Antrojo laipsnio valstybinė pensija tėvams, kurie išaugo penkis ar daugiau vaikų, yra svarbi priemonė, siekiant atliepti pensijų skirtumus, atsirandančius dėl darbo rinkos palikimo vaikų priežiūros tikslams. Tačiau šiuo metu Seime siūloma sumažinti šią ribą nuo penkių iki trijų vaikų, siekiant skatinti gimstamumą ir suteikti platesnę socialinę paramą daugiavaikėms šeimoms.
Esamas valstybinės pensijos mechanizmas ir jo problema
Šiuo metu antrojo laipsnio valstybinė pensija tėvams skiriama išauginus penkis ir daugiau vaikų. „Pirmo ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos išmokamos drauge su pagrindine senatvės pensija sulaukus pensinio amžiaus“, - pažymima.
Ši riba - penkių vaikų kriterijus - faktiškai eliminuoja didžiąją dalį šeimų iš galimybės pretenduoti į šią paramos formą ir neskatina platesnio gimstamumo augimo, todėl siūloma sumažinti kartelę.
Siūlomi pakeitimai ir jų motyvai
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Seimo narė Ligita Girskienė teigia, kad trijų vaikų šeima šiandien jau laikytina demografiškai reikšmingu indėliu į valstybės gyvybingumą ir darbo rinkos ateitį. Sumažinus ribą iki trijų vaikų, būtų užtikrintas proporcingesnis valstybės indėlio pripažinimas ir padidėtų potencialių gavėjų ratas kelis kartus.
„Trijų vaikų šeima šiandien jau laikytina demografiškai reikšmingu indėliu. Penkių vaikų kriterijus faktiškai eliminuoja didžiąją dalį šeimų iš galimybės pretenduoti į šią paramos formą“, - pažymi pataisų iniciatorė.
Taip pat skaitykite: Socialinių išmokų sutarties reikalavimai
„Potencialių gavėjų ratas padidėtų kelis kartus.“ Remiantis „Sodros“ duomenimis, antrojo laipsnio valstybinę pensiją gauna apie 8 416 asmenų, tačiau Valstybės duomenų agentūros 2021 m. duomenimis, Lietuvoje buvo apie 27 tūkst. šeimų, kurios galėtų atitikti mažesnės kartelės kriterijus.
Fiskaliniai ir socialiniai aspektai
Visgi tokios gimstamumo didinimo iniciatyvos finansine prasme vertinamos atsargiai. Socialinės politikos ekspertė I. Genytė-Pikčienė pažymi, jog „valdžios sektoriaus skola ir taip didės sparčiai, tad fiskalinė erdvė naujoms iniciatyvoms yra itin ribota“.
„Fiskalinė erdvė naujoms iniciatyvoms yra itin ribota.“ Pasak jos, apsisprendimas turėti daugiau vaikų priklauso nuo daugelio aplinkybių: sąlygų, bendro požiūrio į šeimą, ugdymo paslaugų infrastruktūros, šeimos logistikos sprendimų, sveikatos apsaugos kokybės ir prieinamumo.
Socialinės politikos ekspertė taip pat pažymi, kad šeimų socialinė padėtis yra svarbus veiksnys: „Reikia atsižvelgti į būsto įperkamumo ir prieinamumo iššūkius, ypač gausesnėms šeimoms, bei būsto išlaikymo išlaidas keičiasi šeimos sudėčiai didėjant“.
Valstybinės pensijos kaip motyvacija gimstamumui didinti
Antrojo laipsnio valstybinė pensija buvo sukurta siekiant sumažinti vyrų ir moterų pensijų atotrūkį, kuris kyla dėl moterų pasitraukimo iš darbo rinkos vaikų auginimo laikotarpiu. Tai yra viena iš šeimos politikos priemonių, tačiau kyla klausimas, ar šios reformos tikslas yra skatinti šeimas susilaukti daugiau vaikų, ar mažinti lyčių nelygybę pensijų srityje.
Taip pat skaitykite: Šalpos senatvės pensijos pakeitimai
Socialinės politikos ekspertė pažymi: „Svarbu paklausti, ar reforma siekiama skatinti šeimas susilaukti daugiau vaikų tam suteikiant finansines paskatas per demografijos prizmę, ar tai visgi yra lyčių lygybės priemonė.“
Gimstamumo didinimo priemonės, tokios kaip vaiko pinigai, laikomos sėkminga priemone vaikų skurdui mažinti, bet analizių, kiek jos skatino susilaukti vaikų, ypač pirmojo, yra mažai.
Kitų socialinių iniciatyvų reikšmė šeimoms
Be pensijų sistemos pakeitimų, svarbu pažymėti ir kitas iniciatyvas, kurios gali pagerinti demografinius rodiklius Lietuvoje. Pavyzdžiui, nuo 2027 m. įsigalios Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) šeimoms su vaikais, kuris padės sumažinti mokestinę naštą šiai gyventojų grupei.
Taip pat svarbu gerinti ikimokyklinių ugdymo įstaigų infrastruktūrą ir prieinamumą, nes dabartinis darželių trūkumas didžiuosiuose miestuose yra itin opi problema. Ikimokyklinių ugdymo įstaigų tinklas veikia kaip pasekmių vejėjas, o ne kaip stabilus ir realus šeimoms pritaikytas ugdymo paslaugų tinklas.
Šie veiksniai kartu gali sudaryti palankesnes sąlygas šeimoms auginti vaikus, prisidėdami prie ilgalaikio gimstamumo skatinimo ir socialinės gerovės stiprinimo.
Taip pat skaitykite: "Saulės" vidurinės mokyklos fondas Švėkšnoje
Demografinis kontekstas ir pensininkių skurdas
Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvos moterys pensininkės skursta gerokai dažniau nei vyrai - atitinkamai 41,9 proc. moterų ir 27,5 proc. vyrų sulaukia skurdo rizikos. Todėl socialinė parama, įskaitant pensijas už vaikų auginimą, yra svarbi priemonė mažinti šias disproporcijas.
| Parametras | Esama tvarka | Siūlomas pakeitimas |
|---|---|---|
| Vaikų skaičius, reikalingas pensijai | 5 ir daugiau | 3 ir daugiau |
| Antrojo laipsnio pensijos gavėjų skaičius | Apie 8416 | Galimai apie 27000 |
| Pensijos paskirtis | Kompenstuoti pensijų atotrūkį dėl vaikų auginimo | Išlaikyta, plius gimstamumo skatinimas |
| Apsvarstyti papildomi veiksniai | Fiskaliniai ribojimai, socialinė parama | Taip pat, būsto, ugdymo, sveikatos paslaugos |
Aptariami pokyčiai rodo valstybės pastangas prisitaikyti prie kintančių demografinių ir socialinių realijų bei didinti paramą šeimoms, kurios aktyviai prisideda prie visuomenės ateities kūrimo.