Europos šalyse didelis skaičius žmonių gyvena nuolatinės globos įstaigose: vaikai, žmonės su negalia ir vyresnio amžiaus žmonės. Institucinė globa yra įvardijama kaip kraštutinė priemonė, o Jungtinių Tautų ir UNICEF rekomendacijose akcentuojama būtinybė investuoti į paramos šeimai ir bendruomenines paslaugas. O institucinė globa yra įvardijama tik kaip kraštutinė priemonė. Valstybės privalo apsaugoti žmones nuo apgyvendinimo rūpybos įstaigose. Kalbama apie visavertį vaiko, netekusio tėvų globos, žmogaus su negalia gyvenimą, kuris garantuotų jo orumą, ugdytų pasitikėjimą savimi ir leistų aktyviai dalyvauti visuomenės veikloje. Būtent šiuo tikslu turėtų vadovautis valstybės dalyvės, siekiančios neįgalių vaikų teisių įgyvendinimo.
Institucinės globos tradicija Europoje kilo kaip būdas apsaugoti silpnesnius visuomenės narius bei užtikrinti jų išgyvenimą sudėtingais visuomenės raidos etapais. 20-ojo amžiaus pabaigoje visuomenė suprato, kad emocinė ir socialinė aplinka yra reikšmingas žmogaus psichinės sveikatos, raidos ir asmenybės vystymosi komponentas. Tuo tarpu gyvendamas institucijoje žmogus ar vaikas, užuot artimai bendravęs su tėvais ar globėjais, jaučia individualizuoto emocinio prieraišumo stoką. Akivaizdu, jog institucinė globa, ypač jeigu ji prasideda nuo kūdikystės, sėkmės galimybę integruotis į visuomenę gali sumažinti.
Nuo 2014 m. Lietuvoje vykdoma Institucinės globos pertvarka - perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams. Ši pertvarka apima įvairias paslaugas, skirtas kiekvieno žmogaus individualiems poreikiams patenkinti. Pagrindinis tikslas - užtikrinti, kad kiekvienas neįgalus žmogus bendruomenėje gautų individualias, jo poreikius tenkinančias paslaugas.
Pertvarkos etapai ir tikslai
Šiuo metu Lietuvoje vykdomas pirmasis „Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 m. veiksmų plano“ etapas. Klasterio dalyviai - visos organizacijos ir asmenys, suinteresuoti globos institucijų pertvarka. Tikimasi, kad klasteris padės siekti pertvarkos tikslų, o visų su pertvarka susijusių organizacijų bendradarbiavimas užtikrins, kad ji vyktų sklandžiai, kad tarpusavyje nuolat būtų dalijamasi informacija.
Institucinės globos neigiamas poveikis ir kokybės lygties
Globos įstaigose pažeidžiamos žmonių teisės, ypač gyvenimas jose kenkia vaikams ir kūdikiams. Institucinizacijos kaštai visuomenei yra tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai: išlaidos vienam globos namų gyventojui per metus lyginant su kaštais, kai vaikas auga savo šeimoje ar su globėjais, gali būti didesnės. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad didelė dalis be tėvų priežiūros augusių vaikų neišnaudoja savo potencialo švietime ir įgūdžiuose, todėl mažėja jų indėlis į ekonomiką. Be to, iš globos institucijų „atsineštos“ suaugusio žmogaus problemos dažnai pareikalauja brangiai kainuojančių valstybės intervencijų.
Taip pat skaitykite: Institucijų pertvarkos Lietuvoje
Globos įstaigos dažnai būna uždaros, jose gyvenantys ar gyvenę vaikai neturi galimybių suformuoti įprastų socialinių tinklų. Taip pat egzistuoja stigma, susijusi su vaikyste praleista globos įstaigoje. Šios problemos ypač skaudžiai atsispindi, kai žmogus augo globos institucijoje nuo ankstyvosios vaikystės.
Bendruomeninių paslaugų svarba ir diegimo kryptys
Bendruomeninių paslaugų svarba kyla iš poreikio įvertinti kiekvieno žmogaus, turinčio protinę ar psichinę negalią, individualius poreikius ir pasiūlyti prieinamas paslaugas. Svarbų vaidmenį pertvarkos procese turi vaidinti visuomenės švietimas, siekiant formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į negalią turinčius žmones ir didinti bendruomeninių paslaugų prieinamumą.
Šalies lygiu svarbu plėtoti paslaugas trijose srityse: švietime, užimtume ir kasdienėje paramos sistemoje, integruojant neįgaliuosius į darbo rinką. Be to, būtina užtikrinti tinkamą personalo kvalifikaciją ir nuolatinį tobulinimą. AIrti aiškūs pertvarkos tikslai, gerai parengti veiklos planai ir efektyvus biudžetas yra esminiai sėkmingos pertvarkos garantai.
Tarptautinė patirtis ir vietos kontekstas
Svarbią patirtį apie pereinimą nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų dalijasi EASPD atstovė Sabrina Ferraina: būtina plėtoti paslaugas neįgaliems žmonėms trijose svarbiausiose srityse - švietime, užimtume ir kasdienėje pagalboje, o bendruomenės įtrauktis į darbo rinką yra esminė. Agnes Turnpenny iš Kento universiteto pabrėžia, kad institucinijų uždarymas yra platesnė socialinė ir politinėTransformacija, kurioje svarbiausia yra teisingai orientuoti paslaugas į rezultatus, o ne tik į institucijų naikinimo aktą. Taip pat ji priduria, kad geriausia, kai gyvenama vietoje - vienoje vietoje gali gyventi 1-6 asmenys, o grupiniai namai ar įprasti namai gali būti efektyvus modelis, suteikiantis žmonėms savarankiškumą.
Lietuvoje užtikrintas įrankis - perėjimo į bendruomeninį modelį procesas - turi būti įgyvendinamas laikantis Jungtinių Tautų žmogaus teisių konvencijos, įskaitant 19 straipsnį („Savarankiškas gyvenimas ir įtraukis į bendruomenę“). Socialinės dirbtuvės, specialistų kvalifikacijos kėlimas ir įtraukiantys projektai yra dalis vietinio konteksto, kurių tikslas - suteikti asmenims su negalia galimybę gyventi šeimos aplinkoje ir bendruomenėje.
Taip pat skaitykite: Pertvarkos įgyvendinimas
Konkrečios iniciatyvos Lietuvoje: Jonavos atvejis
Plungės rajono savivaldybėje vykdomos socialinės dirbtuvės, kurios skatina intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią turinčių asmenų socialinę įtrauką ir prasmingų veiklų organizavimą. Analizuojant Jonavos rajono situaciją, nustatoma, kad trūksta apgyvendinimo apsaugotame būste paslaugos ir grupinių gyvenimo namų, kurie galėtų aptarnauti visus poreikius. Todėl planuojama plėsti fizinę infrastruktūrą, įrengiant apsaugotus būstus ir grupinius gyvenimo namus, kuriuos administruotų VšĮ „Paupio globos namai“ ir VšĮ „Galimybių dirbtuvės“.
Projektą įgyvendinant svarbu laikytis tarptautinių standartų ir vietos teisės aktų reikalavimų, užtikrinant, kad paslaugos būtų prieinamos ir teiktų nepriklausomo gyvenimo galimybes. Numatyta, kad Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centras teiks paslaugas apsaugotuose būstuose ir grupiniuose gyvenimo namuose per projekto tęstinumo laikotarpį. Taip pat akcentuojama, kad nėra plėtojamos paslaugos buvusiose institucijose, o teikiama infrastruktūra atitinka reikalavimus ir leis užtikrinti modernias, žmogaus teises atitinkančias paslaugas.
Globėjų ir įtėvių rengimo programos
Globėjų ir įtėvių rengimo programa turi būti įgyvendinama siekiant pasirengti asmenis tapti budinčiais globotais, nuolatiniais globotais ar įtėviais. Programos tikslas - dalytis svarbia informacija apie globos galimybes, skatinti asmenų savarankiškumą ir gebėjimą priimti sprendimus. Nuolatinio globotojo veikla yra finansuojama, o būsimas globėjas privalo įgyti specialiųjų žinių ir jas nuolat atnaujinti. Nuolatinio globotojo prižiūrimo vaiko atstovas pagal įstatymą yra globos centras.
Socialinės dirbtuvės ir jų indėlis į bendruomeninę integraciją
Socialinės dirbtuvės Lietuvoje suteikia galimybes žmonėms su intelekto ar psichosocialine negalia kurti paklausias prekes ar teikti paslaugas bendruomenėje. Tokios iniciatyvos gerina savivertę, įgūdžius ir skatina savarankišką įsitraukimą į darbo rinką. Tačiau reikia užtikrinti prieinamumą ir atsižvelgti į skirtingų poreikių lygį; investicijos į infrastruktūrą ir kvalifikaciją turi būti tinkamai paskirstytos.
Apibendrinimas: ką rodo Lietuvos įgyvendinimo patirtis
Pertvarka, kilusi iš JT ir nacionalinių iniciatyvų, siekia sukurti sąlygas, kad žmonės su negalia ir likę be tėvų globos vaikai galėtų gyventi šeimoje ir bendruomenėje. Tai reiškia, kad institucijų vaidmuo tampa laikinu sprendimu, o prioritetas - kokybiškoms, individualiai pritaikomoms paslaugoms. Svarbu kryptingai valstybės ir savivaldybių lygmeniu formuoti partnerystę, ugdyti bendruomenės pasitikėjimą, gerinti personalo kvalifikaciją ir užtikrinti finansinį tęstinumą, kad pertvarka įgyvendintų užsibrėžtus tikslus be neigiamo poveikio aplinkai.
Taip pat skaitykite: Lietuvos globos sistemos ateitis
Lietuva per 14 minučių | Istorija, geografija, kultūra
| Paslaugos etapai | Kai planuojama įgyvendinti | Pagrindiniai tikslai |
|---|---|---|
| Perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje/bendruomenėje teikiamų paslaugų | 2014-2020 m. etapas | Individualių poreikių patenkinimas, savarankiškumas, integracija į bendruomenę |
| Groupiniai gyvenimo namai, apsaugoti būstai | Po 2020 m. planai | Įtraukti į bendruomenę, užtikrinti nuolatinę globa be šeimos ryšių praradimo |
tags: #institucines #globos #pertvarkos #igyvendinimas