Šiame straipsnyje nagrinėsime agresijos fenomeną socialinių situacijų kontekste. Aptarsime agresijos sampratą, jos teorinius aspektus, priežastis ir faktorius, lemiančius agresyvų elgesį, ypač paauglių tarpe. Taip pat paliesime agresijos raiškos lyties aspektu ir agresijos pasireiškimą sporte. Galiausiai, pateiksime praktinių patarimų, kaip valdyti pyktį ir agresiją.
Smurto ir agresijos samprata
Dauguma autorių, nagrinėdami smurto ir agresijos fenomenus, siekdami pabrėžti vieną arba kitą reiškinio požymį, vartoja skirtingas sąvokas, pabrėžiant nukrypimą nuo socialinių normų. Vartodami sąvokas, ne visuomet jas tiksliai apibrėžia, apibūdindami tam tikrus reiškinio aspektus, kuriuos jie nagrinėja arba skirtingas sąvokas vartoja kaip sinonimus.
Enciklopediniame edukologijos žodyne L. Jovaiša agresiją apibrėžia trimis apibūdinimais:
- Frustracinė puolamoji reakcija į neįveikiamas kliūtis.
- Įprotis žodžiais ar veiksmais priešiškai reaguoti į kitų žmonių veiksmus, daiktinę aplinką ar net save.
- Poreikis nuolat gintis.
Taigi L. Jovaišos apibrėžime dominuoja mintis, kad agresija - tai atsakomasis elgesys, susidūrus su kliūtimis, fiziniais ar žodiniais kitų žmonių veiksmais, esant nepatenkintam savimi ir pan. R. Baron ir D. Richardson agresiją apibrėžia kaip elgesį, nukreiptą į tikslą padaryti žalą ar sužeisti kitą gyvą būtybę, kuri vengia tokio elgesio. Analogiškai L. Berkowitz: agresija - tai elgesio forma, kuria siekiama kažkam padaryti fizinės ar psichologinės žalos.
Tačiau "Psichologijos žodyne" rašoma: "Socialiai priimtinomis formomis reiškiama agresija kartais gali padėti spręsti konfliktines situacijas, įveikti kliūtis, kurios trukdo pasiekti tikslą". Taigi agresija, šia žodžio prasme, nėra vien negatyvus reiškinys.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
B. Kairienė, analizuodama E. Kwast & S. Laws pateiktą agresijos apibrėžimą, teigia, kad agresija - tai įžeidžiantis, bauginantis ar gąsdinantis veiksmas, sukeliantis kitam asmeniui diskomfortą ar žalingą poveikį. Vieno individo agresija yra puolamojo pobūdžio, o kito dažniausiai pasireiškia kaip gynybinė (reaktyvi). V. Legkausko nuomone, agresija yra siekimas pakenkti kitam žmogui. Toks siekimas gali pasireikšti aktyviais veiksmais arba neveiklumu.
Agresijos klasifikacija
Labiausiai paplitusi A. Bass ir A. H. Buss agresijos klasifikacija:
- Fizinė (atakavimas, mušimas).
- Verbalinė (rėkimas, įžeidinėjimas).
- Netiesioginė (apkalbos, intrigos).
G. E. Heteroagresija nukreipta į aplinkinius: nenorminė leksika, grasinimai, įžeidinėjimai, smūgiavimas, mušimas, žmogžudystė. Autoagresija nukreipta į save: savęs naikinimas iki savižudybės, psichosomatinės ligos. Pagal formą agresija skirstoma į tiesioginę ir netiesioginę, pagal tikslingumą - instrumentinę ir tikslingą, pagal motyvus - pavydą, kerštą, pyktį ir pan.
Analizuojant smurto ir agresijos reiškinius, R. E. Karmaza ir kt. skiria:
- Fizinį smurtą - tyčinis fizinės jėgos panaudojimas, sukeliantis fizinį skausmą ar sužalojimus.
- Seksualinį smurtą - vaikų įtraukimas į seksualinę veiklą, kuriai jie nėra pakankamai subrendę.
- Psichologinį smurtą - nuolatinis bauginimas, žeminimas, grasinimas, ignoravimas.
- Nepriežiūrą - būtinos priežiūros nesuteikimas.
Svarbu atsiminti, kad smurtas - tai didžiausias agresijos pasireiškimo laipsnis. Tačiau ne visas agresijos formas galima priskirti smurtui.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Agresijos teorijos: biologinės ir socialinės prieigos
Biologinės agresijos teorijos laikosi nuomonės, kad turi būti įgimta agresyvaus elgesio tendencija: K. Lorenzas aiškina, kad agresija yra instinktas, kurio paskirtis - gyvenamosios teritorijos ir išlikimui reikalinga gynyba. S. Freudas pabrėžia, kad agresija kyla iš destruktyvių instinktų.
Socialinės agresijos teorijos pabrėžia socialinės aplinkos ir mokymosi svarbą. A. Bandura socialinio mokymosi teorija teigia, kad agresyvaus elgesio išmokstama stebint kitus ir mėgdžiojant jų elgesį. Vaikai, kurie mato agresiją savo šeimoje, tarp bendraamžių ar per žiniasklaidą, labiau linkę patys elgtis agresyviai.
Agresyvaus elgesio priežastys ir veiksniai
Agresyvų elgesį gali lemti įvairūs faktoriai, įskaitant:
- Biologiniai faktoriai: genetinė predispozicija, hormonų disbalansas, smegenų pažeidimai.
- Psichologiniai faktoriai: asmenybės bruožai, emociniai sutrikimai, žema savivertė.
- Socialiniai faktoriai: šeimos aplinka, bendraamžių įtaka, žiniasklaida, kultūrinės normos.
Agresija dažnai yra atsakas į nepatenkintus poreikius ir kylančias kliūtis. ENAgresyvus elgesys yra viena dažniausių žmogaus reakcijų į grėsmę ar įtampą: jis pasireiškia, kai žmogus jaučia, kad negauna to, ko nori.
Paauglių agresijos veiksniai
Paauglystė yra svarbus laikotarpis, kai formuojasi asmenybė ir elgesio modeliai. Paauglių agresiją gali lemti įvairūs veiksniai, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
- Šeimos aplinka: nesutarimai šeimoje, smurtas, nepriežiūra, tėvų alkoholizmas ar narkomanija.
- Bendraamžių įtaka: spaudimas iš bendraamžių, noras pritapti prie grupės, patyčios.
- Žiniasklaida: agresyvaus turinio filmai, žaidimai, muzika.
- Socialinės problemos: skurdas, diskriminacija, nedarbas.
Daugelis tyrimų rodo, kad berniukai dažniau nei mergaitės pasireiškia fizine agresija, o mergaitės - verbalinėmis ar netiesioginėmis formomis (apkalbos, intrigos). Tyrimai taip pat nustato, kad berniukai dažniau baudžiami šeimoje ir dažniau patiria smurtą iš šeimos narių.
Tyrimo rezultatai: mokyklinis kontekstas
Tyrimo metu buvo apklausta 183 (95 berniukai ir 88 mergaitės) dviejų Jonavos miesto mokyklų, 8 klasės, 13-14 metų mokiniai. Apklausa atskleidė, kad berniukai yra agresyvesni savo elgesiu negu mergaitės tarpusavio santykiuose. Ši agresijos raiška dažniau pasireiškia emocine forma - apkalbomis, erzinimais, grasinimais. Nustatyta, kad berniukai dažniau baudžiami šeimoje negu mergaitės bei berniukai dažniau patiria smurtą nuo tėvo ir brolio, o mergaitės nuo brolio ir mamos.
Tyrimas atskleidė, kad šeimoje agresyvus šeimos narys elgesys yra dažnas reiškinys. Emocinė agresija (barimas, ignoravimas, įžeidinėjimas) - dažniausiai pasitaikanti.
Socialiniai-ekonominiai veiksniai ir šeimos įtaka
Pastebėta, kad mamos išsilavinimas turi įtaką vaikų agresyvaus elgesio formavimuisi. Vieni tyrėjai neranda tiesioginio ryšio, kiti nustato, kad ypač 6-15 m. berniukų agresyvus elgesys yra susijęs su žemesniu motinos išsilavinimu. Motinos, kurios serga depresija, yra mažiau pozityvios, mažiau gali skirti dėmesio ir jėgų formuojant tarpusavio ryšį su mažu vaiku; tokios motinos jautriau reaguoja į „netinkamą“ vaikų elgesį.
Pozityvus vaikų auklėjimas (motiniška šiluma, savalaikis mokymas, disciplina ir teigiamas skatinimas veiklai) teigiamai veikia bet kurio amžiaus vaikų socialinį prisitaikymą. Pastebėta, kad motinų, kurios daug žaidžia, užsiiminėja su savo vaikais, atžalos daug lengviau sprendžia problemas be agresijos. Manoma, kad dėmesingas pozityvus auklėjimas veikia kaip apsauginis veiksnys nuo agresyvaus elgesio atsiradimo.
Smurtas namuose arba fizinės bausmės dažniausiai provokuoja mažų vaikų agresyvų elgesį. Kognityvinė socialinė teorija teigia, kad smurto patyrimas ar smurtinio elgesio pavyzdžiai lemia agresyvaus elgesio išmokimą.
Institucinė ir socialinio darbo perspektyva
Socialinis darbas yra viena iš profesijų, kurioms būdinga rizika patirti smurtinį agresyvų elgesį iš savo klientų. Šio straipsnio tikslas - aptarti darbuotojo ir agresyvaus elgesio kliento sąveiką, identifikuoti socialinių darbuotojų patiriamo agresyvaus elgesio pobūdį, nustatyti agresyvaus elgesio valdymo galimybes socialinio darbo praktikoje ir identifikuoti darbuotojo vidinės darnos reikšmę kliento agresyvaus elgesio valdymui.
Survey "Perception of aggression within the social work practice among social workers and students having completed social work practice" proved the hypotheses brought up in the beginning of the survey. The obtained survey data has demonstrated: The most frequent type of aggression is verbal aggressive behaviour of clients; sexually aggressive behaviour of clients is less frequent, and physically aggressive behaviour of clients is the least frequent. Ability to control a conflict situation with a client greatly depends on the social worker's level of inner harmony.
Socialinės rizikos grupės ir agresija
Visuomenėje vis dažniau girdimos sąvokos, tokios kaip „socialinės rizikos grupė“ ir „rizikos grupės vaikai“, dažnai siejamos su socialinės atskirties grupėmis. Į rizikos vaikų grupę įtraukiami vaikai, kurie turi padidintą riziką tapti asocialiais asmenimis: nelankantys mokyklos, bėgantys iš namų, patyrę fizinį ar psichinį smurtą, gyvenantys ypač sunkiomis materialinėmis sąlygomis.
Veiksniai, lemiantys vaiko patekimą į rizikos grupę:
- Girtaujantys tėvai, kurie nesugeba pasirūpinti savo vaikais.
- Šeimos, neturinčios pastovaus pragyvenimo šaltinio.
- Vienišos motinos šeimos; netikęs tėvų pavyzdys.
- Nepakankamas dėmesys vaikui.
Rizikos grupių vaikų psichologinės savybės: baimė, nerimas, melo polinkis, interesų siaurumas, impulsyvumas, agresyvumas. Gatvės vaikai - ypač daug smurto patyrusi ir tebepatirianti socialinė grupė, kuri dažnai vartoja alkoholį ir narkotikus.
Kaip gydytojai aiškina agresijos mechanizmą smegenyse
Agresija nėra vien emocinė reakcija - tai sudėtingas neurocheminis procesas. Mokslininkai nustatė, kad agresyvų elgesį valdo limbinė sistema, amygdala ir prefrontalinė žievė. Amygdala tarsi „įjungia pavojaus signalą“, o prefrontalinė žievė vertina pasekmes ir kontroliuoja impulsus. Kai prefrontalinė žievė nusilpsta dėl streso, nuovargio ar alkoholio, agresijos stabdis nebeveikia - žmogus reaguoja impulsyviai.
Neurotransmiteriai kaip serotoninas, dopaminas ir adrenalinas vaidina svarbų vaidmenį: mažas serotonino kiekis mažina gebėjimą ramiai reaguoti, o padidėjęs dopamino lygis sustiprina impulsyvumą.
Kaip gydoma agresija: terapijos ir pagalbos metodai
Agresijos gydymas prasideda nuo priežasties nustatymo. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija (KET), yra veiksminga - ji moko atpažinti mintis, sukeliančias pykčio protrūkius, ir keisti reakcijas. Terapijos metu mokomasi savireguliacijos technikų: giluminio kvėpavimo, dėmesio nukreipimo, emocijų stebėjimo be vertinimo.
Kai agresija susijusi su neurologiniais sutrikimais ar hormonų disbalansu, skiriamas medikamentinis gydymas. Socialinė terapija - grupiniai užsiėmimai, šeimos psichoterapija - taip pat svarbi.
Pykčio valdymas: praktiniai patarimai
Pyktis - natūralus jausmas, kilęs patyrus neteisybę ar nusivylimą. Jis gali būti trumpalaikis ir sveikas, bet užslopintas ar nekontroliuojamas - kenkiantis.
Praktiniai žingsniai valdyti pyktį:
- Savistaba: stebėkite situacijas, kuriose kyla pyktis, ir kūno reakcijas (įsitempę pečiai, greitesnis kvėpavimas).
- Pauzė: laiku sustokite, giliai įkvėpkite ir susigrąžinkite kontrolę.
- Pakeiskite mintis: vietoj „jis mane erzina“ galvokite „aš jaučiu pyktį, reikia nusiraminti“.
- Fizinis aktyvumas: bėgimas, plaukimas, kvėpavimo pratimai mažina streso hormonus.
- Bendravimo įgūdžiai: išreikškite jausmus aiškiai ir neįžeidžiamai - „Aš jaučiu…“.
Pykčio valdymas yra ilgalaikis procesas: nuoseklus darbas su psichologu, artimųjų palaikymas ir savistabos praktikos leidžia pasiekti rezultatų.
Ką daryti, kai vaikas agresyvus?
Padidinkite vaiko savarankiškumą: leiskite spręsti paprastas kasdienes užduotis. Draudimai ir barimai retai kada padeda; geranoriški pokalbiai ir patarimai yra vertingi.
Nenubauskite už nuoširdumą: situacijos, kai vaikas prisipažįsta ir už tai būna nubaustas, turi neigiamų pasekmių. Sukurkite asmeninę erdvę vaikui, gerbkite privatumą, išlaikykite besąlygišką meilę. Būkite pozityvūs pavyzdžiai - vaikai kopijuoja suaugusiųjų elgesį. Kontroliuokite savo agresiją: namuose turi būti taisyklė „nesuduoti kitam“ ir jos turėtų laikytis visi šeimos nariai be išimčių.
Mokykite įvardinti jausmus: paklauskite, ar vaikas pyksta, nerimauja. Pasiūlykite išlieti jausmus per meninę ar sportinę veiklą. Leiskite pabūti vienam, jei vaikas to nori. Neatsakykite agresija į agresiją.
Agresyvus vaikų elgesys 6 m. ir jaunesnių grupėje svyruoja nuo 7 iki 26 proc. (JAV duomenys). Daugelis vaikų išmoksta agresyvų elgesį valdyti jau mažame amžiuje. Agresyvus elgesys dažnai pasireiškia kartu su kitais sutrikimais. Berniukams agresyvaus elgesio epizodai pasireiškia dažniau nei mergaitėms.
Neteisingas auklėjimas ir jo pasekmės
Neteisingas auklėjimas (prievartinis, atstumiančio pobūdžio) skatina agresyvaus elgesio atsiradimą. Berniukams emocinė disreguliacija dažnai prasideda kaip atstumiančio ir prievartinio auklėjimo pasekmė. Emociniai vaikų sutrikimai ankstyvame amžiuje gali skatinti elgesio sutrikimų atsiradimą 5-8 m. amžiuje. Tačiau neigiamas tėvų požiūris į vaiką nėra vienintelis veiksnys - agresijos atsiradimas yra daugelio veiksnių rezultatas.
Prevencinės priemonės ir rekomendacijos
- Atkreipti dėmesį į jaunus tėvus ir padėti jiems auklėjimo klausimais.
- Teikti konsultacijas ypač vienišiems tėvams ir tokioms šeimoms, kurios turi daugiau vaikų.
- Ugdyti pozityvias auklėjimo praktikas, skatinti žaidimą ir bendravimą su vaikais.
- Kurti prevencines programas nuo smurto mokyklose ir bendruomenėse.
| Veiksnys | Kaip lemia agresiją |
|---|---|
| Šeima (smurtas, fizinės bausmės) | Skatina agresyvaus elgesio išmokimą; emocinė disreguliacija |
| Bendraamžių įtaka | Patyčios ir grupės spaudimas skatina agresyvias reakcijas |
| Žiniasklaida | Agresyvaus turinio poveikis, agresijos normalizavimas |
| Socialinė-ekonominė padėtis | Skurdas, nedarbas didina šeimos stresą ir agresijos riziką |
| Biologiniai faktoriai | Hormonų disbalansas, smegenų sutrikimai didina impulsyvumą |
Apibendrinimas
Agresijos fenomenas yra sudėtingas ir daugiasluoksnis. Socialiniai veiksniai - šeimos aplinka, bendraamžių įtaka, socialinė-ekonominė padėtis, žiniasklaida - atlieka esminį vaidmenį formuojant agresyvų elgesį. Prevencija turi būti kompleksinė: pozityvus auklėjimas, pagalba rizikos šeimoms, švietimas mokyklose, psichologinė pagalba vaikams ir paaugliams bei socialinių darbuotojų rengimas valdyti konfliktines situacijas.
tags: #socialiniai #veiksniai #lemiantys #agresyvu #elgesi