Lietuvoje neįgaliesiems teikiama įvairiapusė finansinė ir socialinė parama. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines išmokas ir lengvatas, kurios priklauso neįgaliesiems, įskaitant vaiko pinigus, šalpos ir netekto darbingumo pensijas, tikslines kompensacijas, kompensacijas automobiliui, būsto pritaikymą, subsidijas įsidarbinimui bei socialines paslaugas ir medicininę pagalbą.
Finansinė parama ir išmokos
Vaiko pinigai ir papildomos išmokos
Negalią turintiems vaikams, kaip ir gausių ar nepasiturinčių šeimų vaikams, kartu su vaiko pinigais mokama papildoma išmoka. Lietuvoje vaiko pinigus ir papildomą išmoką gauna neįgalūs asmenys iki 21 metų. Vaiko pinigai yra universali išmoka, mokama kiekvienam vaikui. Negalią turintiems vaikams, kaip ir gausių ar nepasiturinčių šeimų vaikams, kartu su 70 eurų dydžio vaiko pinigais mokama 41 eurų papildoma išmoka. Iš viso kas mėnesį šie vaikai sulaukia 111 eurų dydžio išmokos.
Netekto darbingumo (socialinio draudimo) pensijos
Neįgaliesiems, kurie neteko 45 proc. ar daugiau darbingumo, mokamos netekto darbingumo pensijos. Netekto darbingumo pensija skiriama tiems, kurie neteko 45 proc. ir daugiau darbingumo bei turi įgiję minimalų pensijų draudimo stažą. Jas gali gauti tiek jaunesni, tiek pensinio amžiaus neįgalieji, svarbu, kad jie būtų įgiję bent minimalų socialinio draudimo stažą, kuris priklauso nuo asmens amžiaus. Nuo birželio pradžios netekto darbingumo socialinio draudimo pensijos šalies gyventojams taip pat padidėjo, priklausomai nuo jų netekto darbingumo lygio.
Šalpos neįgalumo pensijos
Šalpos pensija mokama našlaičiams, neįgaliems vaikams, nuo vaikystės neįgaliems suaugusiems žmonėms bei kitiems neįgaliesiems ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems gyventojams, kurie neįgijo stažo socialinio draudimo pensijai gauti. Šalpos neįgalumo pensija skiriama vaikams ir pakankamai socialinio draudimo pensijų stažo neįgijusiems asmenims, kurie neteko 45 proc. ir daugiau darbingumo dėl ligos ar būklės, atsiradusios iki 24 metų, arba 60 proc. ir daugiau darbingumo - po 24 metų. Šiuo metu šalpos neįgalumo pensija esant sunkiam neįgalumui siekia 286 eurų, esant vidutiniam neįgalumui - 214 eurų, esant lengvam neįgalumui - 143 eurų, netekus darbingumo - nuo 143 iki 321 euro. Šalpos pensijų dydžiai priklauso nuo netekto darbingumo procento.
Tikslinės kompensacijos
Neįgaliesiems, kuriems nustatyti specialieji poreikiai, mokamos tikslinės kompensacijos. Jų dydis taip pat priklauso nuo bazės. Tai - papildoma išmoka, kuri gali būti mokama kartu su socialinio draudimo arba šalpos pensija. Slaugos išlaidų tikslinė kompensacija siekia 228 arba 312 eurų, o nuolatinės priežiūros (pagalbos) - 72 arba 132 eurus. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 93-94 tūkst. žmonių. Tikslinė kompensacija - tai mėnesinė piniginė išmoka, skiriama asmenims, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos skiriamos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai įvertinus suaugusio žmogaus ar vaiko specialiuosius poreikius.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Kompensacijos automobiliui įsigyti ar pritaikyti
Negalią turintys suaugusieji, kuriems yra nustatytas specialusis lengvojo automobilio ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, arba šeimos, auginančios negalią turinčius vaikus, kuriems yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar visiška negalia iki 2005 m. birželio 30 d., vieną kartą per 6 metus gali pasinaudoti kompensacija lengvajam automobiliui nusipirkti arba pritaikyti. Šeimos gali gauti šią kompensaciją ir toliau, jeigu neįgaliam vaikui, sukakus 18 metų, nepertraukiamai nustatyta visiška negalia ir (ar) specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Kompensacijos dydis gali siekti iki 2 560 eurų, ji išmokama pagal konkrečias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
Kitos piniginės išmokos ir socialinė pašalpa
Neįgaliesiems, kaip ir kitiems piliečiams, gali būti skiriama socialinė pašalpa, jeigu vidutinės šeimos pajamos per mėnesį neviršija nustatytų ribų. Socialinė pašalpa yra mokama tiems, kurių vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 137,5 eurų (tam tikrais atvejais) ir atsižvelgiant į išimtis: neįskaičiuojami vaiko pinigai bei dalis darbo užmokesčio. Socialinę pašalpą gyventojai gali gauti netgi tuomet, kai po nedarbo laikotarpio pradeda dirbti. Iš viso pašalpa pradėjus dirbti gali būti mokama 12 mėnesių, bet laikui bėgant mažėja.
Būsto ir aplinkos pritaikymas
Būsto pritaikymo galimybės ir finansavimas
Negalią turintys gyventojai gali kreiptis į savivaldybes dėl būsto pritaikymo ir pasinaudoti valstybės bei savivaldybės parama. Būstas ir gyvenamoji aplinka gali būti pritaikyta ir vaikams su sunkia negalia. Neįgaliajam pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai: pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam neįgaliajam, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei, jame turi būti deklaruota ir faktinė neįgaliojo gyvenamoji vieta, išskyrus atvejus, kai būstas nėra visiškai baigtas. Kai neįgaliajam yra pritaikomos bendrojo naudojimo patalpos daugiabutyje, tuomet prašoma gauti kitų savininkų sutikimą; tačiau jeigu kitų butų savininkai nepritaria, teigiamą sprendimą gali priimti savivaldybės administracija.
Paramos dydžiai ir priemonės
Iš valstybės biudžeto būsto pritaikymui (išskyrus liftų ir keltuvų pirkimą ir įrengimą) skiriama iki 6000-6200 eurų, o iš savivaldybės biudžeto - ne mažiau nei nustatyta suma (paminėta 4133 eurai tam tikrais atvejais). Taip pat yra galimybė finansuoti technines pagalbos priemones, kai jų nefinansuoja Techninės pagalbos neįgaliesiems centras. Priemonių įsigijimui iš valstybės biudžeto gali būti skiriama iki 2000 eurų. Tokios priemonės gali būti įvairios balansavimo, vaizdinės stimuliacijos, judesius varžančios priemonės, lietimo taktilinė, supimo, garso slopinimo įranga, automobilinės kėdutės ar šalmai, apsaugantys nuo galvos sužeidimo, ištikus epilepsijos priepuoliui. Šias priemones galima pirkti ir užsienio valstybėje.
Parama įsidarbinimui ir profesinė reabilitacija
Subsidijos darbo vietų steigimui ir pritaikymui
Jeigu darbdavys turi pritaikyti ar įrengti darbo vietą, į kurią bus priimtas žmogus su negalia, jis gali pasinaudoti tam skirta parama - iki 19,9 tūkst. eurų. Lėšos gali būti skirtos, pavyzdžiui, įsigyjant kompiuterinę programą, kuria naudodamasis aklasis gali dirbti kompiuteriu. Darbdavys steigdamas ar pritaikydamas darbo vietą, turi prisidėti ir savo lėšomis: už kiekvieną neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis ar 25 proc. neviršijantis darbingumo lygis, - 20 proc.; už neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ar 30-40 proc. darbingumo lygis, - 30 proc.; už neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas lengvas neįgalumo lygis ar 45-55 proc. darbingumo lygis, - 35 proc. ir įsteigtą ar pritaikytą darbo vietą išlaikyti ne mažiau kaip 3 metus.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Subsidija steigti darbo vietą sau
Darbingo amžiaus neįgalieji, registruoti Užimtumo tarnyboje, gali steigti darbo vietą sau labai mažoje įmonėje ir gauti iki 19,9 tūkst. eurų dydžio subsidiją. Tokia parama skiriama darbuotojams su lengva, vidutine ar sunkia negalia ir neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis. Subsidija gali būti mokama, kai darbo vieta sau steigiama pirmą kartą. Įsteigus darbo vietą sau, galima imtis ir plėtros - samdyti naujus darbuotojus. Siekiant gauti tokią paramą, visų pirma tai reikia aptarti su Užimtumo tarnybos konsultantu, o po to - pateikti paraišką.
Profesinė reabilitacija
Projektas “Parama neįgaliesiems" bus įgyvendinamas kartu su partneriu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba. Projektu siekiama įtraukti 2 000 neįgaliųjų į profesinę reabilitaciją. Neįgalieji, dalyvavę ESF remiamoje profesinės reabilitacijos programoje - 2 000. Projekto rezultato rodiklis - 92 procentai sėkmingai baigusių programą, t. y. 1 840 asmenų, o 50 procentų arba 920 asmenų pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą. Užtikrinant paslaugų prieinamumą bei įvairovę, projekto dalyviai galės pasirinkti iš maždaug 13 įstaigų ir apie 300 skirtingų programų. Profesinės reabilitacijos programoje turės galimybę dalyvauti asmenys, turintys jutimo, psichikos, fizinę ar sutrikusio intelekto negalią.
Socialinės paslaugos, medicininė ir parama artimiesiems
Socialinės paslaugos ir jų prieinamumas
Atsižvelgiant į individualius negalią turinčio žmogaus interesus ir poreikius, jam gali būti teikiamos bendrosios ar specialiosios socialinės paslaugos, pilnai ar iš dalies kompensuojamos savivaldybės. Bendrosios socialinės paslaugos - informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir (ar) atstovavimo, transporto organizavimo, maitinimo organizavimo, sociokultūrinės paslaugos ir kt. Specialiosios socialinės paslaugos - socialinė priežiūra arba socialinė globa. Praėjusiais metais Lietuvoje veikiančiose suaugusiems žmonėms skirtose globos įstaigose buvo apgyvendinta 5 600 žmonių su negalia, pagyvenusiems žmonėms skirtose globos įstaigose buvo apgyvendinta 7 200 žmonių su negalia, grupinio gyvenimo namuose gyveno 502 suaugę žmonės su negalia, o savarankiško gyvenimo namuose - 725 gyventojai.
Pagalba prižiūrintiesiems ir laikino atokvėpio paslauga
Savarankiškam gyvenimui artimiesiems, prižiūrintiems negalią turinčius asmenis, savivaldybės suteikia įvairias paslaugas. Pavyzdžiui, per metus jiems suteikiama 720 val. (30 parų) laikino atokvėpio paslauga, jos formas derinant pagal poreikius - renkantis pagalbą namuose, dienos globą arba trumpalaikę globą. Vis dėlto praėjusiais metais šia paslauga pasinaudojo tik šiek tiek daugiau nei 1 000 asmenų, prižiūrinčių specialiųjų poreikių turinčius artimuosius.
Medicininė pagalba ir parama onkologiniams pacientams
Savivaldybės gali skirti tikslinę paramą: vienkartines ar periodines išmokas, kompensacijas konkrečioms reikmėms. Pavyzdžiui, Akmenės rajono savivaldybė gali skirti tikslinę pašalpą onkologiniams pacientams, kai dengiamos patirtos išlaidos (pvz. vaistams, priemonėms, transportui). Tikslinė pašalpa gali būti skiriama gydymosi išlaidoms kompensuoti, kai yra pateikti išlaidas ir pajamas patvirtinantys dokumentai.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Antiinfliacinės priemonės ir bazinių išmokų pokyčiai
Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui didinti socialinių išmokų bazinius dydžius. Nuo 2020 m. ir vėlesniais metais buvo keliami bazinių dydžių reikšmės, kurios leido didinti šalpos pensijų bazę, tikslinių kompensacijų bazę, valstybės remiamų pajamų dydį ir bazines socialines išmokas. Bazinės socialinės išmokos dydžiai įvairiais etapais buvo didinti: BAZINĖS SOCIALINĖS IŠMOKOS DYDIS keitėsi, šalpos pensijų bazė 2022-2024 m. buvo didinama, tikslinių kompensacijų bazė kito, o valstybės remiamų pajamų dydis taip pat kilo. Padidėjus baziniams socialinių išmokų dydžiams, kartu išaugo ir įvairios išmokos labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams, tarp jų ir žmonėms su negalia. Taip pat padidintas ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), taikomas žmonėms su negalia, priklausomai nuo darbingumo lygio.
Kur kreiptis ir praktiniai žingsniai
- Dėl netekto darbingumo ir šalpos pensijų kreiptis į „Sodrą“ arba numeriu 1883.
- Dėl specialiųjų poreikių nustatymo - į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą.
- Dėl būsto pritaikymo, tikslinių kompensacijų bei socialinių paslaugų - į savo savivaldybę.
- Dėl subsidijų darbo vietų steigimui ir steigimo sau - į Užimtumo tarnybą.
- Visą naujausią informaciją apie išmokas ir paslaugas galima rasti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje svetainėje.
Rekomenduojami veiksmai
- Nustatyti negalios lygį ir specialiuosius poreikius - kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą.
- Apskaičiuoti, kokios išmokos ir kompensacijos priklauso jūsų situacijai (šalpos, netekto darbingumo, tikslinės kompensacijos, vaiko pinigai).
- Kreiptis į savivaldybę dėl būsto pritaikymo, socialinių paslaugų ir techninių priemonių finansavimo.
- Jeigu norite dirbti arba steigti sau darbo vietą - registruotis Užimtumo tarnyboje ir tartis dėl subsidijų ar profesinės reabilitacijos galimybių.
- Sekti konkrečių bazinių dydžių pokyčius ir naujienas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos svetainėje.
Paslaugų ir paramos spragos bei vystymo kryptys
Socialinėmis paslaugomis pasinaudoja vos trečdalis negalią turinčių žmonių ar jų artimųjų, o informacija apie pagalbos priemones dažnai nepasiekia žmonių prieinamu, suprantamu būdu. Socialinių paslaugų įvairovė savivaldybėse yra ribota, nepakankamai užtikrinama galimybė gyventi savarankiškai bendruomenėje ir gauti individualias paslaugas pagal poreikius. Tam, kad situacija keistųsi, nuo 2024 metų negalią ir individualios pagalbos poreikį vertins bei pagalbos teikimo koordinavimą atliks viena įstaiga - Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra. Agentūra veiks „vieno langelio“ principu, todėl žmogui su negalia nebereikės pačiam ieškoti pagalbos skirtingose įstaigose. Nustačius poreikius ir esant sutikimui, bus sudaromas individualios pagalbos planas, o Agentūros pagalbos vadybininkas stebės, ar žmogui teikiama jam reikalinga pagalba ir teiks rekomendacijas pagalbą teikiančioms institucijoms.
Lietuvoje parama neįgaliesiems apima platų priemonių spektrą - pinigines išmokas, kompensacijas, socialines ir medicinines paslaugas, būsto bei darbo vietų pritaikymą, profesinę reabilitaciją. Šios priemonės siekia užtikrinti neįgaliųjų gerovę, mažinti skurdą ir skatinti jų įtraukimą į visuomeninį bei darbo gyvenimą.
tags: #socialine #ekonomine #ir #medicinine #parama #neigaliesiems