Vaikų smurtas - tiek fizinis, tiek psichologinis - yra tema, kuri sukelia daugybę klausimų ir nerimo. Kodėl vaikai smurtauja? Kaip suprasti, kas vyksta jų viduje ir kaip jiems padėti? Šiame straipsnyje nagrinėjamos vaikų patirties reprezentacijos vaikų smurto mokykloje priežasčių ir pasekmių raiškai.
Smurto formos ir apraiškos
Vaikai naudoja fizinį ir psichologinį smurtą. Dažniausiai fizinio smurto apraiškos yra: spardymasis, stumdymasis, mušimasis rankomis, plaukų rovimas, draskymasis nagais. Psichologinio smurto apraiškos: vaikai šaiposi, žemina vienas kitą, prasivardžiuoja.
Psichologinis smurtas - tai įžeidinėjimai, manipuliacijos, nuolatinė kritika ar emocinis atstumas. Nors jis nepalieka matomų randų, tačiau stipriai paveikia vaiko savivertę ir pasitikėjimą savimi.
Kur dažniausiai vyksta smurtas mokykloje
Dažniausiai smurtaujama, kai vaikai neužimti įprastine veikla ir trūksta suaugusiųjų priežiūros, tai yra, pertraukų metu, koridoriuose, tualetuose, valgykloje, klasėje, šalia sporto salių įrengtuose persirengimo kambariuose.
Priežastys: kodėl vaikai smurtauja mokykloje
Empirinio tyrimo rezultatai parodė, kad vaikų smurtą mokykloje dažniausiai lemia vaikystėje patirtas smurtas bei buvimas smurto liudininku. Vaikų smurtas mokykloje yra sąlygotas (plačiąja prasme) smurto epizodų, patirtų vaikystėje, ir būti smurto liudininku.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Kaip viena esminių vaikų smurto mokykloje priežasčių įvardijamas pavydo jausmas, susijęs su vaiko išskirtiniu statusu mokyklinėje aplinkoje, bendraamžiu atžvilgiu. Be to, vaikų patirties reprezentacijose reikšminga smurtavimo mokykloje priežastis yra netolerancija vaikams, kurie turi akademinių, socialinių, bei fizinių trūkumų.
Smurtas namuose vaikams tampa modeliu, kaip jie suvokia santykius. Jei namuose jie matė, kad konfliktai sprendžiami fizine jėga ar įžeidinėjimais, didelė tikimybė, kad jie tokį elgesio modelį naudos ir bendraujant su savo bendraamžiais.
Vaikų agresyvūs veiksmai dažnai kyla iš vidinės įtampos, nusivylimo ar kitokio emocinio skausmo. Jei vaikas jaučiasi nesuprastas, nemylimas ar ignoruojamas namuose, jis gali ieškoti valdžios ir kontrolės, o tą lengviausia padaryti bendraamžių tarpe.
Kam dažniau gresia patyčios
Vaikai, kurie suvokiami kaip „kitokie“ bet kokiu aspektu - dėl išvaizdos, gebėjimų, religijos, etninės kilmės, lytinės orientacijos, dažniau patiria patyčias. Tarptautinės apklausos rodo, kad fizinė išvaizda yra dažniausia patyčių priežastis, o rasė, tautybė ar odos spalva - antra pagal dažnumą.
Pasekmės: ką sukelia smurtas ir patyčios
Svarbu suprasti, kad patyčių pasekmės visada neigiamos ir jas patiria ne tik skriaudžiamas vaikas. Patyčios, ypač patiriamos ilgą laiką sukuria ilgalaikio streso būseną, kuri veda į prastėjančią savijautą, blogus mokymosi rezultatus ir kuo dažniau iš vaikų tyčiojamasi, tuo prastesni jų rezultatai.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Patyčias patiriantiems vaikams ir jaunuoliams sunku susikaupti pamokose, jie vengia mokyklinės veiklos, dvigubai dažniau praleidinėja pamokas nei tie, iš kurių dažnai nesityčiojama. Patyčias patiriantys vaikai dvigubai dažniau jaučiasi vieniši, negali miegoti naktimis ir galvoja apie savižudybę, lyginant su mokiniais iš kurių nesityčiojama.
Patyčios taip pat susijusios su dažnesniu rūkymu, alkoholio ir kanapių vartojimu, ankstyvesne lytine patirtimi. Pastebimos tam tikros neigiamos pasekmės ir vaikams, kurie tyčiojasi iš kitų: jei jų elgesys nestabdomas, jiems yra didesnė rizika ir toliau įsitraukti į destruktyvų ar agresyvų elgesį.
Smurtas skatina savižudybes, o smurto vaizdų gausu visur ir jį patiria daug vaikų. Tyrėjai nustatė, jog 27% patyčių aukų išgyveno nusivylimą gyvenimu. Mokykloje patyrę patyčias vaikai, būdami suaugę, kentėjo nuo depresijos ir save vertino neigiamai.
Smurto ryšys su šeima ir namų aplinka
Nuolatinis baimės jausmas ar nuspėjama agresija namuose vaiko galvoje sukuria nesaugumo jausmą. Tokia aplinka tampa pagrindu elgesio problemoms vėliau gyvenime. Vaikai psichologinį smurtą dažniausiai naudoja tyčiodamiesi iš kitų, taip norėdami jaustis stipresni ar siekdami kompensuoti savo pažeistą savivertę.
Nuoseklus, pozityvus ir kokybiškas suaugusiųjų dėmesys vaikui gali sumažinti agresyvų elgesį. Šis dėmesys gali būti tiek iš tėvų, tiek iš mokytojų ir kitų žmonių, būnančių šalia vaiko.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
Mokyklos vaidmuo: kaip gali padėti mokytojai ir personalas
Darželio auklėtojai ir mokytojai yra vieni pirmųjų, galinčių pastebėti bei atpažinti apie patiriamą smurtą bylojančius ženklus. Pavyzdžiui, pradinių klasių mokytojai turi išskirtinę galimybę nuosekliai stebėti vaiko bendravimą su klasės draugais ir raidos ypatumus.
Rodomi smurto požymiai dar nereiškia, kad moksleivis iš tiesų patiria smurtą, tačiau teisingai suformuluoti klausimai bei saugios erdvės sukūrimas gali padėti patvirtinti arba paneigti spėjimus. Ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinių klasių auklėtiniai dar neturi reikiamo žodyno, kad galėtų kalbėti apie smurtą ir jį suprasti, todėl reikėtų vengti sudėtingų sąvokų, o užduodami klausimai turėtų būti paprasti, aiškūs. Atviro tipo klausimai, į kuriuos negalima atsakyti „taip“ arba „ne“, geriausiai tinka siekiant įgyti vaiko pasitikėjimą ir jį prakalbinti.
Su paaugliais galima kalbėti kiek konkrečiau, užduoti tiesioginius klausimus. Ar namuose yra pakankamai maisto, būtinų drabužių, higienos priemonių? Ar namuose tau sudaromos sąlygos pailsėti, kreiptis į suaugusį asmenį, kai patiri emocinių sunkumų?
Praktinės rekomendacijos mokytojams ir ugdymo įstaigoms
- Stebėti vaikų elgesį ir smurto ar patyčių apraiškas. Pastebėjus galimas patyčias reiktų reaguoti iš karto.
- Organizuoti švietėjiškas veiklas apie emocijas, jų raišką ir konfliktų sprendimus.
- Pasiūlyti papildomas konsultacijas ar suteikti daugiau laiko mokiniui atlikti užduotis, jeigu namuose nėra saugios aplinkos pasiruošti mokslams.
- Užtikrinti, kad mokykloje būtų sudarytos smurto prevencijos ir kontrolės programos, į kurių vykdymą būtų įtraukiama visa mokyklos bendruomenė: pedagogai, mokyklos administracija, psichologas, socialinis darbuotojas, tėvai bei patys vaikai.
- Nedelsiant informuoti atsakingas institucijas, jeigu patvirtinama, kad moksleivis patiria smurtą: policijai skubios pagalbos telefonu 112 arba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.
Kaip tinkamai bendrauti su vaiku namuose
- Klausykitės. Vaikas turi jausti, kad jo balsas svarbus.
- Rodykite pavyzdį. Tėvai yra pagrindiniai vaikų mokytojai.
- Skirkite vaikui laiko. Net ir 15 minučių kokybiško laiko per dieną gali padaryti didžiulį skirtumą vaiko savijautai.
- Vietoje to, kad baustumėt, paaiškinkite. Padėkite vaikui suprasti, kodėl jo elgesys buvo netinkamas ir aptarkite, kaip būtų galima elgtis kitaip.
Prevencinės priemonės ir politinė atsakomybė
Smurtui mokyklose spręsti reikalinga kompleksinė, koordinuota įvairių tarnybų veikla, kuri būtų orientuota į smurto prevenciją ir pagalbos nukentėjusiems vaikams teikimą. Politinė lyderystė ir aukščiausių šalies institucijų įsipareigojimas yra būtini. Bendradarbiavimas ir partnerystė nacionaliniu lygmeniu apima švietimo sektorių, kitas ministerijas, nevyriausybines organizacijas, akademines institucijas, profesines asociacijas ir žiniasklaidą.
Naudojimas įrodymais pagrįstų metodų, kurie remiasi tiksliais ir išsamiais duomenimis bei sistemingu esamų prevencijos programų vertinimu, yra būtinas. Mokymai mokytojams ir jų paramos sistema, taip pat pagalba ir parama nukentėjusiems mokiniams - vieni iš veiksmingiausių būdų mažinti smurtą.
Edukacinės prevencijos prielaidos
Tyrimo rezultatai reikšmingi ugdymo praktikai tuo, kad kuria naujas žinias apie vaikų smurto mokykloje, kaip šiuolaikinio socialinio reiškinio, priežastis ir pasekmes. Remiantis šiomis žiniomis, ugdytojai gali numatyti edukacinį prevencijos prielaidas, kurios padėtų efektyviau spręsti smurto problemą, vykdyti ir kurti prevencines programas, pritaikytas realizuoti įvairiose švietimo sistemos grandyse.
| Problemos sritis | Pagrindiniai pastebėjimai | Siūlomi veiksmai |
|---|---|---|
| Priežastys | Smurtas šeimoje, pavydo jausmas, netolerancija „kitokiems“ | Šeimos konsultacijos, emocinio intelekto ugdymas, mokyklos prevencinės programos |
| Vieta | Pertraukos, koridoriai, valgykla, persirengimo kambariai | Padidinti priežiūrą, organizuoti popamokines veiklas |
| Pasekmės | Žema savivertė, mokymosi sunkumai, psichikos sveikatos problemos | Psichologinė pagalba, papildomos konsultacijos, užklasinė veikla |
Kas daryti, jei įtariate smurtą?
Jei patiri bet kokios rūšies ar formos smurtą, arba pažįsti ką nors, kas tai patiria, nebijok kreiptis profesionalios pagalbos į psichologą, teisininką, medicinos įstaigą, policiją. Pranešk policijai per policijos elektroninių paslaugų sistemą www.epolicija.lt, kreipkis pagalbos bendruoju pagalbos numeriu 112 arba policijos pasitikėjimo telefonu (8 5) 272 5372.
Švietimas ir visuomenės pokytis
Sprendžiant smurto problemą reikalingas sistemingas visuomenės švietimas, kryptingas auklėjamojo darbo vykdymas ugdymo institucijose, pedagoginis tėvų ir vaikų mokymas, kaip elgtis tikro smurto situacijose, situacijų atpažinimo ir savikontrolės pagrindų įsisavinimas. Smurto prevencijos vykdymas yra vienas iš būdų kovoti su smurtu mokyklose, o tam pagelbėti gali mokyklose dirbantys socialiniai pedagogai arba socialiniai darbuotojai.
Lapkričio 2-ąją minima Tarptautinė kovos su smurtu ir patyčiomis mokykloje, įskaitant elektronines patyčias, diena. UNESCO skelbia: „Nėra vietos baimei: nutraukime smurtą mokykloje, kad pagerėtų psichikos sveikata ir mokymasis“.