Šiuo metu Lietuvoje pensijos didėja, siekiant gerinti vyresnių žmonių gyvenimo sąlygas ir mažinti skurdo riziką tarp pensininkų. Pavyzdžiui, žmogus, gavęs 200 eurų pensiją gruodį, sausį jau turėtų gauti 215 eurų, o 300 eurų pensija didės iki 322 eurų. 400 eurų pensija sausį pasieks 430 eurų. Šie didėjimai įsigalioja nuo sausio 1 d. ir yra dalis platesnių socialinių išmokų augimo.
Kasmetinis pensijų indeksavimas
Lietuvos įstatymas numato, kad pensijos yra indeksuojamos kiekvienais metais nuo sausio 1 d. Tai reiškia, kad pensijos keliamos tam tikru dydžiu, priklausančiu nuo visų šalies darbuotojų darbo užmokesčio fondo pokyčio. Darbo užmokesčio fondą lemia dirbančių žmonių skaičius ir jų atlyginimų dydis - kuo daugiau dirba ir kuo didesni atlyginimai, tuo didesnis fondas ir didesnis pensijų didėjimas.
Indeksavimo koeficientas (IK) apskaičiuojamas kaip 7 paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: trijų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir trijų prognozuojamų metų. Remiantis Finansų ministerijos paskelbtu naujausiu Ekonominės raidos scenarijumi, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja, kad nuo 2025 metų pradžios pensijos gali didėti 10,32 proc. (anksčiau buvo numatomas 9,59 proc. augimas).
„Sodros“ duomenimis, dabar vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra 596,1 euro. Indeksavus pensijas 10,32 proc. gyventojams prisidės apie 61,5 euro, o vidutinė pensija pasieks apie 657 eurus.
Socialinės išmokos ir jų augimas
Nuo 2026 metų sausio 1 d. Lietuvoje didėja ne tik pensijos, bet ir kitos socialinės išmokos. Vaiko pinigai didėja iki 129,50 eurų per mėnesį. Vienkartinė išmoka gimus ar įvaikinus vaiką auga nuo 770 iki 814 eurų, o nuo birželio - iki 1036 eurų. Vienkartinės išmokos daug vaikų turinčioms šeimoms taip pat didėja.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Išmokos besimokančio ar studijuojančio vaiko priežiūrai nuo 2026 m. birželio 1 d. didėja nuo 420 iki 444 eurų per mėnesį ir bus skiriamos besimokantiems ar studijuojantiems tėvams, globėjams, neturintiems teisės gauti vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“.
Be to, didėja globos (rūpybos) išmokos, pasiekiančios 481 eurą per mėnesį, o tikslinis priedas - iki 296 eurų per mėnesį.
Padidėjus valstybės remiamų pajamų dydžiui nuo 221 iki 233 eurų, didėja ir socialinė bei materialinė parama įvairioms gyventojų grupėms: ligoniams, nelaimės atvejų ištiktiems, grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų ar reabilitacijos įstaigų.
Pensijų skyrimo tvarkos pokyčiai
Seimas svarsto įstatymo pataisas, kurios keistų pensijų skyrimo tvarką pavėlavus kreiptis dėl pensijos. Šiuo metu, jeigu asmuo pavėluoja kreiptis daugiau nei 12 mėnesių po pensinio amžiaus sukakties, jis praranda dalį pensijos - pvz., kreipęsis po 13 mėnesių praranda 1 mėnesio pensiją, po 14 mėnesių - 2 mėnesių pensijas ir taip toliau.
Siūloma atsisakyti tokios pensijų mažinimo praktikos, kad pavėlavus kreiptis pinigai nebūtų prarandami. Taip pat siūloma pavėlavimą paprašyti pensijos prilyginti prašymui pensiją atidėti.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
Pensijos mokėjimo atidėjimo tvarka ir jos ribojimai
Pagal dabartinę tvarką galima atidėti pensijos mokėjimą iki 5 metų, už kiekvienus atidėtus metus pensija didėja po 8 proc., tačiau didžiausias padidinimas negali viršyti 40 proc.
Seimo nariai siūlo panaikinti 5 metų ribą, kad pensijos atidėjimo laikotarpiui nebūtų taikomas maksimalus 40 proc. apribojimas. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rekomenduoja šią ribą palikti, nes panaikinus ją būtų sudarytos sąlygos didžiuliams pensijų padidinimams, kurie sukeltų per didelę administracinę naštą „Sodrai“.
| Šalis | Padidinimas už metus | Maksimalus padidinimas |
|---|---|---|
| Lietuva | 8% | 40% |
| Austrija | 5,1% | 15,3% |
| Kroatija | 5,4% | 27% |
| Kipras | 6% | Nėra duomenų |
| Vokietija | 6% | Nėra duomenų |
| Slovakija | 6% | Nėra duomenų |
| Čekija | 6% | Nėra duomenų |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atkreipia dėmesį, kad dabartinis 8 proc. padidėjimas už kiekvienus atidėjimo metus yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje ir naudingas pensijų gavėjams, nes bendras gyvenimo išmokų dydis būtų didesnis, nei jeigu pensija būtų pradėta gauti iš karto.
II pensijų pakopa - papildomos pensijų kaupimo galimybės
Pensijų mokėjimo tvarka nesikeičia, o II pensijų pakopa tampa lankstesnė, suteikiant žmonėms daugiau galimybių kaupti papildomas pajamas ateičiai. Galutinį sprendimą dėl kaupimo priima pats asmuo, o skubėti nereikia - sprendimą galima apsvarstyti iki 2027 metų pabaigos.
Nuo 2026 m. sausio 2 d. galima vieną kartą per visą kaupimą atsiimti iki 25 % sukauptos sumos, bet ne daugiau nei pačio kaupiančiojo įmokėtos lėšos. Taip pat kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis, galima atsiimti visą sukauptą sumą be jokių mokesčių. Šis procesas vyksta per interneto banką arba „Swedbank“ klientų aptarnavimo punktus.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
Kaupimo lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo fondo principus, kur prognozuojama grąža yra apie 3 % obligacijoms ir 7 % akcijoms. Taikomi maksimalūs pensijų fondų valdymo mokesčiai siekia 0,5 % valdomo turto.
3 pensijų pakopa | 3 pakopos pensijų fondai | pensijų fondų mokesčiai |3 pensijų pakopa gpm lengvata
Pensijų papildomas indeksavimas dėl socialinių ir ekonominių rodiklių
Be įprasto kasmetinio indeksavimo, pensijos Lietuvoje gali būti papildomai indeksuojamos, jei:
- 65 metų ir vyresnių asmenų skurdo rizika viršija 25 %;
- Vidutinės senatvės pensijos santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu yra mažesnis nei 50 %.
Šiuo metu vyresnių žmonių skurdo lygis yra didesnis, o vidutinė pensija vis dar nesiekia pusės vidutinės algos, todėl tikėtina, kad tolesnis pensijų didinimas bus svarstomas ypač artėjant rinkimams.
Nuo šių metų „Sodra“ taip pat perima šalpos pensijų mokėjimą iš savivaldybių, o tai turėtų pagerinti pensijų administraciją ir išmokų paskirstymo kokybę.
Apibendrinant, pensijų didinimas Lietuvoje vyksta dėl kelių priežasčių: valstybės ekonomiškai gerėjančios situacijos, darbo užmokesčio fondo augimo, socialinės politikos siekio mažinti skurdą tarp pensininkų bei kompleksiško socialinių išmokų didinimo šeimoms ir neįgaliesiems. Be to, vyksta svarstymai dėl lankstesnės ir teisingesnės pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos, siekiant užtikrinti asmenims didesnį saugumą ir skaidrumą pensijų srityje.