Smurtas prieš vaikus yra opi visuomenės problema, turinti skaudžių pasekmių. Visame pasaulyje smurto lygis prieš vaikus išlieka aukštas: manoma, kad iki milijardo 2-17 metų vaikų patiria fizinį, seksualinį ar emocinį smurtą ar nepriežiūrą. Smurtas mokyklose yra viena iš labiausiai pastebimų smurto formų.
Valstybė formuoja antismurtinę politiką, rengia teisės aktus ir inicijuoja prevencines programas, siekdama sumažinti patyčių paplitimą. Tačiau užsienio ekspertai Lietuvą vis dar įvardija kaip šalį, kurioje nepakankamai dėmesio skiriama vieningos prevencinės politikos kūrimui ir įgyvendinimui.
Šių dienų visuomenėje patyčių reiškinio ir jo prevencijos gerinimo galimybių nagrinėjimas yra itin aktualus, ypač kai švietimo sistema susiduria su iššūkiais, tokiomis kaip ugdymo proceso perkėlimas į virtualią erdvę.
MRU Tyrimas ir Diskusijos Švietimo Ministerijoje
LPS „Sandrauga“ atstovai dalyvavo LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos apvalaus stalo diskusijoje. Diskusijos tikslas - aptarti MRU mokslininkų atlikto tyrimo „Pedagogų ir kitų švietimo darbuotojų patirtys švietimo įstaigoje“ rezultatus ir sudėlioti tolimesnį veiksmų planą psichologinio smurto prevencijos srityje.
Mokyklose daug kalbama apie patyčias ir įgyvendinamos įvairios programos, tačiau viena žmonių grupė dažnai užmirštama - mokytojai.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Psichologinis Smurtas Prieš Mokytojus
LPS „Sandrauga“ susiduria su atvejais, kai mokytojus gina Darbo ginčų komisijose ir teismuose. Psichologinis smurtas prieš pedagogus gali būti naudojamas ne tik iš darbdavio pusės, bet ir iš kolegų, vaikų tėvų ar net pačių mokinių.
Dažnai vaikų tėvai mokyklos administracijai visada atrodo teisūs, o pedagogas kaltas dėl neva netinkamai atliekamų pareigų. Mokytojas, norintis padėti vaikui ir jo tėvams, automatiškai tampa blogu tėvų akyse. Administracija taip pat nesuteikia pedagogui jokios pagalbos, kaltina nemokėjimu dirbti ir susitvarkyti su vaikais.
Pasitaiko atvejų, kai mokiniai patys naudoja psichologinį ar net fizinį smurtą prieš mokytojus, negerbia jų, užsiima pašaliniais darbais pamokų metu, nes jaučiasi nebaudžiami. Šioje vietoje būtina didinti tėvų atsakomybę už vaikų elgesį, organizuoti pamokų bei pertraukų stebėseną įrengiant vaizdo kameras, teikti didesnę pagalbą mokiniui ir jo tėvams bei koreguoti įstatyminę bazę, kuri įgalintų apsaugoti mokytojus nuo smurto ugdymo įstaigoje.
Labiausiai paplitęs psichologinis smurtas prieš mokytojus yra kolegų tarpe ir iš vadovo pusės. Pagrindinės mokytojų įvardijamos problemos yra vertimas dirbti nedarbingumo metu, pamokų krūvio mažinimas, atviras sukčiavimas skirstant etato valandas, kai kontaktinės valandos perkeliamos prie nekontaktinių, taip dirbtinai mažinant etato dalį ir tuo pačiu atlyginimą. Taip pat pasitaiko kolegų apkalbų dėl uždirbamų pinigų, išvaizdos, asmeninių savybių ar nuveiktų darbų.
Norint sumažinti tokių atvejų skaičių, būtina periodiškai vykdyti anonimines apklausas švietimo įstaigose, siekiant ištirti jose vyraujantį mikroklimatą. Taip pat svarbu nusistatyti aiškią tvarką pedagogo saugumui užtikrinti ir tvirtai jos laikytis.
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
Kai tiek daug sukrauname ant mokytojų pečių, kyla klausimas, ar jų profesija vis dar yra laikoma prestižine? Mokytojai streikavo dėl to, kad padidintų atlyginimus, bet galimai po kelių metų jie streikuos reikalaudami žmogiškos pagarbos.
Smurto Fenomenas Mokykloje: Tyrimo Duomenys
Monografijoje „Smurto fenomenas mokykloje“ smurtas nagrinėjamas kaip socialinis fenomenas. Atskleidžiama šeimos, mokyklos, žiniasklaidos, gatvės ir neformalių jaunimo darinių įtaka mokinių agresyvaus elgesio raiškai. Dėstomi teiginiai, pagrįsti dviejų tyrimų duomenimis.
Remiantis mokinių smurto prieš bendramokslius tyrimo duomenimis, analizuojama Lietuvos miesto ir kaimo, technologinio ir humanitarinio profilio mokyklų mokinių (berniukų ir mergaičių) nesaugumo mokykloje ir agresyvaus elgesio su bendramoksliais suvokimas, šio reiškinio atsiradimo priežastys, raiškos dažnis ir formos. Taip pat atskleidžiamas požiūris į taikomas prevencines priemones ir jų efektyvumą.
Remiantis atlikto mokinių smurto prieš mokytojus tyrimo duomenimis, nurodomos įvairių tipų miesto ir kaimo, technologinio ir humanitarinio profilio mokyklų mokytojų nesaugumo mokykloje priežastys, jų požiūris į agresyvaus mokinių elgesio su mokytojais pobūdį, pasireiškimo dažnį ir formas, nesaugumo įtaką profesinei veiklai ir asmeniniam gyvenimui. Išryškinama pačių mokinių pozicija bendramokslių, smurtaujančiųjų prieš mokytojus, atžvilgiu.
Tyrimų duomenų apibendrinimas
Apibendrinant MRU mokslininkų atliktus tyrimus, galima teigti, kad smurtas mokykloje yra kompleksinė problema, reikalaujanti sistemingo požiūrio ir įtraukiančio ne tik mokinius, bet ir mokytojus, tėvus bei administraciją.
Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos
Prevencinės priemonės ir rekomendacijos
- Periodiškai vykdyti anonimines apklausas švietimo įstaigose, siekiant ištirti jose vyraujantį mikroklimatą.
- Nustatyti aiškią tvarką pedagogo saugumui užtikrinti ir tvirtai jos laikytis.
- Didinti tėvų atsakomybę už vaikų elgesį.
- Organizuoti pamokų bei pertraukų stebėseną įrengiant vaizdo kameras.
- Teikti didesnę pagalbą mokiniui ir jo tėvams.
- Koreguoti įstatyminę bazę, kuri įgalintų apsaugoti mokytojus nuo smurto ugdymo įstaigoje.