Smurtas slaugytojų darbo vietoje: prevencija ir pasekmės

Psichologinis smurtas darbo vietoje, ypač tarp slaugytojų, yra opi problema, turinti didelį poveikį sveikatos priežiūros specialistų psichikos sveikatai ir gerovei. Šiame straipsnyje aptariami psichologinio smurto aspektai, įskaitant mobingą, stresą ir depresiją, bei jų pasekmės.

Stresas darbo vietoje kaip pagrindinis psichologinio smurto komponentas

Stresas yra emocinė būsena, kurią sukelia įvairūs emociniai faktoriai. Pasak Psichiatrijos klinikos psichologės-psichoterapeutės dr. Viktorijos Vaišvilaitės, pagrindiniai psichologiniai faktoriai būdingi daugeliui. Svarbu yra gebėjimas pastebėti ir atpažinti vidinius procesus (kiek mes gebam pajusti, kad reaguojam ir kaip reaguojam), taip pat mūsų įsitikinimai (kokią nuomonę turiu apie save, kas aš esu). Aptarti ir mechanizmai, kurie palaiko streso pasėkmes arba tą būseną, kuri sukelia stresą. Vienas iš tokių mechanizmų - įkyrus, negatyvus galvojimas, klinikiniu atveju vadinamas ruminavimu - kritiškas, pasikartojantis, negatyvus ir užsitęsęs mąstymo procesas. Pavyzdžiui, ima varginti mintys: „Kaip ji galėjo šitaip man pasakyti… Kodėl jis to nepadarė…“ Ir tai, anot specialistės, nėra vien tik mąstymas, tai yra ir vaizdiniai. Gydytoja atliko ir praktišką užduotį, padedančią numalšinti stresą, jaudulį ir nerimą. Tai yra dėmesingumo įsisąmoninimo praktika, trunkanti tris minutes. Proceso metu žmogus turi patogiai atsisėsti, atsipalaiduoti, užmerkti akis arba pasirinkti vieną tašką ir į jį žiūrėti, įsisąmoninti visas šiuo metu esamas mintis, jas kiek įmanoma pripažinti ir paleisti.

Depresija ir jos ryšys su darbu

Žmonės, kurie dažnai jaučia stresą ar ilgai stressuoja, gali susirgti depresija - tai įvairių vidinių ir išorinių priežasčių sąlygotas psichikos sutrikimų simptomų derinys, kurių pagrindas yra prislėgta nuotaika, malonumo jausmo praradimas bei aktyvumo sumažėjimas. Pasak Psichiatrijos klinikos III skyriaus vyr. slaugos administratorės Onos Keserauskaitės, depresija yra skirstoma į endogeninę (dėl organizme vykstančių pokyčių, serotonino ir noradrenalino apykaitos sutrikimų). Tai gali būti paveldima. Aptarti depresijai būdingi simptomai: sulėtėjęs mąstymas, kalba, minčių nebuvimas, nesugebėjimas susikaupti, liguista, liūdna nuotaika, prislopinti judesiai. Pasak vyr. slaugos administratorės O. Keserauskaitės, apie 70-90 procentų sergančiųjų depresija yra turėję suicidinių bandymų. Dažniausiai susergantys depresija ir yra linkę į savižudybę. Tarp jų - ir policijos bei sveikatos priežiūros darbuotojai. Dažnai savižudybių įvyksta dėl psichologinio smurto darbo vietoje.

Mobingas: kaip jis pasireiškia ir kokios pasekmės

Švedijos mokslininkai nustatė, kad 10-20 proc. savižudybių įvyksta dėl mobingo darbe. Mobingas - tikslinis, sisteminis, ilgesnį laiką pasikartojantis kolegų (ir vadovų) elgesys darbovietėse, kurio dažniausias tikslas - žeminti, apjuokti kurį nors kolegą, mažinti vertę, eliminuoti arba net atskirti darbuotoją nuo bendradarbių. Mobingo proceso fazės: Konfliktas (nėra mobingas, bet per daug akcentuojama konfliktinė situacija gali peraugti į mobingą). Puolimas ir pasmerkimas (veiksmai, per kuriuos pasireiškia mobingas normaliose bendravimo situacijose ir suteikia pagreitį šiam procesui). Personalo valdymo lygis (kai įsitraukia vadovai, tai tampa „oficialiu“ reiškiniu). Neteisingas diagnozavimas (kai terorizuojamas asmuo kreipiasi į psichologus ir jie gali neteisingai įvertinti situaciją, klaidingai apibūdinti asmenį kaip sunkiai sukalbamą arba psichiškai sergantį).

Galimos mobingo pasekmės: sveikatos sutrikimai, dažnas nedarbingumas dėl psichosomatinių ligų, žemas pasitenkinimas darbu, ilga laiką trunkantys sveikatos sutrikimai. Švedijoje atliktas epidemiologijos tyrimas parodė, jog psichologinį terorą, trukusį pusę metų, yra patyrę 3,5 proc. darbuotojų. Per 30 metų profesinės veiklos laikotarpį, psichologinio teroro grėsmė kyla vienam iš keturiasdešimties darbuotojų. Tarp psichologinį terorą patyrusių darbuotojų buvo 45 proc. vyrų ir 55 proc. moterų. 40 proc. moterų tai patyrė iš kolegių moterų, 30 proc. - iš vyrų, 30 proc.

Taip pat skaitykite: Smurto pasekmės slaugoje

Prevencinės priemonės ir įstatyminis kontekstas

Kad negilėtų ir būtų laiku sprendžiamos konfliktinės situacijos, reikia naudoti tam tikras mobingo prevencijos priemones, kuriomis užsiima vadovai ir supervizoriai. Svarbu ankstyvas vadovo įsitraukimas. Kai pastebimi pirmieji grėsmės ženklai, turi įsikišti vadovas, kuris viską išsiaiškintų ir numalšintų konfliktą.

Lietuvos gydytojų sąjunga pabrėžia teisę dirbti saugioje aplinkoje be smurto ir agresijos grėsmės. Sveikatos sektoriuje išskiriama keletas smurto darbo vietoje tipų: pacientų ar jų artimųjų agresija prieš medikus ir mobingas, t. y. darbuotojo smurtas prieš darbuotoją. Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad mobingas du kartus stipriau nei pacientų smurtas neigiamai veikia medikų psichikos sveikatą. Įstaigų vadovai dažnai nelinkę spręsti vidinių personalo konfliktų ir savo nuožiūra priima sprendimus dėl darbo krūvio, atlygio ar karjeros galimybių. Dažnai primenama, kad „pacientas visada teisus“ - taip ribojamas personalo savarankiškumas.

Smurto registravimas, analizė ir mokymai

Smurto atvejai dažnai lieka nežinomi, nes jie nėra tinkamai registruojami ar analizuojami. Smurto prevencijos mokymai ugdo medikų budrumą ir gebėjimą atpažinti grėsmes. Daugelyje šalių smurto paplitimas yra globali problema: Didžiojoje Britanijoje apie 60 proc. sveikatos priežiūros specialistų patiria pacientų ar jų giminaičių smurtą; Suomijoje kas penktas medikas patiria patyčias ar spaudimą iš kolegų; Italijoje mobingas nėra plačiai paplitęs, bet dėl smurto forma laikomas pranešimo apie agresiją įvedimu.

Strateginio pobūdžio sprendimai ir praktiniai žingsniai Lietuvoje

Gera tarptautinė praktika rodo, kad valstybės, kuriose smurto atvejai registruojami ir analizuojami, įgyvendina strategines agresijos prevencijos programas makro-, mezo- ir mikro- lygmenimis. Siekiant užtikrinti Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių asmenų psichologinę gerovę, 2019 m. sveikatos apsaugos ministras kvietė atstovus parengti veiksmų planą keisti mobingo ir psichologinio smurto situaciją. Nors planas buvo patvirtintas, realių pokyčių kol kas nėra. Lietuvos gydytojų sąjunga siūlo papildomus rodiklius psichosocialiniam klimatui stebėti ir įstaigų vadovų rotaciją bei etikos komisijų kompetencijos plėtrą sprendžiant vidinius konfliktus.

Kovo 12 d. Europos kovos su smurtu prieš gydytojus ir AS specialistus diena (European day to fight violence against doctors and health professionals) primena regioninį įsipareigojimą. Iš šalių patirtys rodo, kad stebėsena ir analizė yra būtinos, o mobingo atvejų registravimas pagerina įstaigų kultūrą ir gydymo kokybę.

Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas

Smurto paplitimo pasaulyje duomenys

• Didžiojoje Britanijoje apie 60% sveikatos priežiūros specialistų patiria pacientų ar jų giminaičių smurtą.
• Suomijoje kas penktas medikas patiria patyčias ar spaudimą iš kolegų.
• Italijoje mobingas gydymo įstaigose nėra paplitęs, tačiau smurtą patyręs medikas per 72 valandas užpildo pranešimo apie agresiją formą.

Pridėtinė dalis: praktinės rekomendacijos slaugytojams

1. Vietinis streso valdymas: naudoti dėmesingumo įsisąmoninimo praktiką (trys minutės) kaip trumpalaikį stresą malšinantį veiksmą.
2. Atlikti reguliarius pokalbius su vadovais apie konfliktų kilimą ir jų sprendimą;
3. Užtikrinti saugią darbo aplinką, aiškiai apibrėžti paslaugų teikimo ir komandos funkcijų ribas;
4. Skatinti dokumentuoti visus smurto atvejus ir teikti pagalbą nukentėjusiesiems;
5. Organizuoti periodines prevencijos ir įgūdžių tobulinimo programas personalui.

Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas

tags: #smurtas #slaugytoju #darbo #vietoje