Darbuotojui susirgus, išėjus gimdymo atostogų ar patyrus traumą, jam yra išduodamas nedarbingumas. Ligos išmokų tikslas - kompensuoti darbuotojo dėl ligos prarastas pajamas. Ligos socialiniu draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai, susirgę ar patyrę traumų bei tapę laikinai nedarbingi, gali gauti išmokas iš Sodros.
Nuo ko priklauso, kas moka ligos išmoką?
Pagal LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos išmoką dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka įmonė, neatsižvelgiant į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą. O nuo trečios dienos už nedarbingumą apmoka SODRA. Už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys 62,06-100% jos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečios ligos nedarbingumo dienos moka Sodra 62,06 % pašalpos gavėjo vidutinio kompensuojamojo darbo užmokesčio.
Darbdavys privalo sumokėti už pirmąsias dvi ligos dienas, o išmokos dydis turi būti ne mažesnis nei 62,06 % ir ne didesnis kaip 100 % darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Jei pagal grafiką sirgimo dieną darbuotojas neturėjo dirbti - už tą dieną išmoka nemokama.
Kada Sodra pradeda mokėti ir kokios sąlygos?
- Ligos išmoka iš „Sodros" mokama, jeigu pirmajai ligos dienai turite ne trumpesnį kaip 3 mėn. per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėn. per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą (išskyrus nustatytus atvejus).
- Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 d.d. nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo Sodros skyriuje dienos, o ligos išmoka išmokama per 7 d.d. nuo sprendimo priėmimo dienos.
- Kai asmens laikinasis nedarbingumas tęsiasi trumpiau kaip 14 kalendorinių dienų, pranešimą darbdavys užpildo ir pateikia pasibaigus laikinajam nedarbingumui už visą laikotarpį; kai laikinojo nedarbingumo trukmė viršija 14 kalendorinių dienų, šis pranešimas teikiamas nelaukiant laikinojo nedarbingumo pabaigos už kiekvieną praėjusį visą ne trumpesnį kaip 14 kalendorinių dienų laikotarpį.
Nedarbingumo skaičiavimo būdai: darbo dienos vs. darbo grafikas
Nors ligos išmokų apskaičiavimas gali būti painus, didžiausias iššūkis kyla, kuomet įmonė taiko suminės darbo laiko apskaitos skaičiavimus. Įmonės, norėdamos sutaupyti laiko ir pasilengvinti buhalterinę apskaitą, dažnai nedarbingumą skaičiuoja pagal darbo dienas, o ne pagal sudarytą darbo grafiką. Tačiau tokiu atveju galutiniuose skaičiavimuose ir darbo apskaitos žiniaraštyje dažniau pasitaiko viršvalandžių ar neišdirbtų valandų dėl skirtingų skaičiavimo būdų.
Nedarbingumo skaičiavimas pagal įprastas darbo dienas
Daugelis įmonių darbo laiko normą apskaičiuoja pagal įprastas darbo dienas, dirbant 5 dienas per savaitę nuo pirmadienio iki penktadienio po 8 valandas per dieną. Tokį skaičiavimo būdą pasirenka, nes yra aiškiau ir paprasčiau atlikti skaičiavimus. Darbo Kodekse nėra tiksliai nurodyta, kad toks skaičiavimas nėra galimas, tačiau analizuojant ligos draudimo įstatymą ir VDI pateiktus išaiškinimus, toks apskaitos vedimas nėra teisingas ir tam tikrais atvejais gali būti nenaudingas tiek įmonei, tiek darbuotojams.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmoka Lietuvoje
Jei renkatės šį būdą, tuomet nedarbingumo diena sutampanti su darbo diena yra verta 8 valandų (ar mažiau, priklausomai nuo darbuotojo krūvio, taikomos valandų normos per savaitę), šventinė diena ir savaitgaliai verti 0 valandų, o prieššventinė diena, kuri yra ir darbo diena, verta 7 valandų (ar atitinkamai mažiau). Nedarbingumo metu suplanuotų pamainų laikai yra ignoruojami.
Pavyzdžiui, jei darbuotojas sirgo nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, nedarbingumas skaičiuojamas pagal keturias dienas, net jei pagal jo grafiką kai kurios iš šių dienų buvo laisvos. Net jei grafike nedarbingumo metu kai kurios dienos buvo laisvos, nedarbingumo valandos vis tiek skaičiuojamos toms dienoms.
Toks skaičiavimas taip pat dažnai tampa neaiškių viršvalandžių rezultatu. Pavyzdžiui, jei darbuotojas vieną savaitę dirbo intensyviau, o tada susirgo savo poilsio dienomis, nedarbingumas skaičiuojant pagal darbo dienas yra vertas 24 valandų. Tuo tarpu skaičiuojant pagal grafiką nedarbingumas būtų vertas 0 val. Tai reiškia, kad mėnesio gale susidarys viršvalandžiai, už kuriuos, jei tai paskutinis apskaitinio laikotarpio mėnuo, reikės apmokėti bent 0,5 karto daugiau nei už įprastas darbo valandas.
Galima ir atvirkštinė situacija, kai dėl ligos susidaro neišdirbtos valandos. Pavyzdžiui, jei darbuotojas dvi dienas iš eilės turėjo dirbti po 10 valandų ir trečią dieną 6 valandas, bet susirgo. Pagal darbo dienas jam būtų skaičiuojamos 24 valandų nedarbingumas, tuo tarpu pagal grafiką - 26 val. Tai reiškia, kad 2 valandos lieka kaip neišdirbtos. Jei tai paskutinis apskaitinio laikotarpio mėnuo, už šias valandas reikės apmokėti 0,5 priklausančio išmokėti darbo užmokesčio.
Nedarbingumo skaičiavimas pagal darbo grafiką
Atliekant nedarbingumų skaičiavimus pagal darbo grafiką, vertinamas ne darbo dienų kiekis, o kiek darbuotojui nedarbingumo metu buvo suplanuota dirbti valandų. Ligos pašalpa už dvi pirmąsias ligos dienas mokama už darbo valandas pagal darbo grafiką. Taip skaičiuojant, nustatyta mėnesio darbo valandų norma dėl nedarbingumo mažinama pagal darbuotojo grafiką. Darbdavys, apskaičiuodamas maksimalias dirbtinas valandas, turi atimti ligos metu praleistas suplanuoto darbo valandas, kad dėl skaičiavimo skirtumų nesusidarytų viršvalandžiai ar neišdirbtos valandos.
Taip pat skaitykite: Nedarbo tendencijos Olandijoje
Tarkime, darbuotojas per apskaitinį laikotarpį turėjo dirbti 168 valandas. Per šį laikotarpį, jis sirgo tris dienas, per kurias jam buvo suplanuota dirbti po 8 valandas per pamainą. Iš viso susidaro 24 nedarbingumo valandos. Todėl iš bendro 168 valandų skaičiaus atimamos 24 valandos ir darbuotojo perskaičiuota darbo norma šiame apskaitiniame laikotarpyje tampa 144 valandos. Nesusidaro joks valandų skirtumas tarp nustatytos mėnesio normos ir suplanuotų darbo valandų.
Tinkamai apskaičiavus nedarbingumą pagal grafiką, darbuotojai neturi dirbti papildomai, kad kompensuotų ligos laikotarpį, o darbdavys tiksliai apskaičiuoja dirbtinas valandas, išvengdamas nepagrįstų viršvalandžių ar trūkumų. Nedarbingumo skaičiavimas pagal darbo grafiką užtikrins daug tikslesnius rezultatus ir mažiau klaidų apskaitinio laikotarpio pabaigoje. Pagal tai ir jūsų darbuotojams bus aiškiau, kiek darbo valandų jie buvo nedarbingume. Be to, mėnesio ar apskaitinio laikotarpio pabaigoje neatsiras neaiškių viršvalandžių ar trūkstamų valandų.
Praktiniai pavyzdžiai
Pavyzdys 1 (viršvalandžiai): jei darbuotojas dirbo intensyviai pirmą savaitę, o susirgo savo poilsio dienomis, skaičiuojant pagal darbo dienas gali susidaryti papildomi 24 valandų nedarbingumo valandos, kurios priskaičiuojamos kaip dirbtas darbo laikas ir sukelia viršvalandžių apskaitą.
Pavyzdys 2 (neišdirbtos valandos): jei pagal grafiką darbuotojui buvo suplanuota daugiau valandų nei numatyta pagal standartinę 8 val. dieną, ligos atveju pagal darbo dienas jam būtų paskaičiuota mažiau valandų nei pagal grafiką, todėl lieka neišdirbtų valandų, kurias kartais reikės kompensuoti išmokant papildomai.
Kaip pasirinkti tinkamą skaičiavimo būdą dirbantiems keliose darbovietėse?
Įprastai penkių dienų darbo savaitės apskaitą verta naudoti tik toms įmonėms, kuriose darbuotojai dirba įprastomis darbo dienomis, pastoviu laiku ir turi laisvas dienas savaitgaliais. Vis dar vyrauja įsitikinimas, kad nedarbingumo skaičiavimas pagal suminę darbo laiko apskaitą yra skaičiuojamas įprastomis darbo dienomis, nors daugelis įmonių galėtų gauti daugiau naudos, skaičiuodamos jį pagal darbuotojų sudarytą darbo grafiką.
Taip pat skaitykite: Gaukite ligos išmoką dirbant savarankiškai
Norint apskaičiuoti darbuotojo vidutinį darbo užmokestį reikia apskaičiuoti vidutinį mėnesio bruto atlyginimą už tris mėnesius, buvusius iki praeito mėnesio prieš ligos mėnesį. Pavyzdžiui, jei darbuotojas susirgo rugpjūtį, vidutinis atlyginimas apskaičiuojamas, įvertinus vidutines pajamas gautas nuo balandžio iki birželio.
Jeigu darbuotojas serga ar atostogauja, jo apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma sutrumpėja. Kol darbuotojas yra išėjęs nemokamų atostogų, ligos pašalpa iš įmonės lėšų neskaičiuojama.
Administraciniai ir mokesčių aspektai
- Ligos pašalpa apmokestinama GPM tarifu - 15 %; taip pat iš priskaičiuotos ligos išmokos sumos yra išskaičiuojama privalomojo sveikatos draudimo įmoka (6%).
- Draudėjas (darbdavys) apskaičiuoja ligos išmoką iš darbdavio lėšų (tik ligos išmokos atveju) ir Fondo valdybos teritoriniam skyriui pateikia pranešimą NP-SD.
- Pensijų kaupimo įstatymas liepia skaičiuoti papildomo pensijų kaupimo įmokas - 1,8 ar 3 proc.
- Civilinio proceso kodekse yra baigtinis sąrašas išmokų, iš kurių negalima daryti išskaitų.
Kaip palengvinti suminės darbo laiko apskaitos skaičiavimus?
Neretai buhalterinės apskaitos specialistai teigia, kad suminės darbo laiko apskaitos vedimas ir skaičiavimai yra sudėtingi ir ne visada iki galo aišku, kaip juos reikėtų atlikti teisingai. Net ir turint savo sistemas ir skaičiavimų formules, suminė darbo laiko apskaita turi daug taisyklių, išimčių ir žymėjimo būdų, kuriuos svarbu žinoti. Dažnai pastebime, kad įmonės, norėdamos pasilengvinti procesus, neoptimizuoja suminės darbo laiko apskaitos skaičiavimų. Daugelis įmonių vis dar darbo valandas žymi ir seka rankiniu būdu, todėl apskaitą vykdantiems darbuotojams tektų atlikti daugiau darbo ir jame gali įsivelti klaidų.
Sprendimas - automatizuotas nedarbingumo apskaičiavimas: OPTAS automatizuotas darbo grafikų sudarymo įrankis pasirūpina suminės darbo laiko apskaitos skaičiavimais be klaidų. Įrankis ne tik automatiškai sudaro darbuotojų darbo grafikus pagal suminę darbo laiko apskaitą, bet ir palengvina visus su šiuo apskaitos būdu susijusius skaičiavimus.
Naudodami OPTAS, galite: žymėti nedarbingumą pagal grafikus, nes OPTAS automatiškai apskaičiuos nedarbingumo dienas bei valandas ir jas mėnesio ar apskaitinio laikotarpio gale perkels į jūsų naudojamą darbo užmokesčio sistemą; taikyti skirtingus žymėjimus, priklausomai nuo nedarbingumo tipo ir taip geriau sekti situaciją; gauti informaciją apie darbuotojų nedarbingumus tiesiai iš SODROS; informaciją perkelti į kitas sistemas. Jei jūsų darbo užmokesčio sistema nesiūlo tokių skaičiavimų, OPTAS leidžia atsisiųsti duomenis jums patogiu formatu ir juos perkelti į naudojamą darbo užmokesčio sistemą be rankinio duomenų perrašinėjimo.
Praktinių patarimų santrauka
- Vertinkite darbo grafiką kaip pagrindą nedarbingumo valandų apskaičiavimui - tai sumažins viršvalandžių ir neišdirbtų valandų riziką.
- Apskaičiuodami VDU naudokite tris mėnesius prieš praėjusį mėnesį prieš ligos mėnesį.
- Užtikrinkite, kad įmonės apskaitos sistema galėtų priimti darbo grafiko duomenis arba naudokite automatikos įrankius.
- Atkreipkite dėmesį į mokesčius ir pranešimų pateikimą: NP-SD pranešimai, GPM, PSD įmokos ir Pensijų kaupimo įmokos.
- Jei darbuotojas dirba keliose darbovietėse, reikia koordinuoti grafikų sumažinimus ir apskaičiuoti VDU kiekvienoje darbovietėje pagal atitinkamus periodus.
| Aspektas | Skaičiavimo pagal darbo dienas | Skaičiavimo pagal grafiką |
|---|---|---|
| Nedarbingumo valandų skaičius | Pagal kalendorines darbo dienas (pvz. 8 val./d.) | Pagal suplanuotas pamainas ir darbo valandas |
| Rizika | Viršvalandžiai arba neišdirbtos valandos | Mažesnė rizika netikslumams |
| Administracinė apkrova | Mažesnė pradžioje, bet gali sukelti papildomą darbą taisant klaidas | Reikalauja daugiau duomenų apie grafiką, bet mažiau korekcijų |
| Tinka | Įmonėms su pastoviu 5 d. darbo grafiku | Įmonėms su suminę darbo laiko apskaita, pamaininiu darbu |
Už dvi pirmąsias ligos dienas moka darbdavys 62,06-100% jos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečios ligos dienos Sodra moka 62,06 % (esant tam tikroms sąlygoms - gali būti 77,58% ekstremaliųjų situacijų atvejais). Minimalus ir maksimalus ligos išmokos dydis reguliuojamas atitinkamais sumų rodikliais.
tags: #nedarbingumo #skaiciavimas #antraeilininkui