Smurtas artimoje aplinkoje - neabejotinai destruktyvi socialinė žala, kenkianti žmonių ir šeimų santykiams bei jų gerovei. Šiandien Lietuvoje šis reiškinys išlieka aktualus, nepaisant ilgalaikių pastangų keisti visuomenės požiūrį ir plėtoti pagalbos sistemas.
Teisinis reguliavimas ir jo raida
Lietuvos įstatymų leidėjas ilgai vengė kištis į asmens šeimos gyvenimą, vadinamuosius buitinius konfliktus palikdamas spręsti pačiai šeimai. Ši situacija iš esmės pasikeitė tik 2011 metais, kai, palaipsniui keičiantis visuomenės požiūriui į smurtą artimoje aplinkoje, reaguojant į sukeliamas skaudžias (dažniausiai, negrįžtamas) pasekmes smurto artimoje aplinkoje aukoms, 2011 m. gegužės 26 d. buvo priimtas LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.
Šiuo įstatymu smurtas artimoje aplinkoje dėl jo sukeliamos žalos visuomenei buvo priskirtas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, reikalaujančių greito valstybės institucijų įsikišimo ir laiku suteikiamos pagalbos smurto aukoms. Toks požiūris lėmė ir pagrindinių baudžiamųjų įstatymų pakeitimus.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas apibrėžia smurto artimoje aplinkoje sampratą, nustato smurto artimoje aplinkoje subjektų teises ir atsakomybę, prevencijos priemonių įgyvendinimą, pagalbos smurto artimoje aplinkoje atveju teikimą ir apsaugos priemonių smurtą patyrusiam asmeniui taikymą.
Smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo (toliau - smurtą patyręs asmuo) - asmuo, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje, arba dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos narys, kuris patyrė žalą dėl to asmens mirties, arba taip pat vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta.
Taip pat skaitykite: Smurtas Lietuvoje: problemos ir sprendimai
Institucinės funkcijos, bendradarbiavimas ir prevencija
Prevencijos priemonės įgyvendinamos pagal Vyriausybės ir jos įgaliotų institucijų parengtas programas. Savivaldybės institucijos prevencijos priemones, skirtas nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, numato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose. Prevencijos priemonės finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir tarptautinių programų.
Prevencijos priemonių įgyvendinimą savivaldybėse koordinuoja savivaldybės administracijos direktorius arba jo pavaduotojas. Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir specializuotos kompleksinės pagalbos priemonės planuojamos Vyriausybės tvirtinamose nacionalinėse plėtros programose ir valstybės biudžeto asignavimų valdytojų strateginiuose veiklos planuose. Šios priemonės ir projektai turi būti numatyti savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) strateginiame veiklos plane.
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje taryba (Taryba) yra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikianti visuomeninė patariamoji institucija, kuri nagrinėja smurto artimoje aplinkoje klausimus ir teikia pasiūlymus dėl valstybės politikos, jos įgyvendinimo, smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo, smurtinio elgesio keitimo programų. Tarybą sudaro penkiolika narių: septyni valstybės institucijų ir įstaigų atstovai, vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas ir septyni nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Kiekvienoje savivaldybėje sudaroma Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija (Komisija). Komisijos veiklos pavyzdinius nuostatus ir rekomenduojamą institucinę sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Komisijos institucinę ir personalinę sudėtį tvirtina savivaldybės meras.
Pagalbos mechanizmai ir specializuota pagalba
Vyriausybės įgaliotos institucijos yra atsakingos už specializuotos pagalbos centrų programos parengimą. Specializuotos pagalbos centrai teikia nemokamą specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiems asmenims bei tarpininkauja ir bendradarbiauja su kitomis pagalbą teikiančiomis institucijomis. Dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos nariai turi galimybę gauti specializuotą kompleksinę pagalbą, atsižvelgiant į jų poreikius.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Smurtą patyrusiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama galimybė gauti nemokamą psichologinę pagalbą telefonu visą parą. Smurtą patyrusiems asmenims gali būti teikiamos laikinojo apgyvendinimo paslaugos, kurios finansuojamos iš savivaldybių biudžetų.
Policijos pareigūnai, atvykę į smurto artimoje aplinkoje įvykio vietą, informuoja smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos pagalbos centras, kuris suteiks jam pagalbą, įteikia jam psichologinės pagalbos telefono numerį ir kitą rašytinę informaciją apie pagalbą smurtą patyrusiems asmenims ir nedelsdami apie gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje praneša specializuotos pagalbos centrui.
Apsaugos nuo smurto orderis ir greitos intervencijos mechanizmai
Naujoje 2023 m. redakcijoje numatomas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis - prevencinė apsaugos priemonė, skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti, kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.
Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, atlikęs pavojaus rizikos vertinimą ir nustatęs smurto artimoje aplinkoje pavojaus riziką. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti privalo priimti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo.
Policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, užfiksuoja duomenis apie smurto artimoje aplinkoje įvykį ir, nustatę nusikalstamos veikos požymius, pradeda ikiteisminį tyrimą, ir imasi priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas ikiteisminis tyrimas ir užtikrinta smurtą patyrusio asmens apsauga.
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
Kai nepakanka duomenų nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą ir būtina patikslinti įvykio aplinkybes, policijos pareigūnas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo pranešimo gavimo atlieka smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą ir nustatęs riziką arba esant rašytiniam smurtą patyrusio asmens prašymui nedelsdamas kreipiasi į apylinkės teismą dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo.
Procesinės garantijos ir aukų apsauga teisme
Iš esmės keitėsi ir pats baudžiamasis procesas, kuriame imta pripažinti, kad nukentėjusieji nėra tik įrankiai teisėsaugos institucijų rankose siekiant ištirti bylą, tačiau jie taip pat yra ir proceso dalyviai, kurie turi individualių poreikių, o konkrečiai - poreikį atgauti saugumo, pasitikėjimo jausmą. Tuo tikslu buvo įtvirtinti papildomi apsaugos garantai aukoms, taip pat vadinamieji specialieji apsaugos poreikiai.
Specialiųjų apsaugos poreikių nustatymas įtvirtintas Lietuvos įstatymų leidėjui įgyvendinant ES Nusikaltimų aukų direktyvą, kurioje reglamentuotos pagrindinės asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamos veikos, pažeidžiamų liudytojų teisės, paramos ir apsaugos standartai. Siekiant užtikrinti nukentėjusiųjų teises, labiau apsaugoti nuo pakartotinės viktimizacijos, buvo priimtas BPK 36-2 str., apibrėžiantis specialiuosius apsaugos poreikius.
Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam skyręs kardomąją priemonę arba inicijavęs jos skyrimą, nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą dieną po kardomosios priemonės skyrimo, elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu apie priimtus sprendimus informuoja smurtą patyrusį asmenį ir (ar) vaiko atstovus pagal įstatymą bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos teritorinį skyrių (kai smurtą artimoje aplinkoje patiria vaikas) apie šios priemonės skyrimą, pakeitimą ar panaikinimą.
Smurtinio elgesio keitimo programos ir darbas su smurtautojais
Darbas su smurtautojais yra būtinas siekiant ilgalaikio smurto prevencijos. Be poveikio smurtautojui artimoje aplinkoje pagalba aukai nebus veiksminga. Apie 70 proc. nukentėjusių asmenų nori ne skirtis su savo smurtaujančiu partneriu, o kad šio elgesys pasikeistų. Todėl elgesį keičiančios programos - gera priemonė, sudaranti sąlygas bandyti keisti žmogaus elgesį.
Lietuvoje smurtinio elgesio keitimo programas laisvėje vykdo probacijos tarnybos, vyrų krizių centrai, kai kurios nevyriausybinės organizacijos. Lietuvos probacijos tarnyba organizuoja baudžiamojo poveikio priemonės - asmenų dalyvavimo smurtinį elgesį artimoje aplinkoje keičiančiose programose - vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka.
Statistika, paplitimas ir pagalbos kreipimosi problema
Remiantis oficialios statistikos duomenimis, smurtas artimoje aplinkoje dažniausiai vykdomas vyrų prieš savo intymias partneres, tai rodo blogiausią lyčių galios disbalansą artimuosiuose santykiuose. Remiantis 2014 metais Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) visos ES mastu atlikta apklausa, beveik kas ketvirta moteris Lietuvoje teigia patyrusi vienos ar kitos rūšies smurtą, o nuo fizinio ar seksualinio partnerio smurto kenčia 24 proc. Lietuvos moterų.
2024 m. duomenimis, Lietuvoje 16,6 % moterų yra patyrusios partnerio fizinį ar seksualinį smurtą, o Europos vidurkis siekia 17,7 %. Europos Sąjungos mastu viena iš trijų moterų per savo gyvenimą yra patyrusi fizinį ar seksualinį smurtą, o tai sudaro apie 50 milijonų moterų.
Vis labiau neramina, kad labai mažai moterų kreipiasi pagalbos į institucijas. Tai rodo, kad teisinės priemonės ir pagalbos infrastruktūra ne visada įveikia socialinius barjerus, stigma ir stereotipus, kurie sulaiko aukas nuo pagalbos kreipimosi.
Visuomenės nuostatos, stereotipai ir žiniasklaidos vaidmuo
Lietuvos visuomenė išlieka giliai paveikta stereotipinių nuostatų apie smurtą prieš moteris. Tyrimas atskleidė, kad tik 55 % lietuvių mano, jog smurtas šeimoje yra visiškai nepriimtinas, o ES šis skaičius siekia 92 %. Šie stereotipai ne tik atgraso aukas nuo pagalbos ieškojimo, bet ir suteikia smurtautojams pasiteisinimą bei galimybę išvengti atsakomybės.
Eurobarometro duomenys parodė, kad Lietuvos gyventojų nuostatos yra daug stipriau stereotipizuotos nei ES vidurkis. Jei 92 % respondentų Europos Sąjungoje mano, kad nepriimtina, jei vyras kartais trenkia sutuoktinei ar partnerei, tačiau Lietuvoje tai yra nepriimtina beveik dvigubai mažiau apklaustųjų (55 %).
Pastebima ir tai, kad viešojoje erdvėje pasirodžius smurto artimoje aplinkoje istorijoms padažnėja aukų kaltinimo atvejų, o naudojama kalba - menkina smurto problemą.
Tarptautiniai standartai ir ratifikacijos iššūkiai
Be paminėtų pagrindinių reguliavimo pakeitimų, šiandien Lietuva jau yra kelių svarbių tarptautinių žmogaus teisių dokumentų, susijusių su moterų teisių apsauga ir moterų diskriminacijos panaikinimu, dalyvė. Lietuva yra ratifikavusi 1966 m. Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą. Lietuva taip pat yra Konvencijos dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo dalyvė.
Lietuva Stambulo konvenciją pasirašė 2013 m. birželio 7 d., tačiau iki šiol jos neratifikavo, ir tai vis dar kelia daug diskusijų ir emocijų. Darbo su smurtautojais poreikis pabrėžiamas ir Stambulo konvencijoje.
Praktinės problemos taikant įstatymą
Nors teisiniu ir tarptautiniu lygmeniu Lietuva per dvidešimt metų nuėjo ilgą, turiningą kelią ir iš esmės savo teisiniu reguliavimu, teisėsaugos institucijų praktika daugeliu aspektų neatsilieka, o tam tikrais atvejais ir lenkia kitas Europos valstybes, vis dar išlieka praktinių taikymo problemų:
- mažas nukentėjusiųjų kreipimosi į institucijas lygis dėl stigmų, baimės ir pasitikėjimo stokos;
- nepakankamas prevencijos ir švietimo darbas vietos bendruomenėse dėl smurto atpažinimo ir pagalbos priemonių;
- skirtingas paslaugų prieinamumas regionuose - laikinojo apgyvendinimo ir specializuotos pagalbos centrų trūkumas mažesniuose miesteliuose;
- nepakankamas finansavimas ilgalaikėms pagalbos ir reabilitacijos programoms;
- stereotipų ir kaltinimo kultūros poveikis viešajai ir teismų praktikai, kur aukos kartais vertinamos kritiškiau nei reikėtų;
- procedūriniai iššūkiai, susiję su apsaugos nuo smurto orderio skyrimu, stebėjimu ir vykdymu, taip pat skundų nagrinėjimo terminai;
- ne visuomet pakankamas dėmesys psichologiniam smurtui, kadangi baudžiamajame kodekse kriminalizuotos tik pavojingiausios psichologinio smurto apraiškos;
- rizikos vertinimo kokybė ir nuoseklumas skirtinguose policijos padaliniuose.
Prevencijos, švietimo ir ilgalaikio finansavimo poreikis
Išsprendus teisinio reguliavimo problemas, siekiant sumažinti smurto artimoje aplinkoje, matyt, teks grįžti prie ilgai trunkančių, bet efektyviausių sprendimų - visuomenės švietimo, koks elgesys yra normalus, o koks - žalingas, net jei sunku tai identifikuoti, taip pat emocinio intelekto stiprinimo, tinkamų konfliktų sprendimo būdų paieškos ir kt. Pirmiausia būtina užtikrinti ilgalaikį finansavimą pagalbos paslaugoms ir užtikrinti jų prieinamumą visoms nukentėjusioms moterims, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Taip pat būtina investuoti į visuomenės švietimą apie smurto formas ir jų pasekmes, siekiant skatinti empatiją ir supratimą.
Teisinės ir vertybinės kaitos pavyzdžiai
Seriale „Nuo roko žvaigždės iki žudiko” gvildenama istorija apie Prancūzijos aktorę Marie Trintignant parodė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijoms nustačius, jog žmogžudystė buvo įvykdyta „iš aistros“, atsakomybė žudikui teko švelnesnė. Toks požiūris gerokai prasilenkia su šių dienų požiūriu į smurtautojus artimoje aplinkoje, todėl akivaizdu, kad daugiau nei per dvidešimt metų įvyko ne tik šių nusikaltimų teisinio, bet ir vertybinio traktavimo pokyčių.
Smurtas artimoje aplinkoje, apimantis visas smurto formas, laikomas pavojingesne smurto forma ir to priežastys yra įvairios, tačiau pagrindinė jų yra ta, kad smurtauja žmogus, su kuriuo sieja artimas emocinis ryšys, kuriuo auka turėtų pasitikėti, todėl daroma žala yra gerokai didesnė. Smurto artimoje aplinkoje priežastys paprastai yra susijusios su smurtautojo siekiu kontroliuoti auką, o tai lemia ne vienkartinį tokio smurto pobūdį.
Rekomendacijos geresniam įstatymo taikymui
- Užtikrinti nuoseklų ir stabilų finansavimą specializuotoms pagalbos priemonėms bei laikinojo apgyvendinimo paslaugoms visoje šalyje.
- Didinti prevencinį ir švietėjišką darbą bendruomenėse, mokyklose ir darbo vietose, mažinant stereotipus ir nukreipiant dėmesį į emocinį intelektą bei sveikus konfliktų sprendimo būdus.
- Plėsti ir kokybiškai koordinuoti smurto rizikos vertinimo praktiką policijoje, užtikrinant greitą reagavimą ir nuoseklų duomenų perdavimą specializuotoms pagalbos institucijoms.
- Stiprinti aukų apsaugą procese ir plėsti specialiųjų apsaugos poreikių taikymą.
- Plačiau diegti ir finansuoti smurtinio elgesio keitimo programas smurtautojams bei stiprinti jų integraciją į probacijos ir socialines sistemas.
- Paskatinti Stambulo konvencijos ratifikaciją, siekiant atitikimo tarptautiniams standartams ir gerosios praktikos sklaidos.
Paslaugos ir pagalbos kontaktai
Smurtą patyrusiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama galimybė gauti nemokamą psichologinę pagalbą telefonu visą parą. Policijos pareigūnai pateikia emocinės pagalbos tarnybos telefono numerį, specializuotos kompleksinės pagalbos centro kontaktinę informaciją (telefono ryšio numerį ir elektroninio pašto adresą) ir rašytinę informaciją apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos pobūdį.
El. www.pagalbosmoterimslinija.lt (chat, el.)
| Priemonė | Atsakinga institucija | Trukmė / pastebimi iššūkiai |
|---|---|---|
| Apsaugos nuo smurto orderis | Policija, teismai | 15 dienų, skundai, vykdymo kontrolė |
| Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai | Vyriausybės įgaliotos institucijos | Nemokama pagalba, prieinamumas priklauso nuo regiono |
| Smurtinio elgesio keitimo programos | Probacija, NVO | Reikalingas ilgalaikis finansavimas ir kokybės užtikrinimas |
Apibendrinant, teisinis ir institucinis reguliavimas Lietuvoje ženkliai pažengė per pastaruosius du dešimtmečius: smurtas artimoje aplinkoje pripažintas visuomenei reikšminga problema, įtvirtintos greitos apsaugos priemonės, plėtojama specializuota pagalba. Tačiau praktinio taikymo iššūkiai - aukų kreipimosi problema, regioninis paslaugų prieinamumas, stereotipai ir prevencijos trūkumas - reikalauja nuoseklių, ilgalaikių investicijų į švietimą, paslaugų plėtrą ir darbo su smurtautojais programas.
tags: #smurto #artimoje #aplinkoje #istatymo #taikymo #problemos