Socialinė plėtra ir visapusiškas ugdymas: integruotas požiūris į gerovę, tvarumą ir įtrauktį

Socialinė ekonominė plėtra yra siekiama kartu skatinti ekonominį augimą ir gerinti visuomenės gyvenimo kokybę. Šia tema siekiama, kad mokiniai suprastų, jog žmonių gyvenimo sąlygos yra įvairios ir ne visada kokybiškos, kas yra kokybiško gyvenimo rodikliai ir kaip jie tarpusavyje susiję.

Kas sudaro socialinės plėtros turinį?

Socialinė infrastruktūra sudaro sąlygas žmonių sveikatai, kūrybiniam ir darbo potencialui išsaugoti ir pagerinti, fiziškai ir intelektualiai išsivysčiusiems, socialiai aktyviems žmonėms ugdyti, didina darbo jėgos išsilavinimo ir kvalifikacijos lygį, šalies žmogiškąjį kapitalą, todėl jos plėtrą daugiausia finansuoja valstybė ir savivaldybės.

Socialinė politika dažnai suprantama siaurai ir apima ne visą socialinę aplinką (švietimą, sveikatos apsaugą, būsto statybą ir išlaikymą ir kt.), bet iš esmės tik skurdžią socialinio draudimo sistemą. Socialinės saugos sistema neturi apsiriboti vien išmokų mokėjimu. Ji turi daryti tiesioginį poveikį žmonių ekonominiam aktyvumui. Valdžios institucijų pareiga - formuoti ir įgyvendinti valstybinę socialinės saugos ir užimtumo politiką.

Visapusiško ugdymo reikšmė socialinei plėtrai

Šia tema siekiama, kad mokiniai suprastų žiedinės ekonomikos svarbą tausojant mūsų gamtą (aplinkosaugos tikslas). Skirtų sąvokas žaliasis kursas, žiedinė ekonomika, tvarus vartojimas, rūšiavimas ir pan. Įvardintų sėkmingus žiedinės ekonomikos pavyzdžius ir naudą gamtai bei žmogui.

Remiantis Lietuvos ir pasaulio pavyzdžiais, aiškinamasi darnaus gamtos išteklių naudojimo būtinybė. Vertinama vartojimo mažinimo, atliekų perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo svarba lokaliu, regioniniu ir globaliu lygiu. Diskutuojama apie gamtos saugojimą, paaiškina, kaip racionaliai vartoti išteklius, apibūdina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą ir pateikia konkrečių pavyzdžių.

Taip pat skaitykite: Plačiau apie socialinę plėtrą

Darnaus vystymosi priemonės ir jų vieta ugdymo procese

Siekiant užtikrinti žmonių gerovę dabar ir ateityje, būtina įgyvendinti darnaus vystymosi priemones. Šios priemonės apima: skurdo ir bado mažinimą, ekologinių problemų sprendimą, aplinkosaugą.

Pasaulis be skurdo ir bado - tikslas, kad visi žmonės turėtų galimybę tenkinti savo pagrindinius poreikius: maisto, vandens, būsto, švietimo, sveikatos priežiūros. Skurdo ir bado mažinimas apima įvairius veiksmus ir programas, pavyzdžiui, maisto saugumo užtikrinimą, švietimo ir sveikatos prieinamumo gerinimą, darbo vietų kūrimą, socialinių pašalpų teikimą ir kt.

Žiedinė ekonomika kaip socialinės ir ekologinės plėtros dalis

Žiedine ekonomika siekiama kiek įmanoma sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą pažangiu produktų projektavimu, pakartotiniu produktų naudojimu ir taisymu, perdirbimu, darniu vartojimu ir naujoviškais verslo modeliais, kurie, pavyzdžiui, kaip alternatyvą gaminio įsigijimui siūlo jo nuomos, skolinimo ar dalijimosi juo paslaugą. Žiedinė ekonomika - tai galimybė spręsti globalias klimato kaitos problemas.

Šiuo metu pasaulyje įsitvirtinusi linijinė ekonomika, kurios modelis „imk - gamink - išmesk“. Žiedinės ekonomikos sklaida ugdymo procese - vienas iš instrumentų formuoti tvarias vartojimo, atliekų tvarkymo ir verslo praktikas. F3.3. Argumentuotai siūlo, kaip mažinti vartojimo apimtis, vengti vienkartinių daiktų, rūšiuoti atliekas ir jas perdirbti.

Konkrečios mokymo temos ir įgūdžių ugdymas

  • Paaiškina, kodėl svarbu perdirbti antrines žaliavas.
  • Diskutuoja apie antrinių žaliavų perdirbimo svarbą.
  • Analizuoja tvarių, perdirbamų medžiagų naudojimą, poveikio aplinkai sumažinimą, pateikia pavyzdžius.
  • Analizuoja antrinį gaminių panaudojimą (drabužiai, baldai, pakuotė) ir paskirties transformavimą.

Socialinis verslas ir bendruomeninė plėtra

Nuo 20 a. socialinis verslas įprastai suprantamas kaip rinkos mechanizmais grindžiamas verslas, pelno siekimą bei jo panaudojimą susiejant su visuomenei naudingais tikslais ir prioritetais, teigiamu socialiniu poveikiu visuomenei. Kitaip sakant, socialinis verslas išsiskiria savo socialiniais tikslais bei teikiama socialine nauda, kurios esminis finansavimo šaltinis yra pats socialinis verslas, - t. y. šiam verslui būdingas socialinės veiklos, socialinių tikslų ir verslo modelių integravimas.

Taip pat skaitykite: Inovacijos socialinėje ekonomikoje

Socialinio verslo orientacija spręsti socialines problemas, veikti socialinės gerovės sistemoje skatina socialinį verslą taikyti socialines naujoves, naudoti tvarias verslo strategijas. Socialinio verslo subjektai, mažindami socialinių problemų mastą, kuria socialinę naudą, reikšmingą tiek vietos bendruomenėms, tiek visai visuomenei.

Socialinio verslo subjektų veiklai reikalinga palanki aplinka, kurią formuojam ilgalaikė valstybinė socialinio verslo politika, teisinis reguliavimas, taip pat ir parama, teikiama socialiniam verslui ir didinanti socialinio verslo finansinį tvarumą, užtikrinanti rinkos galimybes, socialinio verslo modelių gyvybingumą, socialinių problemų sprendimo efektyvumą.

Inovacijos, technologijos ir ugdymas

Pažangios technologijos ir inovacijos yra svarbus veiksnys, kuris padeda įgyvendinti tvaraus ir protingo vystymosi tikslus visame pasaulyje. Susipažįstama su dirbtinio intelekto sąvoka, raidos istorija, taikymo pavyzdžiais (balso ir rašto atpažinimu, vaizdo stebėjimu, paieškos ir vertimo sistemomis, autonomiškai valdomomis mašinomis, savaime besimokančiomis sistemomis, virtualiaisiais konsultantais ir kt.).

Nagrinėjami įvairūs mašininio mokymosi, kaip dirbtinio intelekto srities, įrankiai, leidžiantys kurti ir mokyti mašininio mokymosi modelius tiesiogiai naršyklėje (pavyzdžiui, Teachable Machine ar kt.). Aptariami dirbtiniai neuroniniai tinklai, kaip viena iš pagrindinių mašininio mokymosi būdų, nagrinėjami neuroninių tinklų naudojimo pavyzdžiai. Nagrinėjami dirbtinio intelekto taikymai duomenims klasifikuoti, atpažinti ir prognozuoti.

Įtrauktis, socialinė parama ir konkrečios plėtros iniciatyvos

Kauno plėtros socialinė dimensija nukreipta į teigiamų socialinių pasikeitimų parėmimą, socialinio aprūpinimo užtikrinimą, bendravimo tarp žmonių, valstybinių institucijų ir paslaugų teikėjų sustiprinimą, viešųjų vertybių integravimą į bendrąją miesto socialinę ir kultūrinę erdvę. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į specifines neturinčias palankių sąlygų gyventojų grupes ir bendruomenes, į prieigos prie bazinių socialinių ir kultūrinių paslaugų plėtrą, demokratinių teisių stiprinimą.

Taip pat skaitykite: Skurdo mažinimas kaimo vietovėse

Viešo visuomeninio dalyvavimo pasėkoje suteikiami įgaliojimai žmonėms aiškiai suformuluoti savo poreikius ir interesus, o nuosavybės priemonių ir paslaugų vartotojai įtraukiami į strateginių sprendimų priėmimo procesą.

Praktinis pavyzdys: Projektai vaikams ir asmenims su negalia

Kauno miesto savivaldybė dalyvauja Europos socialinio fondo agentūros įgyvendinamo projekto Nr. 10-013-P-0001/004 „Ankstyvojo ugdymo užtikrinimas vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų“ jungtinėse veiklose. Projekto trukmė - 2024 m. birželis-2027 m. Tikslinė grupė - vaikai iš socialinę riziką patiriančių šeimų.

Projekto tikslas - didinti socialinę gerovę asmenims, turintiems intelekto ir (ar) psichikos negalią. Šiuo projektu planuojama plėtoti socialines paslaugas bendruomenėje asmenims su proto ir psichine negalia, įsteigiant: 2 (du) apsaugotus būstus Kaišiadorių rajone, 1 (vienas) socialines dirbtuves su dienos užimtumu Žiežmariuose, ir vykdant esamų socialinių dirbtuvių plėtrą Šv. Faustinos ugdymo centre.

Įgyvendinant projektą, planuojama įsigyti tik specialiai socialinių dirbtuvių veiklai ar kasdieniams tikslinių grupių pavėžėjimo poreikiams pritaikytą transporto priemonę. Veiklų pradžia - 2025 m. Veiklų pabaiga - 2029 m.

Tarpdisciplininis ugdymas: mokomieji dalykai ir praktiniai gebėjimai

Mokymo turinys apima mokslus ir praktinius gebėjimus: aplinkosauga, biologija, chemija, technologijos, EEET pramonės ir paslaugos, produktų dizainas, tekstilės pramonė ir tvarios medžiagos. Nagrinėjamos energetikos, elektrotechnikos, elektronikos ir telekomunikacijų pramonės ir paslaugų šakos Lietuvoje, regione ir pasaulyje, jų raida, taikomos inovacijos, kuriamų produktų ir paslaugų verslumo idėjų pavyzdžiai.

Mokomasi apibūdinti biotechnologijų pritaikymą žemės ūkyje ir medicinoje, genetikos pritaikymą diagnostikai ir veislei, aptariama augalų klonavimo įtaka ekosistemoms. Tyrinėjant mokomasi susieti poveikį aplinkai su konkrečiomis priemonėmis, vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą.

Kompetencijų ugdymas

  1. Gebėjimas analizuoti ir siūlyti sprendimus dėl vartojimo mažinimo ir atliekų tvarkymo.
  2. Sugebėjimas vertinti darnaus išteklių naudojimo būtinybę lokaliu ir globaliu lygiu.
  3. Supratimas apie socialinio verslo principus ir gebėjimas kurti socialines inovacijas.
  4. Skaitmeninės ir technologinės kompetencijos - DI ir EEET pritaikymas sprendžiant socialines bei ekologines problemas.

Kultūrinės ir etinės dimensijos

Popiežiaus Paulius II sakė, kad katalikų socialinis mokymas įtvirtina teisę į darbą ir kad „darbinė veikla suteikia individui vietą visuomenėje, … leidžia žmonėms atsakingai dalyvauti tautos gyvenime, prisidėti prie jo kūrimo“. Katalikų socialinis mokymas patvirtina teisę į padorų gyvenimą, teisę dirbti, teisingo atlyginimo principą ir lygų abiejų lyčių traktavimą darbo procese.

Remdamiesi Evangelija analizuojami dosnumo, gailestingumo ir solidarumo pavyzdžiai; kuriami evangelizavimo ir labdaros projektai, planuojami gailestingumo darbai, skatinamas atsakas į žmonių, esančių ribinėse situacijose, poreikius.

Kaip suderinti socialinę plėtrą su ugdymu praktiškai?

  • Integruoti tvarių verslo modelių ir žiedinės ekonomikos temas į technologijų ir ekonomikos pamokas.
  • Skatinti mokinių dalyvavimą vietos socialiniuose projektuose, savanorystėje ir viešuosiuose diskusijose.
  • Vykdyti tarpdisciplininius projektus apie darnaus vystymosi priemones ir socialinę politiką.
  • Įtraukti DI ir inovacijų demonstracijas kaip priemones spręsti socialines ir aplinkosaugos problemas.

Siūlomi mokymo moduliai

Modulis Turinys Rezultatas
Darnus vartojimas ir žiedinė ekonomika Atliekų tvarkymas, pakartotinis naudojimas, perdirbimas, tvarūs verslo modeliai Mokiniai siūlo vietinius sprendimus vartojimo mažinimui
Socialinis verslas ir bendruomenės projektai Verslo modelių kūrimas, finansavimo šaltiniai, teisinė aplinka Prototipai socialiniams produktams ar paslaugoms
Technologijos ir DI taikymai Mašininis mokymasis, duomenų analizė, automatika SMART sprendimai socialinėms paslaugoms ir aplinkosaugai

Apibendrinant - socialinė plėtra ir visapusiškas ugdymas susieja ekonominį augimą, socialinę apsaugą, tvarų gamtos išteklių naudojimą, technologijas ir etinius principus. Integruotas požiūris švietime ir viešojo sektoriaus iniciatyvos, tokios kaip bendruomeninės socialinės paslaugos ar Europos socialinio fondo projektai, leidžia praktiškai didinti socialinę gerovę ir užtikrinti įtrauktį bei tvarumą.

tags: #socialine #pletra #vsi