima spręsti problemas, bet viena negali išspręsti šios problemos - visos pasaulio šalys turi kartu prie to prisidėti.
Politinių sprendimų reikšmė
- Teisės aktai ir tarptautiniai susitarimai skatina perėjimą prie atsinaujinančių išteklių.
- Europos žaliasis kursas - tarpsektorinis požiūris, siekiant mažinti emisijas ir skatinti žaliąją ekonomiką.
- Skaitmeninių priemonių taikymas ir informacijos sklaida padeda kovoti su dezinformacija ir gerinti sprendimų kokybę.
Praktiniai žingsniai: ką daryti dabar
Neužtenka kartą per metus pasodinti kelis medžius ir nusimesti atsakomybę; gyvendami klimatui draugiškesnį gyvenimą, mes taip pat geriname ir savo aplinką. Kiekvienas iš mūsų atliktas veiksmas namuose, pavyzdžiui, vandens taupymas ar atliekų rūšiavimas, yra reikšmingas. Jei mozaikoje pasikeičia nors viena detalė, pasikeičia ir visa mozaika.
Dalijimasis - dar viena iniciatyva: galbūt tas daiktas, kurio tau nereikia, gali būti naudingas kaimynui ar giminaičiui. Dalijimasis jau įgyvendinamas ir platesniu mastu - įrengtos dalijimosi stotelės, kuriose galima palikti nereikalingus daiktus, kažką sau iš ten pasiimti.
Asmeniniai sprendimai
- Rūšiuoti atliekas, mažinti vartojimą, rinktis perdirbamus produktus.
- Vengti vienkartinio plastiko, naudoti daugkartinius maišelius ir puodelius.
- Rinktis tvaresnį transportą - dviratį, viešąjį transportą ar elektrinį automobilį.
- Palaikyti vietines aplinkosaugos iniciatyvas ir dalyvauti bendruomenės veiklose.
tags: #socialines #ir #aplinkos #problemos