Smurtas šeimoje - tai vis dar gniuždanti, opi, skaudžius ir ilgalaikius padarinius paliekanti problema. Smurtas šeimoje prieš vaikus ar vaikų akivaizdoje veikia vaikų psichologinę būseną. Nepaisant smurto pasireiškimo būdo - ar tai būtų fizinis, seksualinis, psichologinis ar ekonominis smurtas, dažniausiai jis sunkiai atpažįstamas ir pastebimas. Nuo smurto kenčiantys žmonės, tapę aukomis, paprastai linkę kentėti tyloje, bijo kreiptis pagalbos.
Tačiau visų pirma svarbu suvokti, jog agresyvus elgesys niekaip nepateisinamas, jokiais būdais nepaaiškinamas, neteisingas. Smurtas šeimoje - problema, su kuria reikia kovoti čia ir dabar. Reikia užkirsti kelią bet kokia forma pasikartojančiam smurtui, nelaukiant, kol visas šis ratas įsuks, palikdamas dar skaudesnius ir vis sunkiau įveikiamus padarinius tiek psichinei, tiek fizinei savijautai.
Smurtas artimiausioje aplinkoje - šeimoje, veikia ir keičia visų šeimos narių savijautą. Jis gali pasireikšti tiek fiziniais veiksmais, tiek gąsdinimais, grasinimais, psichologiniu menkinimu, tiek seksualiniais ketinimais ar ekonominiu išnaudojimu. Bet kokia forma pasireiškiantis smurtas turi įtakos visų jį patiriančių ar matančių šeimos narių psichologinei būsenai, išgyvenimams. Nuolatinė nesaugi aplinka pasėja baimę, o dažnu atveju kelia grėsmę fizinei sveikatai ar net gyvybei.
5 veiksmingi būdai kalbėtis su smurtą artimoje aplinkoje patiriančiu asmeniu | „MedCircle“
Smurtas šeimoje prieš vaikus ar vaikų akivaizdoje
Skaudžiausia, kad neretai tiek smurto aukomis, tiek jo liudytojais tampa vaikai. Artimoje aplinkoje vienam iš tėvų/globėjų patiriant smurtą, vaikai savaime taip pat tampa smurto aukomis - net jei nesmurtaujama prieš patį vaiką. Agresyvus elgesys vyksta jo akivaizdoje. Vaikas smurto atveju tampa jo dalyviu ir stebėtoju. Tai dažniausiai sukelia neišmatuojamą baimės bei bejėgystės, beviltiškumo, kylančio iš negalėjimo pakeisti, sustabdyti situacijos, jausmą.
Būdami smurto liudytojais, matydami jį savo artimoje aplinkoje, vaikai paveikiami, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Jie patiria tokius išgyvenimus, kaip baimė, nerimas, gėda dėl to, kas vyksta šeimoje, kaltė, kylanti iš negebėjimo pakeisti situacijos, pyktis (dažniausiai nukreiptas į smurtaujantį asmenį), bejėgystė. Liūdniausia, kad nuolat matantys smurtą vaikai dažniausiai kenčia jį tyloje, vieni. Jausdami gėdą ar nenorintys pakenkti šeimai, bijantys, kad situacija tik pablogės, nesikreipia pagalbos.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Smurto liudytojais tapę vaikai yra linkę į agresiją (patys dažnu atveju ima kartoti matomus veiksmus). Ilgaainiui jie tampa užsisklendę savyje, nenorintys bendrauti, nepasitikintys savimi, gyvenantys įtampoje. Ilgą laiką patiriamo ar artimoj aplinkoj matomo smurto akivaizdoje išsivysto polinkis į depresiją, asmenybės sutrikimus.
Tyloje kęsti bet kokia forma pasireiškiantį smurtą nėra išeitis. Akivaizdu, jog smurtaujantys asmenys patys savo agresyvaus elgesio nekeičia. Tik tapę smurto aukomis ar jį matantys liudytojai gali sustabdyti jokiais būdais nepateisinamą agresyvų elgesį. Jie gali tai sustabdyti, besikreipdami pagalbos, nelaukdami, neteisindami, o stodami į kovą su gniuždančiu elgesiu.
Smurto šeimoje liudytojais tapę vaikai viso to akivaizdoje pirmiausiai turi pasirūpinti savimi. Reikia kreiptis pagalbos, išdrįsti nebetylėti, pasikalbėti apie tai, kas šiuo metu vyksta. Tik taip bus užkirstas kelias šeimą griaunančiam nepateisinamam elgesiui.
Seksualinis smurtas artimoje aplinkoje
Seksualinis smurtas - vienas žiauriausių nusikaltimų prieš moteris. Tokios patirtys moterų psichikoje palieka randus visam likusiam gyvenimui. Deja, nemažai nukentėjusiųjų vis dar bijo kreiptis pagalbos. O ypač, jei seksualinis smurtas vyko arba tebevyksta artimoje aplinkoje, kai smurtautojas (-a) yra arba buvo sutuoktinis (-ė), partneris (-ė), giminaitis (-ė) ar bendrą ūkį vedantis (-ė) asmuo.
Svarbiausia yra mokėti atpažinti šio smurto formą, o tai kartais sunkiai identifikuojama. Įžeidžiančios ar pašiepiančios replikos apie kūną ar seksualumą - kai kuriose šeimose vis dar laikomos norma, o perdėtas pavydas ir kaltinimas nebūtais santykiais su kitais asmenimis, siekiant kontroliuoti ir manipuliuoti - ne tik klaidingai suprantamas kaip „meilės“ išraiška, bet ir „šlovinamas“ Holivudo filmų kūrėjų. Tokiu būdu yra kuriamas ir palaikomas stereotipas apie neva „tikrą“ meilę, kuri iš tiesų tėra mitas, žalojantis moterų psichiką ir gyvenimus.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Seksualinį smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims vis dar sunku savo patirtis išreikšti žodžiais ir tai plačiai susiję su socialinės ir emocinės paramos stoka. Seksualinis smurtas bei prievarta šeimoje yra plačiai paplitusi tarptautinė visuomenės sveikatos problema, nuo kurios nukenčia tiek suaugusios moterys, tiek ir mergaitės. Seksualinis smurtas šeimoje turi neigiamos įtakos fizinei ir psichinei sveikatai, finansiniam stabilumui, išsilavinimui, santykiams bei įvairioms priklausomybėms nuo narkotinių medžiagų.
Kaip atpažinti seksualinį smurtą artimoje aplinkoje?
Seksualinis smurtas gali būti išreiškiamas tiek žodžiais, tiek fiziniais veiksmais: su moterimi elgiamasi kaip su sekso objektu, moteris gali būti verčiama nusirenginėti prieš jos valią, itin žiauriai santykiauti lytiškai, prieš tai neretai ją sumušant. Demonstruojamas pavydas ir jos kaltinimas meilės ryšiais su kuo nors kitu, vertimas stebėti ir kartoti pornografinius veiksmus.
Taip pat seksualinis smurtas gali būti išreikštas vertimu lytiškai santykiauti su kitais asmenimis, patirti nepageidaujamą seksualinę patirtį ar prievarta užsiimti prostitucija.
Seksualiniu smurtu laikomas ir pasinaudojimas asmeniu, kuris negali priimti pagrįsto sprendimo dėl dalyvavimo seksualinėje veikloje dėl to, kad yra miego būsenoje, neblaivus, neįgalus, per jauno ar per seno amžiaus, dėl baimės ar priklausomybės nuo smurtaujančio asmens.
Kontaktas su bet kuria asmens kūno dalimi be jo sutikimo, įskaitant nepageidaujamą skverbimąsi (burnos, analinį ar vaginalinį), arba lietimą (glostymą, bučiavimą, laižymą, čiulpimą ar per daiktus) - irgi yra seksualinis smurtas.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
Dažnai pasitaiko ir tokių atvejų, kai yra užmezgami romantiniai santykiai su kitais asmenimis, tokiu būdu siekiant panaudoti šią informaciją prieš nukentėjusį asmenį jį erzinant, arba atsisakant lytiškai santykiauti su nukentėjusiu asmeniu, bandant jį kontroliuoti.
Kaip skelbia Oficialiosios statistikos departamentas, nuo fizinio ar seksualinio smurto artimoje aplinkoje yra nukentėjusi kas trečia moteris. Deja, įvairūs tyrimai rodo, kad net 60 proc. nukentėjusiųjų bijo kreiptis pagalbos. Baimė, gėda, kaltė ir bejėgiškumas neleidžia ištrūkti iš išburto smurto rato.
Kaip elgtis patyrus seksualinį smurtą artimoje aplinkoje?
Seksualinis smurtas yra nusikaltimas, už kurį atsakingas asmuo turi atsakyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, reglamentuojamus Baudžiamajame kodekse. Patyrus seksualinį smurtą artimoje aplinkoje, svarbu imtis šių veiksmų:
- Rasti saugią vietą. Nedelsiant pasitraukti iš aplinkos, kurioje yra smurtavęs asmuo. Nesaugioje aplinkoje gali kilti pakartotinio smurto grėsmė. Eiti pas artimus žmones, draugus arba į vietą, kurioje saugu.
- Su savimi pasiimti būtiniausius daiktus. Išeinant į saugią vietą, pasiimti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, pinigus, švarius drabužius ir raktus. Tai padės užtikrinti nepriklausomumą ir judėjimo laisvę.
- Kviesti pagalbą. Kai bus saugu, nedelsiant skambinti pagalbos telefonu 112. Atvykusi policija gali uždrausti smurtavusiam asmeniui prieiti ar kontaktuoti su nukentėjusia. Taip suteikiamas saugumas ir galimybė grįžti į savo namus.
- Išsaugoti įkalčius. Jei įmanoma, svarbu išlaikyti įkalčius, kurie gali padėti įrodyti nusikaltimą. Tai gali būti drabužiai, kurie buvo vilkėti incidento metu, naudotas prezervatyvas ar kiti daiktai, galintys įrodyti smurto aktą. Nuvalius savo kūną, neišmesti naudotų servetėlių ar kitų valymo priemonių. Norint išsaugoti įkalčius rekomenduojama nesiprausti, nevalyti dantų ir laikyti įkalčius popieriniame maišelyje. Geriausia surinkti įkalčius per pirmąsias 24 valandas po smurto.
- Kreiptis į gydytojus. Svarbu kreiptis į gydymo įstaigą, kur specialistai atliks reikalingus tyrimus, suteiks medicininę pagalbą ir gydys sukeltus skausmus.
- Ieškoti psichologinės pagalbos. Patyrus seksualinį smurtą, gali kilti daugybė sudėtingų jausmų, tokių kaip baimė, pyktis, beviltiškumas ar liūdesys. Pagalba nemokama ir konfidenciali.
Statistika ir visuomenės požiūris
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2019 m. balandžio mėn. nustatė, kad penktadalis apklaustųjų (19 %) pasisakė patyrę smurtą artimoje aplinkoje. Dar skaudžiau atrodo moterų patirtys - kas ketvirta (25 %) prisipažino, kad prieš ją buvo arba yra smurtaujama. 70 % smurtautojų - esami arba buvę sutuoktiniai, sugyventiniai. Jei lyginsime su 1997 metais atliktu tyrimu, kurio duomenimis kas trečia 16 metų sulaukusi moteris turėjo smurtinės patirties, tai dabartiniai skaičiai džiugina. Dar viena teigiama tendencija - net 69 % apklaustųjų mano, kad dažniausiai smurtą artimoje aplinkoje patiria moterys. Anksčiau buvo galvojama, kad daugiausiai smurto aukų - vaikai.
Lietuvoje dažniausiai užfiksuojama smurto artimoje aplinkoje rūšis - fizinis smurtas (65 %). Tai nesikeičia jau kurį laiką. 2014-2019 metais daugiau nei pusė nukentėjusiųjų įvardijo patyrę būtent fizinę agresiją. Visgi negalima teigti, kad fizinis smurtas - dažniausiai pasitaikanti smurto rūšis. Ekonominis, psichologinis ar seksualinis smurtas gali būti sunkiau atpažįstamas. Didžioji dalis (60 %) smurtą artimoje aplinkoje patyrusių Lietuvos gyventojų niekur nesikreipė pagalbos.
Nukentėję žmonės baiminasi kreiptis pagalbos, nes išgyvena gėdos jausmą, kaip bus vertinami artimųjų, pažįstamų. Kartais tokia baimė kyla iš netikėjimo, kad kažkas gali padėti, nepasitikėjimo institucijomis. Kartais būna sunku, ką nors keisti, o ištikus šoko ir streso būsenai sudėtinga priimti informaciją. Nukentėję asmenys skundėsi informacijos apie pagalbos galimybes stoka, teigė nepasitikintys psichologais, vaiko teisių apsaugos specialistais, kartais jaučiantys skeptišką teisėsaugos pareigūnų požiūrį.
Neįgalūs asmenys beveik du kartus dažniau patiria smurtą artimoje aplinkoje ir net tris kartus rečiau kreipiasi pagalbos. Tai visuomenės grupė, kuri yra iš dalies izoliuota nuo informacijos. Policijos pareigūnai dažnai būna vieninteliai, iš kurių neįgalieji gauna informaciją apie savo teises. Tačiau jiems kai kuriais atvejais gali trūkti kompetencijos bendraujant su negalią turinčiais žmonėmis.
Dėl smurto artimoje aplinkoje didžioji dalis nukentėjusiųjų yra moterys - Lietuvos Statistikos departamento duomenimis net 8 iš 10. Ir, nors Statistikos departamentas skelbia, kad 2019 m. smurto artimoje aplinkoje nusikaltimų buvo užregistruota mažiau nei 2018 m., visgi jie sudaro 16,2 proc. visų užregistruotų nusikaltimų. Ir moterys čia ne tik pagrindinės aukos, tačiau didžioji jų dalis, beveik 80 proc. Neretai tokiais atvejais smurtautojas buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų - 58,5 proc. Iš to kyla klausimas, kiek šių medžiagų vartojimas turi įtakos smurto veiksmui.
Visuomenė neretai vadovaudamasi stereotipais piešia tam tikrą smurtautojo portretą. Alkoholis ar narkotinės medžiagos gali skatinti smurtą. Tačiau visų pirma tai nebūtinai susiję su priklausomybėmis nuo šių medžiagų. Tai yra, pačios priklausomybės nebūtinai yra smurto artimoje aplinkoje priežastis.
Neretai smurto artimoje aplinkoje atvejais pati auka jaučiasi kalta. Moterys dažnai taikstosi su patiriamu smurtu ir nekritiškai vertina partnerio elgesį, jos yra linkusios jį pateisinti, patį smurtą priima kaip normą. Moterys vengia apie tai kalbėti ir mano, kad pačios yra dėl to kaltos.
Šalia to nepadeda ir visuomenės požiūris, kuri linkusi kaltinti auką, jei ji vartojo alkoholį: „2016 m. Eurobarometro apklausoje respondentų buvo klausiama, ar ir kokiomis situacijomis seksualinė sueitis be sutikimo gali būti pateisinama. Nepaisant to, jog 68 proc. ES valstybių gyventojų teigė tokio elgesio nepateisinantys jokiomis aplinkybėmis, 12 proc. atsakiusiųjų seksualinę prievartą pateisintų, jei prievartos auka būtų vartojusi alkoholio ar apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų. Lietuvoje taip galvojančių - daugiau kaip vienas iš dešimties (14 proc.). Nesinorėtų, jog „alkoholio ir narkotikų“ argumentu šiurkštus smurtas artimoje aplinkoje būtų pateisinamas, kai iš tiesų tai - aukų kaltinimo retorika.
2016 m. Smurtas prieš moteris išlieka viena rimčiausių socialinių problemų, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir visa Europa. Nepaisant ilgalaikių pastangų keisti visuomenės požiūrį ir plėtoti pagalbos sistemas, situacija vis dar kelia didelį nerimą. 2024 m. lapkričio 25 d. Eurostatas, Pagrindinių teisių agentūra ir Europos lyčių lygybės institutas paskelbė pagrindinius Europos Sąjungos (ES) tyrimo dėl smurto dėl lyties tyrimo rezultatus, kurie išties neramina. Europos Sąjungos mastu viena iš trijų moterų per savo gyvenimą yra patyrusi fizinį ar seksualinį smurtą, o tai sudaro apie 50 milijonų moterų.
Lietuvoje situacija, atrodytų, yra šiek tiek geresnė - smurtą yra patyrę 25,2 % moterų, tačiau tai nereiškia, kad problemos mastas yra mažesnis. Kalbant konkrečiai apie smurtą artimoje aplinkoje, Lietuvoje 16,6 % moterų yra patyrusios partnerio fizinį ar seksualinį smurtą, o Europos vidurkis siekia 17,7 %. Šie skaičiai rodo, kad smurtas dažnai vyksta ten, kur moteris turėtų jaustis saugiausiai - savo namuose.
Nors Lietuvoje veikia Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC), daugelis moterų vis dar nedrįsta ieškoti pagalbos. Pagrindinės priežastys - baimė, gėda, kaltės jausmas ir informacijos trūkumas apie egzistuojančias pagalbos galimybes. Ši problema nėra unikali Lietuvai. Europos Sąjungoje tik 13,9 % smurtą patyrusių moterų kreipiasi į policiją, o vos 6,4 % - į specializuotas pagalbos linijas ar centrus.
Lietuvos visuomenė išlieka giliai paveikta stereotipinių nuostatų apie smurtą prieš moteris. tyrimas atskleidė, kad tik 55 % lietuvių mano, jog smurtas šeimoje yra visiškai nepriimtinas, o ES šis skaičius siekia 92 %. Šie stereotipai ne tik atgraso aukas nuo pagalbos ieškojimo, bet ir suteikia smurtautojams pasiteisinimą bei galimybę išvengti atsakomybės.
Pastebima ir tai, kad viešojoje erdvėje pasirodžius smurto artimoje aplinkoje istorijoms padažnėja aukų kaltinimo atvejų, o naudojama kalba - menkina smurto problemą. Antraštėse ir straipsniuose kartais naudojami romantizuoti ar smurtinius veiksmus pateisinantys posakiai, kurie nukreipia dėmesį nuo nusikaltimo esmės. Pavyzdžiui, vietoje „smurtas prieš moterį“ kartais rašoma „šeimos drama“ ar „tragiška meilės istorija“, o smurtautojas apibūdinamas kaip esantis „sunkioje emocinėje būsenoje“.
Tokie apibūdinimai mažina visuomenės supratimą apie smurto rimtumą ir formuoja klaidingą nuomonę, kad smurtas gali būti pateisinamas. Neretai dėmesys yra perkeliamas ant nukentėjusio asmens veiksmų ar būsenos, tarsi siekiant rasti paaiškinimą, kodėl įvyko smurtas. Tai gali pasireikšti kaltinančiais klausimais, pavyzdžiui, „ar ji buvo išgėrusi?“ arba „kodėl ji liko santykiuose?“. Čia ir vėl grįžtame prie žalingų stereotipų, pavyzdžiui, kad moteris yra atsakinga už šeimos gerovę, o jos pareiga - „išlaikyti ramybę“ santykiuose, net jei jai gresia pavojus.
Tokia perspektyva ignoruoja svarbiausią faktą: smurtas yra sąmoningas smurtautojo pasirinkimas, o ne aukos elgesio pasekmė. Tokia visuomenės reakcija ne tik kenkia nukentėjusiam asmeniui, bet ir apsunkina pastangas užkirsti kelią smurtui. Užuot sutelkusi dėmesį į smurto priežastis - smurtautojo elgesį, visuomenė siunčia klaidingą žinią, kad kaltas yra ne pats smurtas, o aplinkybės ar nukentėjęs asmuo.
Pagalbos galimybės
Spręsti smurto prieš moteris problemą reikia nuosekliai ir visapusiškai. Pirmiausia būtina užtikrinti ilgalaikį finansavimą pagalbos paslaugoms ir užtikrinti jų prieinamumą visoms nukentėjusioms moterims, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Taip pat būtina investuoti į visuomenės švietimą apie smurto formas ir jų pasekmes, siekiant skatinti empatiją ir supratimą. Svarbų vaidmenį šioje kovoje atlieka ir žiniasklaida, kuri turi atsakingai perteikti informaciją apie smurto atvejus, vengiant romantizuojančių antraščių ar aukas kaltinančių naratyvų.
Šiuolaikinė žiniasklaida turėtų būti empatiška, skaidri ir orientuota į visuomenės švietimą, o ne sensacijų vaikymąsi.
Kur ieškoti pagalbos?
- Emocinės paramos linija - pirmasis žingsnis pagalbos, patiriant ar matant smurtą šeimoje. Pokalbis apie tai, kas išgyvenama smurto akivaizdoje, jau yra pirminė pagalba, atverianti galimybę keisti situaciją.
Patiri smurtą arba matai jį, pasireiškiantį bet kokia forma, savo artimoje aplinkoje? Jautiesi vieniša, išgyveni nežinomybę, baimę, liūdesį ir nežinai, kaip kovoti su tuo, kas dabar vyksta? Nelik viena, kartu smurtas sustabdomas ir viskas įveikiama kur kas paprasčiau.
- Paskambink: telefonu 080066366 (kasdien, 24/7)
- parašiusi el. laišką http:/www.pagalbosmoterimslinija.lt/laiskas-pagalbos…/ (kasdien, 24/7) arba
- pradėjusi pokalbį internetu www.pagalbosmoterimslinija.lt (kasdien, 14:00-22:00)
El. www.pagalbosmoterimslinija.lt (chat, el.
Psichologinė pagalba telefonu Psichologinė pagalba internetu Psichologinė pagalba elektroniniais laiškais
Smurto statistika Lietuvoje
ES lygmens tyrimas apie smurtą prieš moteris paskutinį kartą buvo atliktas 2014 metais. Lyginant duomenis galima pastebėti pokyčius ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, 2014 m. fizinį ir / arba seksualinį smurtą teigė patyrusios 31 proc. moterų. „Nors šių metų duomenys rodo, kad fizinio ir seksualinio smurto atvejus įvardijo mažiau - 25 proc. - moterų, visgi toks pokytis per dešimtmetį yra mažas. Didesnis teigiamas pokytis pastebimas intymaus partnerio psichologinio smurto rodikliuose - 2014 m. jį teigė patyrusios 51 proc. Lietuvos respondenčių, 2024 m. - 30 proc. Kita vertus, teigiamus pokyčius reikia vertinti atsargiai, nes smurto rodikliai priklauso ir nuo kitų tapatybės bruožų. Pavyzdžiui, kitas Tarnybos tyrimas atskleidė, kad smurto tikimybė gali išaugti, jei moteris turi negalią“, - komentuoja M.
Kalbant apie smurto patirtis svarbu paminėti visuomenės požiūrį, kuris dažnai turi įtakos smurto pateisinimui, aukų kaltinimui. Paaiškėjo, kad net 43 proc. apklausos dalyvių Lietuvoje sutinka, kad jei moteris patiria seksualinį smurtą, kai yra apsvaigusi, ji bent iš dalies pati yra už tai atsakinga. 30 proc. respondentų Lietuvoje mano, kad moterys dažnai išsigalvoja arba perdeda pareiškimus apie smurtą ar išprievartavimą.
„Deja, su abiem teiginiais Lietuva yra viena „pirmaujančių“ Europos Sąjungos šalių kontekste. Esame vieni labiausiai linkusių į aukų kaltinimą ir smurto pateisinimą, gyventojų nuostatos taip pat rodo dažną netikėjimą aukomis. Tai viena iš dažniausių priežasčių, kodėl smurtą patyrusios moterys nedrįsta pranešti apie įvykį teisėsaugai ar kreiptis pagalbos“.
| Rodiklis | 2014 m. | 2024 m. |
|---|---|---|
| Fizinis ir / arba seksualinis smurtas | 31% | 25% |
| Intymaus partnerio psichologinis smurtas | 51% | 30% |
| Pateisinimas, jei moteris apsvaigusi | - | 43% |
| Manymas, kad moterys išsigalvoja | - | 30% |
tags: #smurtas #seimoje #straipsnis