Smurtas artimoje aplinkoje yra opi problema, apimanti įvairias smurto formas ir paliečianti daugelį visuomenės narių. Tai sisteminė prievarta, kurios tikslas - įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra smurtas artimoje aplinkoje, kokios jo formos, priežastys, kokios teisinės priemonės taikomos Lietuvoje, siekiant apsaugoti aukas ir užkirsti kelią smurtui.
Kas yra smurtas artimoje aplinkoje?
Smurtas artimoje aplinkoje - tai bet kokia veika, įvykdyta toje pačioje gyvenamojoje erdvėje, šeimoje, intymiuose santykiuose, tarp esamų ar buvusių partnerių. Smurtas artimoje aplinkoje suprantamas kaip bet koks fizinis, seksualinis, žodinis, emocinis, ekonominis smurtas, kai smurtiniai veiksmai yra padaromi esant santykiams tarp partnerių arba buvusių partnerių, nepaisant to ar tokie santykiai yra (buvo) formalizuoti, taip pat tarp pirmos eilės giminų (vaikų ir tėvų), antros eilės giminų (anūkų, senelių, brolių, seserų). Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo ar buvusio partnerio, sutuoktinio ar globėjo sisteminė prievarta, galinti pasireikšti įvairiomis formomis (fiziniu, psichologiniu, seksualiniu ar ekonominiu smurtu). Šios prievartos tikslas - įbauginti ir kontroliuoti artimais ryšiais susijusį asmenį.
Smurto formos
Smurto artimoje aplinkoje formos:
- Fizinis smurtas: Tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant jį sužeisti ar sužaloti, padaryti neįgaliu ar nužudyti. Tai lengviausiai atpažįstama ir pripažįstama smurto forma. Fizinio smurto samprata apima plakimą, deginimą, spardymą, stumdymą, kandžiojimą, žalojimą arba žudymą naudojant įvairius daiktus ar ginklus. Fiziniu smurtu siunčiama aiški žinutė nukentėjusiam asmeniui: „Galiu tau daryti tai, ko nenori.“
- Psichologinis smurtas: Sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Psichologinis smurtas apima izoliavimą, pajuokimą, žeminimą, pravardžiavimą, kontroliavimą, su kuo asmuo gali matytis, ką dėvėti. Dažniausiai grasinama žodžiu, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį.
- Seksualinis smurtas: Kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą.
- Ekonominis smurtas: Viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę. Ekonominis smurtas yra nuosavybės užgrobimas, būtinų išteklių atėmimas, uždarbio kontroliavimas, draudimas dirbti ir asmens pašalinimas iš sprendimų priėmimo proceso.
- Pasyvus smurtas (nepriežiūra): Nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai. Nuo nepriežiūros dažniausiai kenčia vaikai, seneliai ir neįgalieji.
Smurtas - tai ne tik fizinis kito žmogaus sužalojimas. Jis gali pasireikšti įvairiomis formomis: fiziniu, psichologiniu, ekonominiu, seksualiniu smurtu ar nepriežiūra. O pats smurtas - tai veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.
Smurtas dėl lyties ir statistika
Smurtu dėl lyties (arba smurtu lyties pagrindu) vadinamas prieš asmenį nukreiptas smurtas dėl to asmens lyties, lytinės tapatybės ar lyties raiškos arba darantis neproporcingą poveikį tam tikros lyties asmenims. Smurtu dėl lyties laikomas intymaus partnerio smurtas (smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje), moteriškų genitalijų žalojimas, seksualinis smurtas, prievartavimai, priverstinės santuokos, prekyba žmonėmis seksualiniam išnaudojimui, nužudymai dėl garbės. Tad kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje matome, kad lytis yra lemiamas veiksnys jam pasireikšti. Daugumoje visuomenių smurto aukomis dažniausiai tampa moterys.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Statistika: Absoliuti dauguma smurtą patyrusių asmenų Lietuvoje yra moterys. Absoliuti smurtautojų artimoje aplinkoje dauguma - vyrai. (2024 metų duomenimis, Lietuvoje 77 proc. visų nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų yra moterys, o 85 proc. įtariamųjų smurtu - vyrai.) Net ir tais atvejais, kai nuo smurto nukenčia vyrai, jie dažniau nukenčia nuo kitų vyrų, nei nuo moterų.
Priežastys, dėsningumai ir sisteminis pobūdis
Dažniausiai vienas žmogus artimoje aplinkoje yra linkęs kontroliuoti, bauginti ir smurtauti prieš kitą. Tokiais atvejais smurtas artimoje aplinkoje pasikartoja vis dažniau ir intensyvėja. Smurto artimoje aplinkoje, nepriklausomai nuo jo formos, pagrindinės priežastys paprastai yra susijusios su smurtautojo siekiu kontroliuoti auką, o tai lemia ne vienkartinį tokio smurto pobūdį. Kitaip tariant, smurtas tampa įprastu problemų sprendimo ar net bendravimo būdu, prie kurio, deja, pripranta ne tik smurtautojas, bet ir auka.
Sisteminis smurtas yra pasikartojantis elgesys, kai bauginant, naudojant prievartą ir kitas kontrolės taktikas su intymiu partneriu kuriami ir palaikomi dominavimu grįsti santykiai. Tai - planingas įvairių elgesio formų naudojimas siekiant suvaržyti kito žmogaus autonomiją. Pasipriešinimo smurtas reiškiasi kaip reakcija į ilgalaikę prievartą.
Vaikų patiriamos pasekmės
Vaikai, kurie tampa smurto artimoje aplinkoje liudininkais arba gyvena aplinkoje, kurioje smurtaujama, taip pat patiria smurtui prilyginamą neigiamą poveikį. Bet koks smurtas sukelia daug ilgalaikių ir trumpalaikių neigiamų pasekmių vaikui. Jei paaiškėja, kad vaikai buvo smurto artimoje aplinkoje liudininkai ir (ar) vaikai gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, ir (ar) buvo smurtauta tiesiogiai prieš juos, pagalba teikiama ir jiems.
JT Vaiko teisų konvencija imperatyviai nurodo, kad mažamečio vaiko, išskyrus išimtines aplinkybes, negalima išskirti su jo motina, todėl sprendžiant dėl vaiko palikimo su motina ar institucinės globos, visiškai akivaizdu, jog išmintinga būtų palikti jį auginti motinai. Vaikas yra apsaugomas nuo tolimesnio smurto pašalinus iš jo artimos aplinkos smurtautoją bei pritaikius vaikui reikalingas apsaugos priemones.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Teisinė bazė ir apsaugos priemonės Lietuvoje
Lietuvos įstatymų leidėjas ilgai vengė kištis į asmens šeimos gyvenimą, vadinamuosius buitinius konfliktus palikdamas spręsti pačiai šeimai. Ši situacija iš esmės pasikeitė tik 2011 metais, kai, palaipsniui keičiantis visuomenės požiūriui į smurtą artimoje aplinkoje, reaguojant į sukeliamas skaudžias (dažniausiai, negrįžtamas) pasekmes smurto artimoje aplinkoje aukoms, 2011 m. gegužės 26 d. buvo priimtas LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme (2011) pirmą kartą pripažinta, kad smurtas artimoje aplinkoje pažeidžia žmogaus teises ir yra visuomenei labai žalinga veika.
Pagrindinės Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatos: Užtikrinti kiekvieno asmens, įskaitant vaikus, apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje. Sudaryti teisines prielaidas nedelsiant reaguoti į grėsmę, kylančią dėl smurto artimoje aplinkoje. Taikyti smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemones. Teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims.
Siekiant geriau ir operatyviau apsaugoti smurtą patyrusius asmenis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas papildytas nuostatomis (įsigalios 2023 07 01), reglamentuojančiomis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, numatantį įvairius įpareigojimus smurtautojui. Esant smurto artimoje aplinkoje pavojui policijos pareigūnai orderį smurtautojui galės skirti 15 d. laikotarpiui. Orderiu smurtautojui nustatomi įpareigojimai yra panašūs į ankstesnius, tačiau detaliau reglamentuoti.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis - prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais. Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras.
Gavę pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, užfiksuoja duomenis apie smurto artimoje aplinkoje įvykį ir, nustatę nusikalstamos veikos požymius, pradeda ikiteisminį tyrimą, ir imasi priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas ikiteisminis tyrimas ir užtikrinta smurtą patyrusio asmens apsauga.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
Institucijų ir įstaigų funkcijos
Specializuotos kompleksinės pagalbos centras (SKPC) - viešasis juridinis asmuo ar jo padalinys, kuriam Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka suteikta teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims. Policija smurtą artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens kontaktus perduoda Specializuotos kompleksinės pagalbos centrui. Policijos pareigūnai, atvykę į smurto artimoje aplinkoje įvykio vietą, informuoja smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos pagalbos centras, kuris suteiks jam pagalbą, įteikia jam psichologinės pagalbos telefono numerį ir kitą rašytinę informaciją apie pagalbą smurtą patyrusiems asmenims ir nedelsdami apie gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje praneša specializuotos pagalbos centrui.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia ir tvirtina informacijos, kurią policijos pareigūnai turėtų pateikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims, gavimo iš institucijų ir įstaigų ir šios informacijos skelbimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje tvarkos aprašą ir savo interneto svetainėje skelbia ir nuolat atnaujina informaciją, kurią policijos pareigūnai turėtų pateikti.
Lietuvos probacijos tarnyba organizuoja baudžiamojo poveikio priemonės - asmenų dalyvavimo smurtinį elgesį artimoje aplinkoje keičiančiose programose - vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka. Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje taryba yra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikianti visuomeninė patariamoji institucija, kuri nagrinėja smurto artimoje aplinkoje klausimus ir teikia pasiūlymus dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje valstybės politikos, jos įgyvendinimo, smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo.
Pagalba nukentėjusiems ir praktiniai žingsniai
Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, jis priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, todėl pačiai aukai nereikia rašyti pareiškimo. Kai pagalbos reikia čia ir dabar - kreiptis į policiją numeriu 112. Jei smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo yra šalia ir nėra galimybės kalbėti telefonu, galima numeriu 112 išsiųsti SMS žinutę. Žinutė turėtų būti rašoma be lietuviškų raidžių, joje reikia nurodyti savo vardą ir pavardę, tikslų vietos adresą (savivaldybė, seniūnija, miestas ar kaimas, gatvės pavadinimas, namo ir buto numeris) ir kas atsitiko.
Smurtą patyrusiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama galimybė gauti nemokamą psichologinę pagalbą telefonu visą parą. Smurtą patyrusiems asmenims gali būti teikiamos laikinojo apgyvendinimo paslaugos, kurios finansuojamos iš savivaldybių biudžetų. Specializuotos pagalbos centrai teikia nemokamą specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiems asmenims bei tarpininkauja ir bendradarbiauja su kitomis pagalbą teikiančiomis institucijomis.
Kaip atpažinti smurtą ir kur kreiptis pagalbos
Prevencija, tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir iššūkiai
Prevencijos priemonės įgyvendinamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jos įgaliotų institucijų parengtas programas. Savivaldybės institucijos prevencijos priemones, skirtas nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, numato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose. Prevencijos priemonių įgyvendinimą savivaldybėse koordinuoja savivaldybės administracijos direktorius arba jo pavaduotojas.
Svarbu paminėti, kad įvairios institucijos ir įstaigos atlieka svarbų vaidmenį smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos srityse. SPС teisininkas nukentėjusiam pageidaujant rengia dokumentus: prašymą raštu pateikti informaciją apie policijos komisariatui žinomus smurto prieš šią juos faktus, prašymą dėl kardomųjų priemonių skyrimo ar jų pakeitimo, prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl smurto prieš mažametį, policijos veiksmų apskundimą prokuratūrai dėl šiurkščių arba įstatymams neatitinkančių pareigūnų veiksmų arba neveikimo ir kitus dokumentus.
Siekiant veiksmingos pagalbos nukentėjusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos, svarbu aiškiai identifikuoti ir tiksliai įvardinti reiškinį, su kuriuo susiduriama. Nepakanka kalbėti apie „smurtą artimoje aplinkoje“.
Visuomenės požiūris, institucinės problemos ir rekomendacijos
Gretа teisinio reguliavimo iš esmės keitėsi visuomenės požiūris į smurtą artimoje aplinkoje ir šiandien daugeliui jau ne vis vien, kai girdi, mato akivaizdų smurtą savo aplinkoje. Vis dėlto smurto artimoje aplinkoje mastas reikšmingai nemažėja. Smurtas artimoje aplinkoje problema turi būti sprendžiama plačiau, nei tik sprendžiant smurto apraiškas santykiuose, nes tai nėra pagrindinė problema.
Socialinių paslaugų įstatymo nuostatos neskiria šeimos, kurioje piktnaudžiaujama alkoholiu ir psichotropinėmis medžiagomis, o tėvai stokoja socialinių įgūdžių, negeba pasirūpinti savo vaikais ir pan., ir šeimos, kurios vienas narys, dažniausiai vyras, smurtauja prieš kitus, dažniausiai moterį ir vaikus. Socialinių paslaugų įstatymas prieštarauja tiek Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatoms, tiek tarptautiniams dokumentams, įtvirtinantiems, kad smurtas artimoje aplinkoje yra su lytimi susijęs smurtas ir moters žmogaus teisių pažeidimas. Šis prieštaravimas turi būti nedelsiant koreguojamas tam, kad būtų išvengta smurtą ir prievartą patiriančių asmenų stigmatizavimo.
Be to, socialiniai darbuotojai ir socialinių įstaigų specialistai turi turėti specialiųjų žinių iš smurto artimoje aplinkoje įveikimo srities, išmanyti apie smurto priežastis, dinamiką ir pasekmes nukentėjusiam asmeniui ir visai visuomenei. Ne mažiau svarbu turėti teisingas pasaulėžiūros nuostatas smurtą ir prievartą patiriančio asmens atžvilgiu - būti nukentėjusiojo pusėje, remti jo pastangas siekti pagalbos ir apsaugos nuo smurto šeimoje, padėti aukai išviešinti smurto faktus ir siekti smurtautojo atsakomybės už padarytus nusikaltimus.
Rekomenduojama, kad pagalbą vaikams teikiančios psichologinės tarnybos, į kurias VTAS nukreipia vaikus, tampriai bendradarbiautų su regioniniais SPC, teikiančiais pagalbą jų motinoms. Psichologinių tarnybų darbuotojai privalo turėti specialiųjų žinių apie smurto artimoje aplinkoje priežastis, jo dinamiką, pasekmes ir vadovautis nuostata, kad pagalbą teikiančios organizacijos privalo būti nukentėjusių asmenų pusėje.
Praktiniai pastebėjimai
- Smurtas artimoje aplinkoje yra nusikaltimas ir žmogaus teisių pažeidimas, todėl atsakomybė už smurtinį elgesį tenka išimtinai tam, kas renkasi tokį elgesį, t.y. smurtautojui.
- SPC veiklos aprašas nurodo, jog SPC tiesioginės pagalbos vaikams neteikia, tačiau tarpininkauja, kad tokia pagalba būtų suteikta - tam informaciją apie smurtą patyrusį vaiką perduodama VTAS, o šis pagal veiklos pobūdį organizuoja pagalbos teikimą.
- Smurtą patyrusiems asmenims suteikiama Valstybės garantuojama specializuota kompleksinė pagalba, kurią teikia SPC.
- Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas teismo sprendimas ir, kai taikomas įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nedelsdami užtikrina smurtautojo išsikėlimą.
Kodėl svarbu atskirti auką ir smurtautoją?
Smurto artimoje aplinkoje prevencija ir pagalba bus veiksminga tik tuomet, kai bus atpažintas ir įvardintas smurto pobūdis bei atskirtas smurtautojas nuo nukentėjusiojo. Pirmasis žingsnis visuomet privalo būti smurtautojo atskyrimas nuo smurtą ir prievartą patiriančios šeimos, jo daromų nusikaltimų išviešinimas, teisėsaugos įstaigų atsakingas įsijungimas vykdant baudžiamąjį persekiojimą ir skiriant adekvačias bausmes smurtautojui.
Pastabos apie institucinį smurtą ir reformų įtaką
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas kai kuriais atvejais pasireiškia kaip pernelyg plačios institucijų įgaliojimų taikymas, kurį kritikuoja pagalbos organizacijos. VTAPĮ kritikuojama už atvejo vadybos instituto taikymą ir galimą institucinio smurto praktikas. Atsakingai pareiškiama - ydingas yra pats Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, nenumatantis institucijų darbo monitoringo mechanizmo ir neapibrėžiantis specialistų atsakomybės už perteklinį ir/ar neadekvatų poveikio priemonių taikymą, t. y. institucinis smurtas užkoduotas pačiame Įstatyme.
Rekomenduojama atvejo vadybos institutas taikyti išimtinai asmenims, priklausantiems atskirties ir rizikos grupėms, kurie turi priklausomybių ir gerai pagrįstus poreikius valstybės intervencijai; sukurti specialų reagavimo mechanizmą nustatytoms smurto prieš moterį šeimoje situacijoms ir užtikrinti, kad valstybės institucijų intervencija būtų reglamentuojama Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pagrindu.
| Priemonė | Aprašymas |
|---|---|
| Apsaugos nuo smurto orderis | Policijos skiriama 15 dienų prevencinė priemonė: smurtautojo išsikėlimas, draudimas artintis ir bendrauti. |
| Specializuota kompleksinė pagalba (SPC) | Nemokama parama nukentėjusiems asmenims: teisinė, psichologinė, socialinė pagalba; tarpininkavimas su VTAS. |
| Policijos intervencija | Gavus pranešimą, policija vertina riziką, pradedą ikiteisminį tyrimą ir užtikrina apsaugos priemonių vykdymą. |
Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas, neigiamas ar pateisinamas, o smurto žymės - ne visada akivaizdžiai pastebimos. Todėl visuomenės informavimas, institucinis pasirengimas ir aiškios procedūros yra būtinos norint sumažinti smurto mastą bei apsaugoti aukas.