Sutrikus žmogaus sveikatai jam gali būti nustatytas ne tik neįgalumo ar darbingumo lygis, bet ir specialieji poreikiai. Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti specialiųjų poreikių nustatymo tvarką vaikams Lietuvoje, įskaitant medicininius, ugdymosi ir socialinius aspektus. Straipsnyje aptariami kriterijai, įstaigos, atsakingos už nustatymą, ir parama, teikiama šeimoms, auginančioms specialiųjų poreikių vaikus.
Specialieji poreikiai: kas tai?
Specialusis poreikis - tai specialiosios pagalbos poreikis, atsiradęs dėl žmogaus įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų ir nepalankių aplinkos veiksnių. Vaikams specialieji poreikiai gali būti susiję su įvairiais aspektais, įskaitant ugdymąsi, sveikatos priežiūrą ir socialinę integraciją.
Institucijos, atsakingos už specialiųjų poreikių nustatymą
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (toliau - tarnyba) yra pagrindinė institucija, atsakinga už specialiųjų poreikių nustatymą Lietuvoje. Svarbu paminėti, kad tarnyba nustato specialiuosius poreikius tik gavusi gydytojo siuntimą, kuris galioja 60 kalendorinių dienų. Specialieji poreikiai gali būti nustatyti tiek nustačius neįgalumo lygį, tiek neįgalumo lygio nustatymo metu.
Kreipimosi į NDNT tvarka
- Gydytojo siuntimas: Pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigą (polikliniką ar ligoninę) ir paprašyti gydytojo, kad parengtų siuntimą į NDNT specialiesiems poreikiams nustatyti.
- Dokumentų pateikimas: Šį siuntimą, prašymą nustatyti specialiuosius poreikius, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę) ir 3×4 cm dydžio nuotrauką per 60 kalendorinių dienų (tiek galioja siuntimas) asmuo (arba jo atstovas) turi pateikti NDNT, kuri ir atliks jo specialiųjų poreikių vertinimą.
Kriterijai, įtakojantys specialiųjų poreikių nustatymą
Įvertinus medicininį kriterijų ir savarankiškumą, nustatomas konkretus specialusis poreikis. Bazinį funkcionavimo lygmenį: Tai balais išreikštas medicininis kriterijus, nustatomas pagal vaiko sveikatos būklę: ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. Galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje: Tai asmens veiklos gebėjimo koeficientas, nustatomas pildant klausimyną. Tai vaiko gebėjimas dalyvauti kasdieniame fiziniame, socialiniame bei ugdomajame gyvenime atsižvelgiant į jo amžių.
Šis klausimynas yra pildomas per pokalbį su asmeniu. Asmens nuo 4 iki 18 metų ir darbingo amžiaus asmens klausimyną per pokalbį su juo pildo NDNT darbuotojas, o pensinio amžiaus - asmens gyvenamosios vietos savivaldybės darbuotojas ar įgaliotas darbuotojas. Svarbu pabrėžti, kad klausimyno pildymui reikia ruoštis iš anksto. Tėvai turėtų neleisti tarnybos darbuotojui esamus sunkumus vertinti tik kaip fizinius. Jei vaiko organizmo funkciniai sutrikimai neatitinka nė vieno Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodyto kriterijaus, asmens savarankiškumas nevertinamas ir asmeniui specialieji poreikiai nenustatomi.
Taip pat skaitykite: Pagalbos mokiniams poreikiai
Specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimas
Specialieji ugdymosi poreikiai - pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmė, atsirandanti dėl išskirtinių asmens gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių. Specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimas - tai vaiko pedagoginių, psichologinių, asmenybės sunkumų, specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymas ir pagalbos priemonių rekomendavimas. Jį atlieka pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai - psichologai, logopedai, socialiniai pedagogai, specialieji pedagogai, neurologai.
Vertinimo tikslas
Pagrindinis vertinimo tikslas - nustatyti švietimo pagalbos ir paslaugų reikmes, rekomenduoti ikimokyklinio ugdymo programos, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bendrosios programos, profesinio mokymo programos, neformaliojo vaikų švietimo programos pritaikymą, specialiąsias mokymo ir techninės pagalbos priemones, ugdymosi aplinkos pritaikymo būdus, siekiant sudaryti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui (vaikui) optimalias ugdymosi sąlygas.
Vertinimo eiga
- Kreipimasis į PPT: Tėvai (globėjai, rūpintojai) turėtų kreiptis į PPT dėl vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo. Ugdymo įstaigos nelankančio vaiko tėvai patys registruojasi į PPT/ŠPT. Tėvams pasirašius sutikimą dėl vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas.
- Vaiko vertinimas: Vaikui pateikiama stimulinė medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip jis atlieka užduotis. Nuo 6 metų vaikas į specialistų kabinetus dažniausiai eina vienas.
- Pažymų išdavimas: Po vertinimo PPT išduoda pažymas: Pažyma dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo. Pažymoje įvertinimo pateikiami specialistų vertinimai, išvada apie vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių grupę, lygį ir ugdymo rekomendacijos (kokių specialistų pagalba skiriama, kaip pritaikomas mokymo turinys, kokiais būdais mokomoji medžiaga turi būti pateikiama). Pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo. Pažymoje teikiama išvada apie vaiko SUP grupę (negalia, sutrikimas, mokymosi sunkumai), poreikių lygį (nedideli, vidutiniai, dideli, labai dideli) ir išvada dėl specialiojo ugdymo skyrimo.
- Pažymų perdavimas ugdymo įstaigai: Vaiko SUP vertinimo rezultatus ir parengtas pažymas tarnybos specialistai aptaria su tėvais. Tėvai pažymų pristatyti į ugdymo įstaigą neprivalo. Tėvai gali tikėtis, kad jų vaikas bus ugdomas vadovaujantis rekomendacijomis, pateiktomis PPT / ŠPT išduotose pažymose.
- Vaiko gerovės komisijos posėdis: Ugdymo įstaiga, gavusi PPT / ŠPT pažymas, organizuoja Vaiko gerovės komisijos (VGK) posėdį, kuriame turi dalyvauti ugdymo įstaigos specialistai, vaikas, jo tėvai bei PPT / ŠPT specialistai. Posėdyje aptariamas vaiko ugdymo organizavimas, pagalbos poreikis ir priimamas sprendimas dėl individualaus pagalbos vaikui plano sudarymo, vadovaujantis pažymomis.
Rengdami pagalbos planą ugdymo įstaigos specialistai turi atsižvelgti į individualius vaiko poreikius, mokytojo padėjėjo reikalingumą, tėvų lūkesčius. Plane numatoma, kaip bus teikiama švietimo pagalba, ugdomi vaiko socialiniai įgūdžiai, kokie bus taikomi elgesio prevencijos ir intervencijos būdai.
Parengimas vertinimui ir reikalingi dokumentai
Prieš kreipiantis į PPT, rekomenduojama aptarti vertinimo poreikį su ugdymo įstaiga arba medikais, pasiimkite reikiamus dokumentus ir užsiregistruokite. Vertinimo poreikį, prieš kreipiantis į Tarnybą, rekomenduojame aptarti su lankomos ugdymo arba medicinos įstaigos specialistais, prašant išduoti Vaiko gerovės komisijos pažymą dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/ pakartotinio įvertinimo arba medikų - pažymą apie nustatytus sveikatos, raidos sutrikimus.
Dokumentai, reikalingi atvykstant į tarnybą: Pirminio ugdymosi poreikių vertinimo formos (1 priedas) kopiją; Mokyklos VGK posėdžio išrašą apie neatliktą Pirminį ugdymosi poreikių vertinimą; Mokinio individualaus ugdymo planą; Mokinio rašto darbus, piešinius; Vaiko gimimo išrašo kopiją; Išrašą iš medicinos dokumentų. Būtina išankstinė registracija telefonu (+370-5) 265 0908.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie specialiuosius poreikius
Specialistų vaidmuo vertinimo procese
Psichologas vertina jo intelektą, raidą, elgesio ir emocijų sunkumus, logopedas - kalbos ir kalbėjimo ypatumus, specialusis pedagogas - mokymosi pasiekimų lygį, socialinis pedagogas - socialinę pedagoginę aplinką, gydytojas neurologas - neurologinę sveikatą. Parengti dokumentai perduodami PPT / ŠPT specialistams. Vaiko SUP vertinimo rezultatus ir parengtas pažymas tarnybos specialistai aptaria su tėvais. Tėvai pažymų pristatyti į ugdymo įstaigą neprivalo. Tėvai gali tikėtis, kad jų vaikas bus ugdomas vadovaujantis rekomendacijomis, pateiktomis PPT / ŠPT išduotose pažymose.
Specialiųjų poreikių lygiai ir pagalbos priemonės
Specialiųjų poreikių lygis nustatomas vadovaujantis kitų tarnybų pagal kompetenciją pateikta informacija ir nustatytus specialiuosius poreikius bei pokalbiu su asmeniu. Nuo š. m. liepos 1 d. pensinio amžiaus žmonėms vietoj šiuo metu nustatomų trijų specialiųjų poreikių lygių bus nustatomi du - vidutinių ir didelių (nebelieka nedidelių specialiųjų poreikių lygio). Didelių specialiųjų poreikių lygis bus nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba tiems, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 0-30 proc. darbingumo lygis. Vidutinių specialiųjų poreikių lygis nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros ar pagalbos poreikis, arba tiems, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 35-55 proc.
| Požymis | Nedideli specialieji poreikiai | Vidutiniai specialieji poreikiai | Dideli specialieji poreikiai |
|---|---|---|---|
| Transportas | Gali keliauti be kitų pagalbos visuomeniniu transportu, vairuoti automobilį, judėti vienas. Nuolat techninės pagalbos priemonių nereikia arba reikalingos nesudėtingos techninės pagalbos priemonės. | Gali keliauti be kitų pagalbos visuomeniniu transportu, pats vairuoti automobilį, judėti vienas techninės pagalbos priemonių pagalba, tačiau tam reikia sudėtingesnių techninės pagalbos priemonių. | Gali keliauti su palydovo pagalba visuomeniniu transportu, pats vairuoti spec. automobilį, naudotis elektra varomu vežimėliu, negali judėti vienas techninės pagalbos priemonių pagalba (vežimėliu). Prikaustytas prie lovos. |
| Būstas | Reikalingas labai nedidelis būsto ar aplinkos pritaikymas. | Reikalingas dalinis būsto ir aplinkos pritaikymas (pandusas, nuolydis ir kt.). | Reikalingas pilnas būsto ir aplinkos pritaikymas arba naujas pritaikytas būstas. |
| Bendravimas | Pats gali bendrauti su kitais, dalyvauti pokalbiuose, suprasti ženklus. | Gali bendrauti kitų priemonių pagalba (gestų kalba, kompiuterio pagalba ir kt.). | Sunkiai sekasi bendrauti ir suprasti ženklus, techninės priemonės mažai padeda. |
| Vaikai / Ugdymas | Gali lankyti ir mokytis visose švietimo įstaigose. | Gali mokytis su specialiojo pedagogo pagalba ar specialiojoje mokykloje. | Gali būti ugdomi dienos centre, užimtumo dienos centre ir mokytis specialiojoje mokykloje. |
Parama ir kompensacijos šeimoms
Valstybė teikia įvairią paramą šeimoms, auginančioms specialiųjų poreikių vaikus. Kompensacija skiriama šeimoms, kai vienas iš tėvų turi vairuotojo pažymėjimą ir slaugomam vaikui sukakus 18 metų, jeigu jam nepertraukiamai nustatyta visiška negalia ir (ar) specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Jos ir toliau kas 6 metus galės kreiptis į Sodrą ir gauti nustatyto dydžio išmoką, nepaisant vaiko amžiaus.
Teisinis pagrindas
Specialiųjų poreikių nustatymo tvarką reglamentuoja šie teisės aktai: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas "Dėl Specialiojo Nuolatinės Slaugos, Specialiojo Nuolatinės Priežiūros (Pagalbos), Specialiojo Lengvojo Automobilio Įsigijimo Ir Jo Techninio Pritaikymo Išlaidu Kompensacijos Poreikių Nustatymo Tvarkos Aprašo Patvirtinimo". Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 23 d. Specialiųjų poreikių nustatymo tvarka Lietuvoje yra reglamentuota įvairiais teisės aktais, siekiant užtikrinti tinkamą pagalbą ir paramą asmenims, turintiems specialiųjų poreikių. Specialiųjų poreikių nustatymo tvarką reglamentuoja šie įstatymai ir kiti teisės aktai: Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas. Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymas. Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymas. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas. Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas.
Specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymas: kokiam pokyčiui ruošiamės?
Taikymas ir aktualūs aspektai
Specialiųjų poreikių nustatymo tvarka Lietuvoje reglamentuojama įvairiais teisės aktais. Vienas iš jų - Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr. I. Šis įsakymas įsigaliojo nuo 2005 m. Remiamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1116 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo įstatymą“ (Žin., 2004, Nr. Kitos taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme vartojamas sąvokas (Žin., 1991, Nr. 36-969; 2004, Nr.).
Taip pat skaitykite: Skyriaus veikla ir nuostatos
Specialiųjų poreikių nustatymo aspektai: Tenkinant vaikų ir besimokančių asmenų iki 21 m. poreikius, atsižvelgiama į: Intelekto, elgesio ir emocijų (psichikos) sutrikimus. Specifinę pažinimo ir mokymosi negalią. Asmenis, kuriems iki 18 metų buvo nustatyti intelekto, elgesio ir emocijų (psichikos) sutrikimai, specifinė pažinimo ir mokymosi negalia, tačiau kuriems sulaukus 18 m. nenustatytas darbingumo lygis arba nustatytas didesnis negu 60 proc.
Institucijos ir procesai ugdymo įstaigose
Vaiko SUP vertinimo rezultatus ir parengtas pažymas tarnybos specialistai aptaria su tėvais. Pažyma dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo. Pažymoje įvertinimo pateikiami specialistų vertinimai, išvada apie vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių grupę, lygį ir ugdymo rekomendacijos (kokių specialistų pagalba skiriama, kaip pritaikomas mokymo turinys, kokiais būdais mokomoji medžiaga turi būti pateikiama). Tėvai pasirašo, kad su pažyma susipažino. Pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo. Pažymoje teikiama išvada apie vaiko SUP grupę (negalia, sutrikimas, mokymosi sunkumai), poreikių lygį (nedideli, vidutiniai, dideli, labai dideli) ir išvada dėl specialiojo ugdymo skyrimo.
Kartu su šiomis pažymomis pildoma lentelė, kurioje nurodomi mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, priskyrimo specialiųjų ugdymosi poreikių grupei kriterijai ir įverčiai. Lentelėje nurodoma, kokią specialistų pagalbą ir kokiu intensyvumu turi gauti vaikas ugdymo įstaigoje, kaip pritaikomas ugdymo planas ir ugdymo programa, koks yra techninės pagalbos poreikis, kaip pritaikoma ugdymo aplinka. Ugdymo įstaiga, gavusi PPT / ŠPT pažymas, organizuoja Vaiko gerovės komisijos (VGK) posėdį, kuriame turi dalyvauti ugdymo įstaigos specialistai, vaikas, jo tėvai bei PPT / ŠPT specialistai. Posėdyje aptariamas vaiko ugdymo organizavimas, pagalbos poreikis ir priimamas sprendimas dėl individualaus pagalbos vaikui plano sudarymo, vadovaujantis pažymomis.
tags: #specialiuju #poreikiu #nustatymo #lenteles