Smurto prevencijos iššūkiai Lietuvoje: lyčių stereotipai ir Stambulo konvencija

Moterų ir vyrų lygybė yra esminis smurto prieš moteris prevencijos elementas, kaip nurodyta Stambulo konvencijoje. Lietuvoje smurto prevencija susiduria su iššūkiais, susijusiais su lyčių stereotipais ir įstatymų taikymo ypatumais.

Šiame straipsnyje remiamasi kokybinio tyrimo, atlikto 2014 m. ir papildyto 2017 m., įžvalgomis. Tyrimas, per nukentėjusiųjų patirtis, atskleidė socialinį problemos kontekstą. Savo pasakojimuose moterys iliustravo visuomenėje nusistovėjusius lyčių stereotipus, kurie išreiškiami aukų kaltinimo nuostatomis, kuomet teisėsaugos pareigūnai apklausia nukentėjusias.

Stambulo konvencijos ratifikavimo žemėlapis

Kol nebus iš esmės keičiami su lyčių vaidmenimis susiję stereotipai, tol pati problema bus sunkiai išsprendžiama. Kaip žinia, baudžiamieji Lietuvos įstatymai ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas yra neutralūs lyčiai. Neturime ir smurto prieš moteris mažinimo strategijos, lyčių aspektas nėra integruotas į dabartinę apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir prevencijos programą.

Įstatyme išdėstytos bendros lytims neutralios apsaugos ir prevencijos priemonės kaip, antai, visuomenės švietimo ir informavimo kampanijos, skatinančios netoleruoti smurto, mokymai įvairių sričių pareigūnams ir specialistams bei kursų rengimas, kuriuose mokoma konfliktų, kylančių artimoje aplinkoje, taikaus sprendimo būdų. Apklausus nukentėjusias, pastebėta, kad nepaisant to, jog įstatymas yra neutralus, tačiau jo taikymas yra lyčiai šališkas.

Aukų kaltinimas ir lyčių stereotipai

Dėmesys tam, ką nukentėjusioji nuo intymaus partnerio padarė ar nepadarė, kodėl ji pateko į smurto situaciją iš esmės sukonstruoja nukentėjusio asmens kaltinimo strategijas ir akcentuoja aukos elgesį, o ne tai, kodėl smurtautojas smurtauja, kokia jo atsakomybė už padarytą nusikaltimą, kodėl jo elgesys nekvestionuojamas ir nesmerkiamas.

Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas

Tyrimo duomenys rodo, kad kaltinimas vyksta dėl to, jog būtent ji turi geriau prisitaikyti prie situacijos arba imtis priemonių apsaugoti save. Tie kaltinimai atskleidžia visuomenėje įsitvirtinusius stereotipus, susijusius su lyčių vaidmenimis - moters kaip atsakingos motinos, taip vadinamos, namų židinio puoselėtojos ir ištikimos žmonos. Jeigu šeimoje vyksta smurtas, tai dažnai ir girdime, kad pati kalta, jog gyvena tokioje aplinkoje, nesugeba susitvarkyti gyvenimo ir tokiu būdu pasirūpinti savo ir savo vaikų saugumu.

Tačiau pasigendama nuostatų, jog smurtautojas atsakingas dėl nusikaltimo, kad jo elgesys ir manipuliacijos sistema yra nepriimtina. Labai dažnai girdime teisėsaugos pareigūnų nuogąstavimus, kad jie reaguoja ir dirba su smurto artimoje aplinkoje pasekmėmis, jog reikia prevencijos, bet kas ta prevencija - nelabai ir apibūdinama.

Apibendrinant tyrimo duomenis, galima išskirti kelis aspektus:

  • Tėvai ar artimi giminaičiai kartais pasako, kad „ką tu čia išsigalvoji?".
  • Nepasitikėjimas ir netikėjimas nukentėjusiąja taip pat sustiprina aukų kaltinimą ir atsakomybės prisiėmimą pačioms moterims.
  • Daugelyje pasisakymų teisėsaugos pareigūnai išreiškia požiūrį, kad pačios nukentėjusios prašo nutraukti tyrimą, paleisti jų vyrus ir jog jos pačios nori susitaikyti.
  • Teisėsaugos pareigūnai dažnai atsakomybę dėl problemos sprendimo nukreipia pačiai nukentėjusiai ir pataria prisitaikyti, pagalvoti prieš imantis veiksmų prieš sutuoktinį, nes „visą gyvenimą bus vyrui tokia juoda dėmė“, „vaikams ateityje gali blogai atsiliepti, jeigu tėvas turės kriminalinių įrašų“ arba „moteriai blogai vienai auginti vaikus. Dar trumpai gyvenot, gal reikėtų susitaikyti?".
  • Kai kurių respondenčių pasakojimuose atsispindi, kad teisėsaugos pareigūnai skatina imtis aktyvesnio problemos sprendimo „išsiskirkit ir nekankinkit vaikų“, „kodėl tu jam skambini?“, „ar nematai, kad nebus jokios ateities su juo?“, „palik tu jį“, „kodėl jo nepalieki? Kodėl nesiskiri? Pasiimk vaikus ir gyvenk atskirai".

Dar kartą priminsiu, jog Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme apie lyčių stereotipų eliminavimą net neužsimenama, atvirkščiai, įtvirtinama nuostata, kad reikia mokyti, kaip spręsti konfliktus (bet įstatymas skirtas apsaugai nuo smurto, ne konfliktams). Kaip pavyzdį, noriu priminti prieš pusantro mėnesio vykusią Policijos departamento organizuotą konferenciją, kurioje diskutuota apie tai, jog smurtas yra priklausomybė, kad smurtautojui reikia paslaugų ir padėti jam įveikti šią priklausomybę.

Stambulo Konvencija, kodėl Lietuvai jos reikia?

Stambulo konvencija ir tikslinė prevencija

Todėl mums būtina ratifikuoti Stambulo konvenciją, kad pagaliau būtų labai aiškiai apibrėžtos smurto prieš moteris ir smurto lyties pagrindu sąvokos ir formuojama tikslinė prevencijos politika (4P). Smurto prieš moteris apibrėžimas turi atsirasti tam, kad būtų išaiškinta, ką reiškia tokio pobūdžio prievarta - mes kalbame apie smurtautojo galios bei kontrolės manipuliacijas, aiškiai suvokiamą galios disbalansą tarp smurtautojo ir nukentėjusio asmens.

Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas

Taip yra todėl, kad smurto lyties pagrindu (smurto prieš moteris) esminė priežastis yra struktūrinė ir simbolinė lyčių nelygybė, stereotipai ir subordinacinės visuomenės nuostatos - ne alkoholis, ne psichikos sutrikimai ar negebėjimas kurti darnių santykių. Todėl ir tikslinė prevencija, turint omeny smurto lyties pagrindu priežastis, turėtų būti orientuota į lyčių stereotipų eliminavimą bei keitimą, nukentėjusios įgalinimą.

Vilanos Pilinkaitės Sotirovič pranešimas „Lyčių požiūriu neutralūs įstatymai ir aukų kaltinimu grindžiamos nuostatos: smurto prieš moteris prevencijos iššūkiai“ skaitytas birželio 16 d.

Pagalba patiriantiems smurtą

Viešąsias funkcijas atliekanti institucija, kuri teikia nemokamą, konfidencialią, specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje.

Kokios pagalbos galima tikėtis?

  • Emocinė pagalba: Išklausome, suprantame ir palaikome. Padedame įveikti krizinę situaciją, motyvuojame nutraukti smurtinius santykius.
  • Informacija: Diskutuojame apie galimus sprendimus, sudarome veiksmų planą, supažindiname su teisiniais procesais ir valstybės garantuojama pagalba.
  • Tarpininkavimas: Pristatome visas organizacijas ir institucijas, kurios sprendžia socialinius, finansinius, teisinius klausimus.
  • Teisininkas: Konsultuos vaikų išlaikymo, santuokos nutraukimo, žalos atlyginimo, iškeldinimo, ikiteisminio tyrimo dėl smurto šeimoje ir kitais klausimais bei padės parengti teisinius dokumentus (ieškiniai, pažymos, prašymai, pareiškimai ir pan.).
  • Psichologas: Padės pamatyti situaciją, kurioje esate, su kuo tai susiję, kokius sprendimus ir atsakomybes galite priimti norėdami ją keisti.
  • SPKC konsultantai: Išklausys, suteiks emocinę paramą bei kartu su jumis ieškos veiksmingų būdų, kaip įveikti smurtą šeimoje.

Pirmojo susitikimo ar skambučio metu SKPC konsultantas išklauso, išsiaiškina situaciją ir pasiūlo galimus problemų sprendimo būdus bei priemones. Kitų pokalbių metu suteikiama visa informacija, reikalinga sprendžiant smurto artimoje aplinkoje problemas. Su SKPC konsultantu aptariami nukentėjusio asmens norai, kokia pagalba yra reikalinga, įvertinamos rizikos ir sudaromas individualus pagalbos veiksmų planas.

Jei reikalinga kitų institucijų pagalba (pvz. Kreipkis pagalbosSpecializuotos kompleksinės pagalbos centrai siūlo pagalbą visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje. Tiesiogiai Susisiek su artimiausia organizacija, atliekančia SKPC funkcijas, tiesiogiai. Iš viso yra 14 organizacijų.

Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms

Statistika ir projektai

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, Lietuvoje 2020 m. fiksuoti 1496 vaikų fizinio smurto atvejai, nepriežiūros - 956, psichologinio smurto - 204, seksualinės prievartos - 185 atvejai. Tai sudaro apie 1% visų Lietuvoje gyvenančių vaikų. Tuo tarpu, PSO duomenimis (WHO, 2020), 9,6% vaikų Europos regione patiria seksualinę, 22,9% fizinę ir 29,1% psichologinę prievartą.

Paramos vaikams centras kartu su partneriais 2021-2023 m. įgyvendino projektą „Įgalinti vaikai ir šeimos: smurto prevencijos ir intervencijos paslaugų modelis“. Projekto metu sukurta ir Lietuvoje įdiegta prevencinė programa vaikams ir šeimoms bei plečiamas specializuotų paslaugų prieinamumas smurtą patyrusiems vaikams ir jų šeimoms. - Atlikta focus grupių apklausa, skirta smurto prieš vaikus prevencijos bei vaikų ir šeimų poreikių analizei. 2021 m. vasario - kovo mėn. - Suorganizuota konferencija „Įgalinti vaikai ir šeimos: kaip apsaugoti vaikus nuo smurto“.

Seksualinis smurtas yra rimta, bet sunkiai atpažįstama visuomenės sveikatos problema, kuri turi įtakos fizinei, psichinei ir reprodukcinei sveikatai. Jo pasekmės jaučiamos individualiu ir valstybiniu lygiu. Tyrimai rodo, kad 1 iš 5 vaikų iki savo 18 gimtadienio patiria kokio nors pobūdžio seksualinę prievartą. 1 iš 10 moterų nuo 15 m.

Įgyvendinamos veiklos smurto prevencijai:

Laikotarpis Veiklos pavadinimas Veiklos aprašymas
Kovas - balandis Tarptautinės prevencinės programos “SAUGŪS nuo seksualinio smurto ir smurto lyties pagrindu” pristatymas šešiose savivaldybėse Interaktyvūs užsiėmimai - diskusijos skirtos seksualinio smurto artimoje aplinkoje problematikos atskleidimui, institucinių gebėjimų didinimui dirbant seksualinio smurto artimoje aplinkoje prevencijos srityje. Užsiėmimų metu bus pristatoma tarptautinė metodika “SAUGŪS nuo seksualinio smurto ir smurto lyties pagrindu” ir projekto metu kuriamos priemonės darbui su vaikais ir jaunimu. Užsiėmimai skirti institucijų tiesiogiai dirbančių su vaikais ir jaunimu vadovams/ėms atsakingiems už jaunimo darbuotojų, socialinių darbuotojų darbui su jaunimu, edukatorių, pedagogų, bendruomenės pareigūnų, medikų ir kitų specialistų darbo koordinavimą, siekiant užsitikrinti jų paramą ir palaikymą darbuotojams vykdant ilgalaikius prevencinius užsiėmimus vaikams ir jaunimui.
Balandis - Gegužė Tarptautinės metodikos “SAUGŪS nuo seksualinio smurto ir smurto lyties pagrindu” (engl. SAFE from Sexual and Gender - Based violence) adaptavimas ir pilotavimas Ši programa skirs ypatingą dėmesį pažeidžiamam jaunimui: jauniems žmonėms patiriantiems diskriminaciją dėl savo lyties, LGBT jaunimui, tėvų neturinčiam jaunimui. Pvz. su šiomis tikslinėmis grupėmis jau dirbta ir buvusių iniciatyvų metu, pasiekta puikių rezultatų su tėvų neturinčių vaikinų grupėmis, kurie užsiėmimų metu atskleidė vyriškumo nuostatų įtaką jų elgesiui romantiniuose santykiuose. Programoje taip pat bus įtrauktas jos vertinimo klausimynas ir kriterijai siekiant įvertinti ilgalaikių užsiėmimų poveikį jaunuolių nuostatų kaitai bei elgesiui kuriant santykius artimoje aplinkoje. Centras SSAA metodika papildys vienintelį Lietuvoje portalą skirtą SLP jaunimo prevencijai www.9pamoka.lt, kuriuo per kelis metus jau spėjo pasinaudoti daugiau nei 3000 su jaunimu dirbančių specialistų visoje Lietuvoje.
Gegužė - Liepa Lektorių mokymai seksualinio smurto artimoje aplinkoje tema specialistams dirbantiems su vaikais ir jaunimu Interaktyvūs mokymai skirti didinti merginų ir vaikinų grupių vadovų kompetencijas praktiškai taikyti SSAA prevencijos priemones numatytas adaptuotoje tarptautinėje metodikoje “SAUGŪS nuo seksualinio smurto ir smurto lyties pagrindu” (engl. SAFE from Sexual and Gender - Based violence). Šiuose interaktyviuose mokymuose dalyvaus projekto partnerių organizacijose dirbantys specialistai, o taip pat kiti specialistai dirbantys su vaikais ir jaunimu projekto partnerių savivaldybėse: bendruomenės pareigūnai, socialiniai darbuotojai, medikai ir kiti specialistai, kurie bus praėję merginų ir vaikinų grupių vadovų atranką remiantis jų motyvacija ir galimybėmis vesti ilgalaikes grupes jaunimui.
Liepa Pasakų kūrimo stovykla Dviejų dienų išvažiuojamosios pasakų kūrimo stovyklos metu, aktyviausi merginų ir vaikinų grupių vadovai, kartu su jose dalyvavusiais jaunuoliais naudojant praktikoje pasiteisinusią DiGem istorijų kūrimo metodiką, kurs pasakas apie jaunuolių romantinius santykius, siekiant atskleisti SSAA temą. Bus sukurtos šešios socialinės pasakos su metodinėmis užduotimis kaip jas analizuoti ir kaip organizuoti praktinę diskusiją po pasakos skaitymo. Tokiu būdu jaunimas ir su juo dirbantys specialistai sustiprins gebėjimus patys kurti priemones skirtas SSAA prevencijai. Šios pasakos bus sudėtos į socialinių pasakų knygą, kuri bus naudojama kaip jaunimo jaunimui sukurta metodinė priemonė skirta SSAA prevencijai ne tik projekto partnerių savivaldybėse, bet ir pristatoma baigiamojo projekto renginio metu nacionaliniu mąstu. Pirmoji tokio pobūdžio socialinių pasakų knyga Lietuvoje taip pat bus viešinama socialiniuose tinkluose, spausdinta pasakų versija padovanojama bibliotekoms, mokykloms, atviriems jaunimo centrams ir kt.
Rugpjūtis - Lapkritis Merginų ir vaikinų gebėjimų stiprinimo grupės seksualinio smurto artimoje aplinkoje prevencijai Interaktyvius mokymus baigę merginų ir vaikinų grupių vadovai ves tęstinius ilgalaikius užsiėmimus jaunimui mažose grupėse siekiant kurti saugią erdvę iš esmės nagrinėti SSAA temą. Jaunimo švietimas SSAA prevencijos tema pagal adaptuotą metodiką vyks keliais etapais: 1. Jaunimo tėvų ir globėjų dirbtuvės. Jaunimo grupių vadovas/ė pristato grupės veiklą jaunimo šeimos nariams siekiant juos supažindinti su užsiėmimų turiniu ir kartu suteikti informacijos SSAA dinamikos tema, pristatant atpažinimo kriterijus ir pagalbą nukentėjusiems asmenims. 2. Jaunuolių norinčių dalyvauti grupių veikloje atranka pokalbio principu, siekiant, jog jaunuoliai pasibaigus grupei galėtų patys vesti užsiėmimus savo bendraamžiams. 3. Vienai grupei organizuojama 10 susitikimų (vieno trukmė 90 min.), kurių metu, remiantis metodikoje pateikta medžiaga gilinamos žinios apie SSAA prevenciją, mokomasi atpažinti SSAA apraiškas.
Rugsėjis - Spalis Konfliktų sprendimų dirbtuvės Konfliktų sprendimo dirbtuvės suaugusiems skirtos padėti valdyti konfliktus, skatinti taikius santykius, paremtus lyčių lygybe ir taip prisidėti prie SSAA ir kitų SAA formų prevencijos. Dirbtuvės organizuojamos pagal JAV ilgus metus taikomą Konfliktų prevencijos ir sprendimo metodiką “Gyvenk taikoje, mokyk taikos”, kuri taikoma dirbant su įvairiomis grupėmis, įskaitant pažeidžiamas grupes.
Lapkritis Jungtinės SSAA prevencijos priemonių suneštuvių dirbtuvės Jungtinės SSAA prevencijos priemonių dirbtuvės su smurto artimoje aplinkoje prevencija dirbantiems specialistams, aptariant praktinius atvejus susijusius su seksualinio smurto artimoje aplinkoje prevencija: teisėsaugos pareigūnai dirbantys bendruomenėse, savivaldybės specialistai, jaunimo centrų darbuotojai, socialiniai darbuotojai ir kiti su vaikais ir jaunimu dirbantys specialistai bei specialistai formuojantys veiklos planus savivaldybėse
Gruodis Nacionalinis seksualinio smurto artimoje aplinkoje prevencijos kongresas Kongreso tikslas - pristatyti pirmąją programą Lietuvoje skirtą SSAA prevencijai kartu su jaunimo sukurtomis prevencinėmis priemonėmis ir suburti specialistus besidominčius SSAA prevencija siekiant sukurti bendradarbiavimo tinklą. Kongreso metu, projekte dalyvavę jaunuoliai, su jaunimu dirbantys specialistai ir individualių veiklų dalyviai pristatys savo patirtis dalyvaujant veiklose ir pasidalins labiausiai pasiteisinusiomis veiklomis skirtomis seksualinio smurto prevencijai. Jaunimas pristatys savo sukurtą pasakų apie seksualinio smurto prevenciją knygą, vyks pasakų kūrimo parodomosios dirbtuvės, kur konferencijos dalyviai kurs improvizuotas pasakas SSAA tema, jas ves jaunimo grupių vadovai kartu su pasakas kūrusiais jaunuoliais.
Sausis - Gruodis Prevencinių ir viešinimo priemonių sukūrimas ir viešinimas Projekto viešinimui pasirinktos skirtingos priemonės, manant, kad tokiu būdu informacija efektyviau pasieks pasirinktas tikslines grupes. Numatomos šios viešinimo priemonės: 1. Leidyba: 1.1. Tarptautinės adaptuotos metodikos “SAUGŪS nuo seksualinio smurto ir smurto lyties pagrindu” spauda. . 1.2. Socialinių pasakų knyga su šešiomis pasakomis skirtomis SSAA prevencijos temai. Tai visiškai naujas formatas Lietuvoje, kurio kurimo metu jaunimas naudojantis istorijų kūrimo metodu išmoks pasakoti istorijas susijusias su asmeninėmis ribomis, lygybe santykiuose ir SSAA. 1.3. Komiksai SSAA tema bei jų pagrindu parengti prevenciniai plakatai. Komiksų formatas yra patraukli jaunimą pasiekti priemonė kalbant SSAA tema. 1.3. 3 straipsnių sukūrimas ir viešinimas. Norint atskleisti problemos kompleksiškumą, būtų sukurta keturių straipsnių serija, kuriuose būtų viešinama esama SSAA problema ir tai, kokią įtaką sprendžiant šią aktualią problemą daro aktyvus jaunimo (ypač vaikinų ir vyrų) įsitraukimas. Informacija bus viešinama projekto socialinių partnerių pagalba (savivaldybės švietimo, socialinių paslaugų skyriuose, socialinių tinklų priemonėse ir pan.). 2. Interneto paslaugos: 2.1. Interneto paslaugos: animaciniai video SSAA tema. Beveik neturime prevencinių video skirtų išimtinai SSAA prevencijai, todėl ši viena labiausiai paslėptų SAA formų ir toliau lieka nematoma, tiek vaikai ir jaunimas, tiek suaugusieji nežino kaip komunikuoti šia tema. Projekto metu, sprendžiant šią problemą bus sukurti pirmieji Lietuvoje 2 -3 animuoti video lietuvių kalba, kuriuose bus kalbama apie informuoto sutikimo svarbą romantiniuose santykiuose, atskleidžiama SSAA jaunimo tarpe dinamika. Planuojamas video pasiekiamumas: 1500 Lietuvos gyventojų. 2.2. Pirmoji Lietuvoje socialinė kampanija - mėnuo be seksualinio smurto.

Jau šešerius metus veikianti Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija, vienijanti Specializuotos kompleksinės pagalbos centrus (SKPC), sėkmingai prisideda prie pagalbos teikimo smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems žmonėms ir visuomenės švietimo. Smurtas artimoje aplinkoje nėra tik momentinis, žaibiškas įvykis - tai kompleksinė problema, kuri paliečia tiek smurtą patyrusio asmens emocinę, tiek fizinę, tiek socialinę būklę.

SKPC tai pripažįsta ir atpažįsta, teikiant įvairiapusę pagalbą - nuo teisinių konsultacijų ir psichologinės paramos iki konsultantų pagalbos suteikiant informaciją, emocinį palaikymą, bendradarbiavmą su kitomis įstaigomis. Net 60 % smurtą patyrusių asmenų pagalbos niekur nesikreipia. Europos Sąjungos duomenimis, tik 13,9 % smurtą patyrusių moterų kreipiasi į policiją, o vos 6,4 % - į specializuotas pagalbos linijas ar centrus. Tai reiškia, kad didelė dalis smurtą patyrusių asmenų lieka be reikalingos paramos, be palaikymo ir padrąsinimo.

Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija per ilgus metus sukaupė smurto artimoje aplinkoje problemos bei pagalbos teikimo gerąją patirtį, kuria aktyviai dalinasi su kitais. 2023 metais pradėjus, o 2024 metais tęsiant, asociacija įgyvendino projektą „Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų metodinės pagalbos centras“, finansuotą LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis. Šio projekto metu buvo sukurta nuotolinė internetinė platforma, skirta SKPC specialistams. Platformoje specialistai gali rasti aktualią informaciją, susijusią su metodine pagalba, dalintis gerąja patirtimi bei gauti konsultacijas. Projekto rėmuose asociacija taip pat organizavo SKPC specialistų supervizijas, parengė rekomendacijas dėl SAA pavojų patiriančio asmens identifikavimo kriterijų, apibrėžė kriterijus SAA patyrusio asmens su negalia identifikavimui.

Siekiant padėti smurtą patyrusiems asmenims ne tik įveikti traumą, bet ir atgauti pasitikėjimą savimi bei tikėjimą savo ateitimi, būtinos įvairios pagalbos formos. Be psichologinės ir teisinės pagalbos, vis dažniau siūlomos ir įvairios terapijos: dailės, šokio-judesio, dramos terapijos bei savitarpio pagalbos grupės. Tokios priemonės padeda SAA patyrusiems asmenims išreikšti savo emocijas, atrasti vidinius resursus ir palaipsniui atsigauti po patirto smurto. Neretai nuo SAA nukentėjęs asmuo yra izoliuotas, praradęs pasitikėjimą savimi, o trauminė patirtis apsunkina ryšio kūrimą su kitais.

Džiugu matyti, kad SKPC vis aktyviau įtraukia šias terapijas į savo veiklą, tačiau daugeliu atvejų tai vyksta savanoriškais terapeutų ir darbuotojų pagrindais. Svarbu atkreipti dėmesį ir į faktą, kad Lietuvoje dauguma žmonių teigia, jog smurtas artimoje aplinkoje yra nepriimtinas. Tačiau statistika atskleidžia kitą realybę - net 45 % gyventojų pateisina ar iš dalies pateisina trinktelėjimą žmonai kaip „drausminimo priemonę“ ar „neišvengiamą konfliktų sprendimą“.

Būtent todėl itin svarbi švietėjiška, prevencinė veikla - tiek mokyklose, tiek darbo vietose, tiek viešose diskusijose. Asociacijos nariai aktyviai vykdo projektus, nukreiptus į jaunimą, vykdo mokymus ugdymo įstaigose, organizuoja konferencijas ir diskusijas, dalyvauja radijo laidose bei žiniasklaidos interviu, palaiko tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Kartu siekiame, kad mūsų visuomenė suprastų, kad jokia forma smurtas negali būti laikomas priimtinu.

Nepailstamas Stambulo konvencijos ratifikavimo siekimas. Kova su smurtu - tai ne vienos dienos darbas, o nuolatinis procesas.

tags: #smurtas #turi #baigtis