Švietimo įstatymas numato, kad specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis - didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą. Specialioji pagalba mokiniui, kuriam jos reikia, teikiama mokykloje. Jam teikiamos žodinės kalbos vertimo į gestų kalbą, teksto skaitymo ir konspektavimo bei kitos paslaugos, didinančios ugdymosi prieinamumą. Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Nuo 2024 m. visos mokyklos ir visi darželiai turėtų priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti tokią įstaigą yra geriausias sprendimas vaikui. Tačiau išliks ir specialiosios mokyklos.
Klasės specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams komplektuojamos vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Specialiojoje klasėje, skirtoje turintiesiems nežymų intelekto sutrikimą ir turintiesiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, gali būti iki 12 mokinių. Specialiojoje klasėje, skirtoje akliesiems ir silpnaregiams, kurtiesiems ir neprigirdintiems, turintiesiems judesio ir padėties sutrikimų, taip pat turintiesiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, gali būti iki 10 mokinių.
Specialiųjų poreikių asmenys iki 21 metų, priimant juos į profesinę mokyklą, turi pateikti pedagoginės psichologinės tarnybos pažymas. Asmuo turi gebėti mokytis pagal atitinkamą profesinio mokymo programą ir dirbti pagal įgytą profesinę kvalifikaciją. Vaikų skaičius ikimokyklinio ugdymo specialiose grupėse priklauso nuo vaikų amžiaus grupės ir sutrikimo pobūdžio. Specialiųjų poreikių turintys asmenys, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo individualizuotą, pagrindinio ugdymo individualizuotą ar socialinių įgūdžių ugdymo programą, ugdosi bendrojo ugdymo mokyklos bendrosiose klasėse.
Specialioji mokykla ir bendrojo ugdymo mokykla, ugdanti specialiųjų poreikių mokinius, sudarydama mokyklos, klasės ar specialiųjų poreikių mokinio individualų ugdymo planą turi vadovautis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis. Atliekama individualizacija apima daugelį aspektų, nuo pasiekimų įvertinimo iki mokymo priemonių adaptacijos.
Kurtiems ir neprigirdintiems vaikams vietoj kalboms skiriamų pamokų organizuojamos komunikacinės veiklos pamokos (7 pamokos per savaitę), kurias sudaro šios veiklos sritys - lietuvių kalba, bendravimas ir 1 savaitinė pamoka skiriama lietuvių gestų kalbai mokyti. Pažintinės veiklos pamokos apima socialinę, kultūrinę veiklą, gamtinės aplinkos pažinimą, elementarių matematikinių vaizdinių su(si)formavimą, meninės veiklos pamokos sudaro muzikos ritmikos mokymasis ir dailės sričių pažinimas, dalykinei praktinei veiklai skiriamos 3 pamokos per savaitę, tarties, kalbos ir klausos lavinimo individualioms pratyboms skiriamos 2 pamokos (kochlearinių implantų naudotojams 2-3 pamokos) per savaitę kiekvienam mokiniui. Sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos vaikų ugdymo plane turi būti skiriama specialiųjų pamokų tarčiai, kalbai ir klausai lavinti.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie specialiuosius poreikius
Nežymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ir tautinės mažumos kalba besimokantiems nežymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams mokyti namuose skiriamos 6 valandos per savaitę. Vidutinio, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ir tautinės mažumos kalba besimokančių nežymaus, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ugdyti namuose skiriamos 6 valandos per savaitę. Ugdoma atskiromis veiklos sritimis: komunikacinės, pažintinės, orientacinės, meninės ir darbinės veiklos kryptimis mokinį namuose ugdo specialusis pedagogas; jis, atsižvelgdamas į individualius kiekvieno vaiko gebėjimus, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) individualiai pritaiko mokiniui bendrąją pradinio ugdymo programą, lavina vaiko gebėjimus, konsultuoja; namuose mokant žymiai ar labai žymiai sutrikusio intelektą turinčius vaikus, turinčius judesio ir padėties sutrikimų, rekomenduojama 1-2 val.
Mokymas pagal specialiesiems neįgaliųjų poreikiams pritaikytas programas nulemia ir naujų mokymo ir mokymosi būdų taikymą. Mokiniai su skirtingomis negalėmis ir skirtingais mokymosi poreikiais mokomi nevienodais būdais ir metodais. Pagrindiniai principai, pasirenkant ugdymo metodus, - mokymo diferencijavimas ir individualizavimas. Taikant mokymo metodus, pirmiausia atsižvelgiama į individualius specialiuosius poreikius.
Specialiųjų poreikių mokinių ugdymo procese taikomi įvairūs metodai: pasakojimas, aiškinimas, stebėjimas, pokalbis, demonstravimas, spausdintiniai ar garsiniai šaltiniai, parastieji ir kompiuteriniai žaidimai. Mokiniai mokosi pažinti tikrovę, vertinti reiškinius, susidaryti individualų požiūrį į žmones, daiktus, aplinką ir patį save. Atliekami praktiniai darbai, bandymai, stebėjimai, judrieji ir didaktiniai, kūrybiniai žaidimai, sprendžiamos loginės užduotys. Žaidžiama grupėmis, komandomis, vaikams leidžiama patiems įvertinti savo darbą. Taikomas individualus darbas su vaikais kaip koreguojamasis ugdymas.
Sutrikusios klausos mokiniams ugdyti daugiau naudojamos regimosios priemonės, tobulinamas bendravimas sakytine kalba (tarimas ir skaitymo iš lūpų įgūdžiai), daugiau informacijos pateikiama rašytine kalba, organizuojamos individualios pratybos. Specialios priemonės - vaizdinės priemonės, schemos, paveikslai, lentelės, formulės, sutartiniai ženklai, taip pat gestų kalbos ir daktilologijos priemonės. Mokiniams, besimokantiems bendrojo ugdymo mokykloje, teikiama surdopedagogo pagalba. Kurtieji gali būti mokomi totalinės komunikacijos, žodiniu arba dvikalbiu metodu. Ugdant kurčiuosius, labai svarbus yra meninis ugdymas.
Sutrikusios regos vaikų ugdymo procese naudojamos specialios mokymo priemonės. Brailio raštas skiriamas silpnaregiams, kuriems gresia pavojus apakti; po pusę savaitinės pamokos skiriama individualių pratybų (iki ketverių metų). Vertinimas atitinka bendrojo ugdymo programas: pažangą vertiname pagal bendrųjų ugdymo planų nuostatas, taikome formuojamąjį, diagnostinį ir apibendrinamąjį vertinimą. Dėl mokinio, mokančio individualizuotomis programomis, vertinimo ir įforminimo susitariama mokykloje. Pradinio ugdymo pažymėjimas išduodamas baigus pradinio ugdymo individualizuotą programą, pagrindinio ugdymo pažymėjimas - baigus pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, o vidurinio ugdymo pažymėjimas - baigus socialinių įgūdžių ugdymo programą.
Taip pat skaitykite: Skyriaus veikla ir nuostatos
LSMU ir Lietuvos aukštosios mokyklos vis plačiau pritaiko pagalbą studentams su negalia. Svarbu kurti įtraukties politiką, įtraukti studentus į sprendimų priėmimą, fondo lėšų efektyvų panaudojimą ir kryptingą psichologinę paramą. Lietuvos studentų sąjunga atliko tyrimą 2020 m. apie tai, su kokiais iššūkiais susiduria studentai turintys negalią ir kaip studijų procesas jiems pritaikytas. Tyrimo išvados rodo, kad neišpildyti poreikiai, netinkami metodai, ribotas paslaugų prieinamumas ir dideli finansiniai iššūkiai sukelia diskriminacinę aplinką aukštosiose mokyklose.
Sprendimai apima modelių sujungimą į vieną visumą - įtraukties politikos įgyvendinimą nacionaliniu lygiu, duomenų bazės kūrimą apie studentų su individualiais poreikiais poreikius, lankstesnį studijų procesą ir pasirengimą dėstytojams bei administracijai dirbti su SUP studentais. Taip pat svarbu skirti finansinę ir psichologinę paramą, logistines priemones, prieinamą studijų medžiagą ir techninį užtikrinimą. Tyrimai rodo, kad reikia peržiūrėti stipendijų ir lengvatų tvarką, atsieti jas nuo bendrųjų pažangumo rodiklių ir užtikrinti, kad parama būtų orientuota į konkrečias negalias ar sutrikimus ir jų sukeliamus individualius poreikius.
- Reikia įtraukti į studijų procesą lankstumą: galimybę studijuoti nuotoliniu būdu arba prašyti papildomo laiko atsiskaitymams.
- Reikia plėsti akademinės paramos priemones: personaliniai asistentai, konsultacijos, adaptuota studijų medžiaga, techniniai sprendimai.
- ReikiaDidinti dėstytojų ir personalo kvalifikaciją darbui su SUP studentais.
- Reikia kurti institucinius koordinatorius atsakingus už SUP studentų reikalų integravimą.
- Reikia kurti psichologinį pasiruošimą ir kurti emociškai palankią universiteto aplinką.
LSMU ir kitos aukštosios mokyklos gerina infrastruktūrą: liftai, rampos, įranga, pritaikyti bendrabučiai, bibliotekos paslaugos ir kt. Tačiau auditai rodo, kad vien tik fiziškai pritaikyti pastatai nėra pakankama įtrauktis. Svarbu suvienyti paramos sistemas, užtikrinti prieinamumą ekonominę ir emocinę pagalbą, bei laikytis „Leaving nobody behind“ principo.
Taip pat skaitykite: Švietimas Lietuvoje: specialieji poreikiai
tags: #specialiuju #poreikiu #studentai