Smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje yra viena labiausiai paplitusių diskriminacijos formų mūsų visuomenėje. Smurtas šeimoje yra sisteminė prievarta, galinti pasireikšti įvairiomis formomis - fiziniu, psichologiniu, seksualiniu ar ekonominiu smurtu. Šios prievartos tikslas - kontroliuoti savo partnerę.
Kaip visuomenė supranta smurtą: mitai ir faktai
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakytos apklausos rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojai dažnai nemato ir neatpažįsta skirtingų jos formų ir pavidalų. Retas Lietuvos gyventojas, paklaustas apie smurtą šeimoje, žino kitą formą nei fizinis smurtas. Į klausimą, kokios smurto formos ateina į galvą, galvojant apie smurtą prieš moteris artimoje aplinkoje, 72 proc. apklaustųjų įvardijo fizinį ir tik 25 proc. psichologinį bei 6 proc. seksualinį smurtą.
Smurtas artimoje aplinkoje nepriklauso nuo socialinės padėties, ekonominių veiksnių ar išsilavinimo - jis gali vykti bet kur ir pasireikšti įvairiomis formomis. Todėl turime aiškiai suprasti, kas yra smurtas, kaip jį atpažinti ir kaip padėti, nesukeliant pavojaus nei nuketėjusiam asmeniui, nei patiems sau.
Smurto formos: nuo matomo iki nematomo
- Fizinis smurtas: veiksmai, sukeliantys fizinį skausmą ar sužalojimus.
- Psichologinis / emocinis smurtas: nuolatinis menkinimas, įbauginimas, kaltinimas, žeminimas. Emocinis smurtas yra nematomos žaizdos - nuolatinis kaltinimų bėrimas gali sužlugdyti asmenybę.
- Seksualinis smurtas: bet kokie seksualinio pobūdžio veiksmai be sutikimo.
- Ekonominis smurtas: partnerio kontrolė per finansus, draudimas dirbti ar ribojimas prieigai prie pinigų.
- Nepriežiūra (vaikų atveju): vaiko poreikių nepaisymas, palikimas be priežiūros, medicininės priežiūros ar švietimo ignoravimas.
Visas šis smurto normalizavimas Lietuvoje sukuria ypač sudėtingas sąlygas smurtą patiriančioms moterims. 2017 m. Lietuvoje užregistruota beveik 48 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Keturios iš penkių nukentėjusiųjų buvo moterys. 2024 metais policija užregistravo net 54 602 tokius pranešimus. Tačiau apie daugumą atvejų taip ir nebūna pranešta, manant, kad smurtas artimoje aplinkoje yra privatus reikalas.
Visuomenės požiūris ir kaltinimo kultūra
Pasaulio sveikatos organizacija yra apskaičiavusi, kad visame pasaulyje daugiau nei kas trečia (35 proc.) moteris bent kartą patyrė fizinį arba seksualinį smurtą. Organizacija smurtą prieš moteris yra paskelbusi viena didžiųjų pasaulio sveikatos problemų.
Taip pat skaitykite: Efektyvi socialinė reklama prieš smurtą: Lietuvos atvejis
Kaltinimas nukentėjusiosioms perteikiamas ir tada, kai galvojama, jog moteris visada gali išsiskirti su smurtaujančiu vyru, o jei to nepadaro, yra „pati kalta“. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2017 m. atliktame tyrime net 85 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų sutiko arba iš dalies sutiko su teiginiu, kad „Jei nori, moteris visada gali nutraukti santykius / išsiskirti su smurtaujančiu vyru.“ Tačiau pačių moterų pranešimai rodo, jog išsiskirti trukdo ir finansinės sąlygos, ir visuomenės nepalaikymas.
Apie pusė apklaustųjų sutinka arba iš dalies sutinka su teiginiu, kad smurtą patyrusios moterys „žinojo, į kokius santykius veliasi“. 53 proc. sako, kad „moterys pačios išprovokuoja“ smurtą, 27 proc. netgi teigė, kad „moterys mėgsta“, kai prieš jas smurtaujama. Tik 51 proc. apklaustųjų smurtu laiko situaciją, kai vyras draudžia žmonai eiti į darbą teigdamas, kad jis uždirba pakankamai pinigų, o jos pareiga yra prižiūrėti namus ir vaikus.
Kas stigmatizuoja ir kas palaiko?
Beveik pusė tyrime dalyvavusių moterų apie smurtą pirmiausia papasakojo draugei ir mamai, o tik tada policijai. Tačiau ne visos sulaukė palaikymo. Tyrimo dalyvės teigia, kad policija, kur dauguma darbuotojų yra vyrai, kartais irgi yra linkusi kaltinti moterį.
Tyrimas atskleidė ir priešingų pavyzdžių - moterų solidarumo pavyzdžių: „Kai labai sumušė, nubėgau nakvoti pas bendradarbę, nes bijojau grįžti namo. Kai ji pamatė, išsigando. Paskui savaitę nėjau į darbą, ji viską darė už mane.“ Tyrimo autoriai pabrėžia, kad draugių ir mamų palaikymas išsipasakojančioms moterims yra esminis: jos, kaip pirmieji apie problemą sužinoję žmonės, turi padėti tiek išklausydamos, tiek palaikyti kreipiantis į policiją arba socialinius darbuotojus.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vaidmuo ir kampanijos
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pasitelkia socialinę reklamą kaip priemonę informuoti visuomenę apie lygias galimybes ir didinti sąmoningumą apie žmogaus teisių iššūkius bei sprendimus. Tarnyba įgyvendino ne vieną sėkmingą sąmoningumo didinimo kampaniją. Kampanijas kūrė kartu su partneriais - Lygių galimybių plėtros centru, Žmogaus teisių stebėjimo institutu ir socialinės reklamos agentūra „Nomoshiti“.
Taip pat skaitykite: kaip socialinė reklama kovoja su smurtu namuose
Pirmoji kampanija buvo skirta supažindinti visuomenę, kad moterys artimoje aplinkoje dažniau patiria sisteminę partnerio kontrolę, pasireiškiančią psichologiniu, seksualiniu ir ekonominiu smurtu. Socialinė reklama yra speciali komunikacijos forma, kurios tikslas nėra parduoti prekę ar paslaugą, bet informuoti, šviesti ir skatinti pozityvius visuomenės pokyčius. Pagrindinė socialinės reklamos tikslas yra ugdyti visuomenės sąmoningumą ir inicijuoti pokyčius, o ne skatinti vartojimą ar gauti finansinę naudą.
Pavyzdžiai iš kampanijų
- 2018 m. socialinė kampanija „Palaikyk“ skirta paskatinti visuomenę palaikyti smurtą patiriančias moteris; priemonės: TV klipai, radijo klipai, lauko reklama, reklama socialiniuose tinkluose, straipsniai žiniasklaidoje.
- 2020 m. plakatuose pasakojamos istorijos, kaip vaiko teisių apsaugos specialistai, socialiniai darbuotojai ir medicinos personalo darbuotojai gali padėti; istorijos turi dvi alternatyvias pabaigas - kas nutiko, kai specialistė padėjo ir kas nutiko, kai specialistė nepadėjo.
- 2021-2022 m. kampanijos #kąmanomiestiečiai, pristatančios sociologinio tyrimo duomenis Alytaus, Jonavos ir Ukmergės gyventojams.
- Elektroninės priemonės: pirmasis virtualus smurtą patiriančių moterų savitarpio pagalbos forumas moterysmoterims.lt; skirtukai ir informacinė medžiaga išplatinta bibliotekose visoje Lietuvoje.
Kampanijų metu Lietuvos radijų ir televizijų eteryje besisukantys reklaminiai klipai skatins atpažinti smurto prieš moteris formas. Naudodama iš pažiūros tobulos šeimos istoriją, socialinė reklama vaizduoja „normaliose“ šeimose egzistuojančius psichologinį, ekonominį ir seksualinį smurtą.
Tyrinėkite slaptą Portugalijos žydų miestą: Belmonte
Kodėl skirtingos reakcijos į kampanijas?
Socialinės kampanijos kartais susilaukia pasipriešinimo. Pavyzdžiui, kampanijos žinutė, kreipiantis į konkrečias grupes (pvz., dvasininkus), sukėlė diskusijas viešojoje erdvėje: vieni vertino tai kaip reikalingą žinutę, kiti - kaip apibendrinimą, kurį jie laikė įžeidžiančiu vienai profesinei grupei. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovai aiškino, kad veikėjai buvo parinkti remiantis tyrimų duomenimis: moterys minėjo mamą, draugę, vaiko teisių specialistę, policininką, teisėją ir kunigą kaip asmenis, prie kurių jos dažnai kreipiasi.
Pasipriešinimas gali kilti dėl to, kad visuomenėje egzistuoja stiprios emocijos ir stereotipai, o socialinė reklama privalo balansuoti tarp išprovokuojančio žodžio ir jautrumo visuomenės grupėms. Svarbu atskirti siekį keisti nuostatas ir galimą interpretaciją kaip puolimą prieš tam tikrą grupę.
Efektyvios socialinės reklamos principai
- Informuoti visuomenę: didinti informuotumą apie įvairias smurto formas, jų priežastis ir pasekmes.
- Keisti požiūrį: formuoti neigiamą požiūrį į smurtą, skatinti empatiją ir supratimą.
- Skatinti veiksmus: įkvėpti žmones reaguoti, pranešti apie smurto atvejus ir suteikti pagalbą.
- Kūrybiškumas ir emocinis poveikis: reklama turi būti įsimintina, patraukli ir emocinga.
- Aiškumas ir patikimumas: žinutės turi būti aiškios, pagrįstos faktais ir pritaikytos tikslinei auditorijai.
Kaip padėti sau ar kitiems: praktiniai žingsniai
Pastebėjus smurto atvejį, negalima nusigręžti. Esant tiesioginiam pavojui, būtina skambinti pagalbos numeriu 112, o patarimo galima kreiptis į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą (0700 55516) arba Pagalbos moterims liniją (0800 66366). Prašyti pagalbos yra didelis žingsnis bet kuriam smurtą patyrusiam asmeniui - tenka įveikti baimę, gėdą, aplinkinių abejingumą, susidurti su finansiniais ir psichologiniais iššūkiais.
Taip pat skaitykite: Lietuvos skaitymo skatinimo iniciatyvos
Jei kyla įtarimas, visada geriau sureaguoti, nei likti abejingam. Draugių ir mamų palaikymas išsipasakojančioms moterims yra esminis; jie turi padėti tiek išklausydami, tiek palaikydami kreipiantis pagalbos institucijoms.
Verslai ir nevyriausybinės iniciatyvos: praktiniai pavyzdžiai
IKEA vizija kurti gražesnį kasdienį gyvenimą apima ir socialinę atsakomybę. Šios kampanijos dalis - projekto „Pastebėk smurtą“ iniciatyvos Baltijos šalyse: edukacinės programos, gyvenimo sąlygų gerinimas krizių centruose ir darbuotojų įsitraukimas. Nuo 2020 m. renovuoti 6 krizių centrai - atnaujintų patalpų plotas siekia daugiau nei 1300 kv. m.
Organizacijos taip pat investuoja į skubią psichologinę pagalbą bei savanorystę, atnaujinant krizių centrų patalpas ir siekiant sukurti jaukias laikinas vietas nukentėjusioms šeimoms.
Socialinės reklamos poveikis ir vertinimas
Socialinė reklama gali turėti ilgalaikį teigiamą poveikį visuomenei, jei ji kuriama strategiškai ir profesionaliai. Ji ne tik informuoja apie problemas, bet ir keičia žmonių požiūrį bei skatina atsakingesnį elgesį. Norint, kad tokia reklama būtų veiksminga, svarbu ją kurti atsižvelgiant į auditorijos poreikius, emocinį poveikį ir aiškų kvietimą veikti.
| Veiksnys | Įtaka kampanijos efektyvumui |
|---|---|
| Kūrybiškumas | Aukštas - įsimintinos žinutės geriau pakeičia nuostatas |
| Emocinis poveikis | Aukštas - provokuoja empatiją ir veiksmą |
| Patikimumas | Tvirtas - pagrįstos žinutės mažina pasipriešinimą |
| Tikslingumas | Vidutinis-aukštas - žinutė turi atitikti auditorijos poreikius |
Ką daryti toliau: rekomendacijos
- Skleisti informaciją apie nematomą smurtą - psichologinį, ekonominį ir socialinį kontrolės mechanizmus.
- Mokyti visuomenę atpažinti smurto požymius ir reaguoti tinkamai bei saugiai.
- Skatinti institucijas (policiją, socialinius darbuotojus, sveikatos priežiūros specialistus) reaguoti jautriai ir palaikyti nukentėjusius asmenis.
- Remti krizių centrus ir organizacijas, teikiančias pagalbą smurtą patyrusiems asmenims.
- Kurti socialines kampanijas, kurios balansuoja tarp provokuojančios žinutės ir pagarbos tam tikroms visuomeninėms grupėms.
Smurtas artimoje aplinkoje paveikia ne tik nukentėjusius asmenis, bet ir jų aplinką. Jis sukelia domino efektą, dėl kurio griūna šeimos, silpnėja bendruomenės ir ilgainiui nukenčia visa visuomenė. Nebegalime toleruoti problemos - atėjo metas prisiimti kolektyvinę atsakomybę.