Smurtas yra sudėtingas ir daugialypis reiškinys, kuris gali paveikti bet kurį asmenį, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, rasės, religijos, etninės ar kultūrinės kilmės. Siekiant veiksmingai kovoti su smurtu, būtina suprasti jo įvairias formas ir žinoti, kur kreiptis pagalbos.
Smurto formos - pagrindinis suskirstymas
Smurtas gali pasireikšti įvairiose formose, įskaitant fizinį, emocinį, seksualinį, finansinį smurtą, nepriežiūrą ir smurtą skaitmeninėje erdvėje. Svarbu atpažinti šias formas, kad būtų galima tinkamai reaguoti ir suteikti pagalbą.
Smurtas prieš vaikus
Tai visos seksualinės prievartos, apleistumo ar aplaidžios vaiko priežiūros, kitokio jo išnaudojimo fizinio ir/ar emocinio blogo elgesio, sukeliančio faktinę ar potencialią žalą vaiko sveikatai, išlikimui, raidai ar orumui, formos. Smurtas prieš vaikus formos: Fizinis smurtas - smurtas, sukeliantis skausmą / fizinę žalą vaikui, įskaitant fizines bausmes. Emocinis (psichologinis) smurtas - nuolatinis emocinis vaiko traumavimas, pavyzdžiui, rėkimas, gąsdinimas, draudimas kalbėti ar išsakyti nuomonę, rodymas, kad vaikas niekam tikęs, nemylimas. Emocinis smurtas sukelia didelę žalą vaiko emocinei raidai. Nepriežiūra (apleistumas) - nuolatinis negebėjimas užtikrinti vaiko pagrindinių fizinių / emocinių poreikių patenkinimo ir galintis padaryti didelę žalą vaiko sveikatai ar raidai.
Kaip padėti vaikui išvengti pavojingų situacijų?
Visi vaikai gali atsidurti pavojingose ir gąsdinančiose situacijose, kai padidėja rizika jiems patirti kokio nors pobūdžio prievartą. Su prievarta vaikas gali susidurti įvairiose aplinkose - ugdymo įstaigoje, šeimoje, gatvėje, virtualioje erdvėje, smurtą patirti ir iš vaikų, ir iš suaugusiųjų. Vaikas, kuris tampa kitų smurto liudininku, nors ir nenukreiptu tiesiogiai į jį, ar gyvena aplinkoje, kurioje smurtaujama, taip pat patiria smurtą.
Kurkite pagarbius ir šiltus santykius su vaiku. Nuolat pasidomėkite, kuo vaikas gyvena ir kaip jis jaučiasi. Būkite prieinama/-s, kai vaikas dalinasi savo įspūdžiais ar kreipiasi bet kuriuo klausimu. Vaikui svarbu matyti, kad jūs rimtai žiūrite į tai, ką ji/-s nori pasakyti, kad į visus jausmus, prašymus ar nutikimus reaguojate dėmesingai. Tuomet ir susidūręs su smurtu, vaikas greičiau kreipsis pagalbos, apie tai papasakos.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Vis pasikalbėkite su vaiku apie saugumą. Nuolat grįžkite prie šios temos ir priminkite, kad niekas neturi teisės vaiko skriausti ar žeminti (mušti, rėkti, stumdyti, apvardžiuoti ir pan.). Pabrėžkite, kad niekam negalima liesti intymių vaiko kūno vietų ir prašyti pažiūrėti, išskyrus atvejus, kai tai būtina gydytojams bei tėvams ligos atveju ar susižeidus. Šios taisyklės vaikus galima mokyti jau nuo 3-ejų metų. Vis pakartokite vaikams, kad jei kažkas elgiasi nemaloniai ar gąsdinančiai, tai yra netinkamas elgesys, apie kurį svarbu pasakyti patikimam saugusiajam. Taip pat vaikams svarbu žinoti, kad negalima toleruoti matomo smurtinio elgesio - jei šalia vyksta smurtas, būtina jį stabdyti, t.y. Būkite saugiu suaugusiuoju savo vaikui. Rūpinkitės savo savijauta, kad galėtumėte išlikti rami/-us stresinėse situacijose.
Smurtas prieš pagyvenusius žmones
Išnaudoti ar smurtauti prieš pagyvenusius žmones gali tiek pažįstami žmonės (pvz., šeimos nariai, kaimynai, draugai ar globėjai), tiek ir nepažįstami žmonės, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai. Smurtas prieš pagyvenusio žmogaus gali pasireikšti įvairiomis formomis: Fizinis smurtas - apima kūno sužalojimą smogiant, stumdant ar trankant; taip pat gali apimti vyresnio amžiaus asmens suvaržymą prieš jo / jos valią, pavyzdžiui, uždarant jį / ją kambaryje ar pririšant prie kėdės ar lovos.
Emocinis smurtas (dar vadinama psichologine prievarta) reiškia, pvz., artimo asmens ar globos namų darbuotojo išsakomi įvairūs skaudinantys asmenį žodžiai, gąsdinimas, grasinimas ar ignoravimas. Draudimas susitikti ir / ar bendrauti su artimais draugais ir giminaičiais yra dar viena emocinės prievartos forma. Nepriežiūra atsiranda tada, kai šeimos narys / globėjas nesistengia patenkinti vyresnio amžiaus žmogaus poreikių, tokių kaip fiziniai, emociniai ir socialiniai poreikiai, tinkama mityba ar neaprūpinimas maisto produktais, reikalingais asmens sveikatai vaistais bei kitomis medicininėmis / slaugos priemonėmis ar neužtikrinimas galimybių naudotis sveikatos priežiūra. Apleidimas reiškia, kad vyresnis suaugęs žmogus, kuriam reikalinga pagalba, paliekamas vienas, neplanuojant jo ar jos priežiūros.
Seksualinė prievarta reiškia, kad globėjas ar kiti asmenys verčia vyresnio amžiaus asmenį stebėti seksualinius veiksmus ar dalyvauti juose. Finansinis smurtas prieš pagyvenusius žmones pasireiškia nusavinant turtą, pavagiant pinigų ar daiktų. Tai gali būti sąskaitų klastojimas, pensijos ar socialinio draudimo išmokų paėmimas arba asmens kreditinių kortelių ir banko sąskaitų naudojimas be jų leidimo.
Smurtas bendruomenėje
Smurtas bendruomenėje gali būti apibrėžiamas kaip nepažįstamų žmonių smurtinio elgesio tiesioginis ar netiesioginis poveikis asmeniui, šeimai ir visai visuomenei. Tai gali būti - seksualinė prievarta (persekiojimas, priekabiavimas), įsilaužimai / apiplėšimai, žmonių grobimas, šūvių garsai, nusikalstamų grupuočių gaujos, narkotikų prieinamumas ir skirtingų socialinių grupių susiskaldymas (rasinis, tautinis, lyčių, socialinės klasės ir kt.).
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Priekabiavimas ir smurtas darbe
Vis dar daug žmonių smurtą įvardija tik kaip fizinį užpuolimą. Smurtas ir priekabiavimas darbe yra toks pat sudėtingas reiškinys kaip ir kitos smurto formos. fiziniu, psichologiniu ir / ar seksualiniu išnaudojimu; neetišku elgesiu (vieną kartą ar sistemingai); nepagarbiu elgesiu kitų asmenų atžvilgiu.
Psichologinis smurtas - tai pasikartojantis ne fiziškai žalojantis elgesys, besiremiantis galios santykiu, kurį žmogus naudoja tame santykyje silpnesnio asmens atžvilgiu, dėl kurio pastarasis dažnai patiria psichologinę traumą. Smurtinis elgesys įsigali tose organizacijose, kuriose egzistuoja prasti konfliktų valdymo įgūdžiai, vadovaujamasi nepotizmu, kur gausu vadybos problemų. Smurto apraiškas lemia kultūrinės nuostatos, nes smurtas ir agresija yra išmoktas elgesys. Smurtinis elgesys gali būti toleruojamas, nes vadovybė ignoruoja, neteisingai supranta arba net kursto smurtinį elgesį sąmoningai. Smurtą patiriantys darbuotojai jaučiasi išsekę ir nesugeba apsiginti. Išoriniai teisiniai mechanizmai labai riboti, todėl, jei pačioje organizacijoje nėra sukurti mechanizmai pranešti apie patiriamą smurtą, stabdyti tokį elgesį bei atstatyti teisingumą, apsiginti galimybės labai mažos.
Kaip įveikti psichologinį smurtą darbovietėje?
E. E. Darbo kodeksas numato, kad darbdavys privalo sukurti darbo aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojų garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą, siekiama įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Taip pat darbdavys privalo imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems tokį elgesį darbe, suteikti (Darbo kodekso 30 str.).
Kuriant psichikos sveikatai palankią darbovietę, svarbu imtis ne vienkartinių, o strategiškų tęstinių veiksmų bei sukurti psichikos sveikatos stiprinimo organizacijoje planą, kuriame būtų numatyti konkretūs veiksmai ir standartai. Imkitės koordinuotų veiksmų, kurie apimtų kovai su smurtu skirtos politikos parengimą, konfliktų valdymą ir mokymą vadovauti, darbo aplinkos pertvarkymą bei paramą priekabiavimą ir smurtą patyrusiems asmenims (pavyzdžiui, konsultacijos ir kompensacijos).
Smurtas skaitmeninėje erdvėje
Smurtas skaitmeninėje erdvėje - tai bet kokios formos smurtas, kuris nutinka internete. Tai gali nutikti bet kuriame įrenginyje, prijungtame prie interneto tinklo, pavyzdžiui, kompiuteryje, planšetėje, susirašinėjimo teksto žinutėmis platformose, el. laiškuose, interneto pokalbių svetainėse, žaidžiant žaidimus internete, naudojant tiesioginės transliacijos platformas.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
Smurto skaitmeninėje erdvėje sąvoka neturėtų būti visiškai atskirta nuo smurto realiame gyvenime, ir pats reiškinys turėtų būti vertintinas kaip smurto realiame gyvenime tąsa. Prieš asmenį gali būti smurtaujama gyvai ir tęsiamas smurtas skaitmeninėje erdvėje, tačiau gali būti smurtaujama ir tik skaitmeninėje erdvėje.
Smurto skaitmeninėje erdvėje formos: Persekiojimas (pvz., įžeidžiančio arba grasinamojo pobūdžio el. laiškai, teksto žinutės - (SMS); įžeidžiantys komentarai; dalijamasis intymiomis adresato nuotraukomis arba vaizdo medžiaga); Priekabiavimas (pvz., nepageidaujami atviro seksualinio turinio el. laiškai, teksto žinutės; netinkamo arba įžeidžiančio turinio medžiaga; siunčiami grasinimai; neapykantą kurstanti kalba); Pornografinės medžiagos rodymas be partnerio sutikimo.
Vaikai dažniau gali patirti šias smurto skaitmeninėje erdvėje formas: Internetinės patyčios - tai bet kokios patyčios (pvz., įžeidinėjimai, šmeižimas, persekiojimas, vaizdų kėlimas ir platinimas), kurios vyksta internete. Šios patyčios gali sekti vaiką visur, kur jis eina, ir kartais jam gali atrodyti, kad nėra pabėgimo ar saugios vietos. Viliojimas - kai kas nors netikra tapatybe bendrauja / stengiasi užmegzti ryšį su vaiku, siekiant prieš jį seksualiai smurtauti, išnaudoti ar parduoti. Vaikai ir jaunuoliai gali būti viliojami skaitmeninėje erdvėje ar gyvai - svetimo asmens arba asmens, kurį pažįsta. Sekstingas - kai kas nors dalinasi seksualiomis, nuogomis ar pusiau nuogomis asmens nuotraukomis videoįrašais pačių ar kitų asmenų, ar siunčia seksualias tekstines žinutes. Smurtu laikoma ir, kai vaikas ar jaunuolis yra spaudžiamas ar verčiamas nusifotografuoti / nusifilmuoti ir atsiųsti šio pobūdžio vaizdus. Seksualinis išnaudojimas - seksualinio smurto rūšis.
Kaip atpažinti smurtą?
Kartais kiekvienam iš mūsų gali būti sunku patikėti, kad prieš mus smurtaujama. Dažniausiai yra sunku pripažinti, kad prieš mus smurtaujama, nes mylime ir esame prisirišę prie to žmogaus, todėl ypač sunku įsivaizduoti gyvenimą be jo. Jeigu kyla baimė suerzinti šį žmogų ir noras įtikti jam, kad jis nesupyktų - galima įtarti, kad tas žmogus smurtauja.
Šis testas padės įvertinti, ar kas nors (vyras / žmona, vaikinas / mergina, draugai ar kiti šeimos nariai) smurtauja prieš tave: ar jauti įtampą ar bijai jo / jos? ar dažnai tave žemina, šaiposi ir verčia tave jaustis niekam tikusiu? ar nuolat tave tikrina, ką darai ir kur eini? ar draudžia bendrauti su kitais šeimos nariais ar draugais? ar mėgina įtikinti, kad niekas tavimi nepatikės, jei pasakysi, kad esi nelaimingas? ar trukdo turėti asmeninių pinigų arba nurodinėja, kam gali ir negali išleisti pinigus? (tinka suaugusiesiems) ar atsisako tau padėti, kai prašau pagalbos? ar bijai su juo nesutikti ar pasakyti jam „ne“? ar sako kitiems žmonėms, kad tu dažnai prisigalvoji „nebūtų dalykų“ ir esi emociškai nestabilus? ar gąsdina ir žeidžia agresyviais veiksmais (pvz., daužo, laužo, mėto daiktus; laužo ar atima būtinas pagalbos priemones negaliai; užrakina jus; pavojingai vairuoja norėdamas išgąsdinti)? ar spaudžia, verčia jėga ar gudrumu užsiimti seksualine veikla, nors to nenorite? ar reikalauja, kad pas gydytojus niekada neitum be jo / - os? ar grasina atimti vaikus (tik suaugusiesiems)? ar baugina, kad niekas tau nepadės, jeigu nutrauksi santykius su juo / ja? ar grasina patalpinti socialinės globos įstaigose? ar grasina sužaloti, kai pasakai, kad nori nutraukti santykius? ar tavo vaikai yra girdėję, matę jo / -os ar patys nukentėję nuo smurto?
Jeigu bent į vieną šių klausimų atsakei „taip“, vadinasi su tavimi elgiamasi netinkamai arba smurtaujama. Jei nesijauti saugiai, nėra pagarbos ir rūpesčio, vadinasi kažkas negerai. Nekaltink savęs dėl smurto. Tiesiog kitas žmogus elgiasi neleistinai. Turi teisę jaustis saugus ir gyventi be baimės.
Prevencinės priemonės mokyklose
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir Lietuvos žmogaus teisių centras parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) skirtas rekomendacijas, kaip kurti saugią aplinką mokykloje. Mokykloje smurtas dėl lyties gali būti išreiškiamas įvairiai: pravardžiuojant, skleidžiant gandus ir šmeižiant, tyčiojantis, nepageidaujamais prisilietimais, seksualiniu priekabiavimu, pornografijos rodymu, sekstingu (seksualinio turinio žinučių, vaizdų ar įrašų siuntimu), fiziniais veiksmais, socialine atskirtimi. Smurtas lyties pagrindu gali būti aptinkamas ir jaunuolių porų tarpusavio santykiuose.
Prevencinėse programose ir aprašuose išskirti lyties aspektą. Tik taip galima užtikrinti, kad juose bus numatytos konkrečios prevencijos priemonės. Mechanizmai ir modeliai, skirti smurto ar patyčių prevencijai, neišskiriant gairių dėl lyties, nesuteikia įrankių atpažinti smurto dėl lyties formas. Neatkreipiant dėmesio į lyties aspektą, galima sukurti sąlygas normalizuoti tokio pobūdžio smurtą ir gilinti problemą.
Įtvirtinti būtinybę kelti pedagogų profesinę kompetenciją. Mokytojai ir mokytojos turėtų būti apmokomi atpažinti ir reaguoti į patyčias bei smurtą dėl lyties. Šie įgūdžiai turėtų būti nuolat tobulinami. Tarnyba yra parengusi mokymų „Smurto lyties pagrindu prevencija mokykloje“ metodologiją, kuria švietimo įstaigos ir jų darbuotojai gali laisvai naudotis.
Numatyti atskiras smurto lyties pagrindu atpažinimui bei prevencijai skirtas priemones. Tai galėtų būti užsiėmimai su moksleiviais, skirti nagrinėti lyčių lygybės temas. Pavyzdžiui, kritiškas lyčių stereotipų ir nuostatų apie tinkamą „vyrišką“ ar „moterišką“ elgesį vertinimas; pokalbiai, ugdantys gebėjimus brėžti ribas santykiuose; pamokos apie sutikimo (angl. consent) kultūrą ir gebėjimą priimti kito žmogaus neigiamą atsakymą. Lyčių lygybės temas dėstyti nuosekliai nuo žemesnių iki vyresnių klasių. Temos ir užsiėmimai su moksleiviais apie galimą smurtą dėl lyties ir jo prevenciją turėtų atitikti mokinių amžių ir gyvenimo aktualijas. Pavyzdžiui, 9-oje klasėje siūloma mokyti atskirti sveikus santykius nuo žalingų, kalbėti apie seksualinį priekabiavimą internete ir kitose erdvėse, suteikti žinių, kaip tokį smurtą atpažinti ir į jį reaguoti.
Viena iš rekomendacijų rengėjų, Tarnybos Lygių galimybių integravimo grupės vadovė Vilma Gabrieliūtė pabrėžia, kad smurto dėl lyties mokyklose prevencija yra ypač svarbi. „Patyčios dėl „nemoteriškos“ ar „nevyriškos“ išvaizdos, seksualinis priekabiavimas ir kitos tokio smurto formos yra vaiko teisių pažeidimas. Jungtinių Tautų tyrimai atskleidžia, kad mokyklos aplinkoje patirtas smurtas gali turėti ilgalaikį poveikį. Smurtaujantys ar smurtą patiriantys jaunuoliai ir jaunuolės šiuos veiksmus gali vertinti kaip priimtinus ir kartoti tokį elgesį vėlesniame gyvenime.“
Prevencija, mokymai ir praktinė pagalba
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo atnaujinti teisiniai reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 30 straipsnyje ir patvirtinti Smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių apraše (EV-221). El. Smurto ir priekabiavimo prevencijos darbo aplinkoje mokymai yra privalomi visoms organizacijoms, nepriklausomai nuo jų dydžio ar veiklos pobūdžio.
ĮRAŠYTAS VAIZDO SEMINARAS (2 val.) - tinkamas tiek pavieniams asmenims, tiek didelėms darbuotojų grupėms, nuotoliniam savarankiškam mokymuisi. Įrašytas seminaras prieinamas per Thinkific platformą. Jį galima peržiūrėti bet kuriuo metu. Visus dalyvius pagal pateiktą el. Peržiūrėjus seminarą (be „prasukimų“) ir atlikus testą, dalyviams išduodamas mokymų baigimo pažymėjimas.
Visagino policijos komisariato bendruomenės pareigūnai veda bendruosius mokymus smurto artimoje aplinkoje prevencijos tema bendruomenėms. Mokymų metu dalyviai mokomi kaip atpažinti smurtą artimoje aplinkoje, kokių prevencinių priemonių imtis, siekiant išvengti smurto artimoje aplinkoje. Mokymai yra nemokami, trukmė- 1 val., dalyvių amžius neribojamas.
Visagino policijos komisariato bendruomenės pareigūnai organizuoja mokymus vyresnių +18 jaunuoliams, studentams, užimtumo tarnyboje registruotiems asmenims, rizikos asmenims. Mokymai skirti suformuoti kritinį mąstymą ir suvokimą apie prekybos žmonėmis grėsmes ir pavojus. Tinkamu metu asmuo suvokęs pavojų ir grėsmę, savo nesaugius veiksmus gali nutraukti arba nepasirinkti tam tikrų veiksmų sekos.
Nukentėjusiais nuo prekybos žmonėmis dažnai tampa asmenys, patikėję pažadais apie galimybę greitai užsidirbti daug pinigų neturint išsilavinimo, atitinkamo darbo patirties, nemokant užsienio kalbos, nors siūlomas darbas yra kitoje valstybėje, ar susigundę galimybe „nemokamai“ pakeliauti po užsienį. Tyrimai rodo, kad prekeiviai žmonėmis dažniausiai yra pažįstami asmenys - kaimynai, klasės draugai bei jų artimieji ar pažįstami, net giminės. Nebūkite parduoti! Prieš patikėdami gražiais pažadais, pirmiausia sužinokite kaip galima daugiau informacijos apie „geradarį“, supažindinkite su juo savo artimuosius; jei tai įmonė (modelių, įdarbinimo agentūra ir pan.), reikalaukite sutarties ir įdėmiai su ja susipažinkite, pasidomėkite įmonės veiklos legalumu, paieškokite informacijos internete, kreipkitės į Lietuvos Respublikos atstovybę toje valstybėje ar Lietuvos kriminalinės policijos biure esantį Prekybos žmonėmis tyrimo skyrių. Įvertinkite, ar siūlomas atlygis atitinka jūsų įgytą išsilavinimą bei profesines žinias ir ypač užsienio kalbos žinias, jei darbas siūlomas užsienyje.
Visagino miesto gyventojas gali kreiptis tiesiogiai į Visagino labdaros ir paramos fondą „Atgaivos sala“ adresu Statybininkų g. Policija- tarnyba, dirbanti visą parą, todėl gali operatyviai reaguoti į pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje.
Pagalbos tinklas ir ekspertai
Jeigu turite papildomų klausimų, mielai lauksime Jūsų žinutės! dr. Medicinos mokslų daktaras, gydytojas psichoterapeutas, neurologas, verslininkas ir vadovas, lektorius ir supervizorius, aktyviai prisidedantis prie psichologijos ir psichoterapijos vystymo Lietuvoje. dr. Teisės mokslų daktarė, advokatė, sertifikuota valdybos narė, sertifikuota rizikų ir krizių valdymo bei verslo tęstinumo ekspertė, Vilniaus komercinio arbitražo teismo rekomenduojama arbitrė, sertifikuota Įsisąmoninimu grįsto streso valdymo (MBSR) programų mokytoja-instruktorė, turinti daugiau nei 20 metų patirtį dirbant su stambiomis įmonių grupėmis ir privačia advokatės praktika.