Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo ar buvusio partnerio, sutuoktinio ar globėjo sisteminė prievarta, galinti pasireikšti įvairiomis formomis (fiziniu, psichologiniu, seksualiniu ar ekonominiu smurtu). Šios prievartos tikslas - įbauginti ir kontroliuoti artimais ryšiais susijusį asmenį. Kontroliuojant siekiama, kad partnerė taptų pavaldi ir priklausoma: ji atribojama nuo paramą galinčių suteikti žmonių, atimami ištekliai ir kitos priemonės, galinčios užtikrinti nepriklausomybę ir gebėjimą ištrūkti iš smurtinių santykių.
Seksualinis smurtas - vienas žiauriausių nusikaltimų prieš moteris, tokios patirtys palieka gilius randus psichikoje. Smurto atveju visada kvieskite policiją - skambinkite per kurtiesiems pritaikytą skubios pagalbos numerio 112 mobiliąją programėlę. Registracija el. Konsultacijas teikia Specializuotos kompleksinės pagalbos centro specialistai.
Kas yra smurtas artimoje aplinkoje?
Smurtas artimoje aplinkoje yra bet koks neteisėtas užgaulus elgesys, kuris įvyksta tarp individų, gyvenančių toje pačioje erdvėje, šeimoje ar esančių artimuose santykiuose. Kad ir kokia būtų smurto formos - žodiniai įžeidimai, seksualinis smurtas ar nužudymas - tai yra galios ir kontrolės santykiai tarp smurtautojo ir aukos. Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių pažeidimas, kuris sukelia daug neigiamų pasekmių suaugusiems, vaikams, šeimoms ir bendruomenėms bei ekonomikoje sukelia nuostolius.
Vienas iš smurto požymių - latentiškumas. Gidas paaiškina, kaip atpažinti smurtą artimoje aplinkoje ir apibūdina pagrindinius smurto artimoje aplinkoje aspektus. Latentinumas dažnai lemia tai, kad smurtas atrodo kaip pavienis konfliktas ar staigus pykčio protrūkis, o visuomenėje dažnai laikomas tik pirmuoju konfliktišku elgesiu.
Teisinės gairės ir apsauga
Apsauga nuo smurto - seksualinio, psichinio, ekonominio ar fizinio - yra glaudžiai susijusi su žmogaus teisėmis. Teisinės priemonės siekia suteikti aukoms pagalbą ir apsaugą nuo tolesnių smurtinių veiksmų, įpareigojant smurtautoją gyventi atskirai nuo nukentėjusiojo ar nesitraukti arčiau nei nustatytą atstumą (Lietuvos BPK 1321 str.). Tačiau išsiskyrimas su partneriu nėra visapusiškas sprendimas, nes smurtas gali pasikartoti ir su kita partnere.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Tarptautiniai standartai pabrėžia smurto artimoje aplinkoje prevenciją per holistinį, tarpdisciplininį požiūrį. 2011 m. Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos (Stambulo konvencija) nurodo, kad šalys turi kurti programas, mokančias nesmurtinį elgesį ir teikti aukoms saugumą, o kai kuriais atvejais - dirbti su smurtautojais. Pekino deklaracija ir Veiksmų platforma taip pat pabrėžia būtinumą bei pagarbą žmogaus teisėms.
Tarptautiniai ir Lietuvos standartai dėl darbo su smurtautojais
Duluto modelis (Angl. the Duluth model) - 1981 metais JAV įdiegta intervencinė programa, kuri fokusuojasi į galios ir kontrolės ratą. Šios programos tikslas - keisti vyriškos prievartos sociosąją logiką ir skatinti lyčių egalitarizmą. Lietuvoje darbo su smurtautojais poreikis ir praktika vystosi lėtai, tačiau tyrimai rodo, kad efektyviau keisti elgesį galima įvairiomis priemonėmis, įskaitant motyvacinį interviu, porų darbą ir kelių porų grupes.
Motyvacinio interviu (MI) tikslas - padidinti asmens motyvaciją pokyčiams ir skatinti elgesio kaitą. Tyrimai rodo, kad MI grupės smurtautojai ateityje mažiau smurtauja nei tie, kurie dalyvavo tradicinėje Duluto programoje. Tačiau Lietuvoje darbas su poromis nėra plačiai taikomas, o probacijos priemonės dažnai vykdomos atskirai.
Naujos paslaugos ir institucijos
2011 m. gruodžio 15 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas Nr. XI-1425, kuris sustiprina aukų apsaugą ir skatina greitą reagavimą į grėsmes, bet neapima prievartos elgesio keitimo programų. Smurtautojų elgesio keitimas Lietuvoje pradėtas vykdyti 2007 m., o baudžiamajame kodekse (BK 72² str.) įtvirtintas dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose kaip baudžiamojo poveikio priemonė.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centras, Vaikų linija, Jaunimo linija ir kitos institucijos koordinuoja pagalbą aukoms ir informuoja apie teikiamas paslaugas. Lietuvos probacijos tarnyba organizuoja smurtinį elgesį keičiančias programas ir vykdo baudžiamąjį poveikį. Taip pat kuriasi Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos ir apsaugos nuo smurto orderių institutas, kurio tikslas - užtikrinti laikomų įpareigojimų laikymą ir greitą reagavimą į grėsmes.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Praktiniai patarimai aukoms ir švietimas visuomenei
Smurtautojas gali bandyti įtikinti, kad jo elgesys pasikeis, tačiau dažnai tai yra nepagrįsta, todėl svarbu kreiptis pagalbos. Jei tavo artimasis arba draugas patiria smurtą, nedelsk ir kreipkis pagalbos. Dažnai vaikas nėra pajėgus pats sustabdyti smurtą, todėl būtina patikima suaugusiojo pagalba. Patirtį galima aptarti su giminais, mokytojais, socialiniais pedagogais ar psichologais.
Taip pat galima kreiptis į Vaikų teisių apsaugos skyrius (telefonu, el. paštu ar paštu). Jei reikia, galima kreiptis anonimiškai į specialias linijas, o savanoriai padės nuspręsti tolimesnį veiksmų planą.
Programų įgyvendinimas ir jų poveikis
Smurtinio elgesio keitimo darbą atlieka įvairios institucijos: probacijos tarnyba, vyrų krizės centrai ir nevyriausybinės organizacijos. Tyrimai rodo, kad programų veiksmingumas nėra vienareikšmis, tačiau jos suteikia galimybių keisti elgseną, skatindamos motyvaciją ir atsakomybę už veiksmus. Daugelyje šalių, kur vykdomos programos, dirbama ir su pora - tai gali būti efektyviau nei darbas tik su vienu asmeniu.
- Intymumo ir smurto apsaugos prioritetai: teisės aktų ir institucijų bendradarbiavimas užtikrina, kad aukos gautų reikiamą pagalbą ir saugumą.
- Socialiniai ir teisiniai mechanizmai skatina paslaugų koordinavimą tarp policijos, teismų, sveikatos priežiūros įstaigų ir socialinių tarnybų.
- Prevencijos ir švietimo iniciatyvos ugdo visuomenės supratimą apie smurto mastą ir jo žalą.
Jei esi vienas iš aukų arba žinai apie įvykį, kurio metu gali būti pažeidžiamos žmogaus teisės, kreipkis į atsakingas institucijas. Specializuotos pagalbos centras ir emocinės pagalbos tarnyba pasirengusios teikti pagalbą ir konsultacijas.
Duomenys ir kontekstas Lietuvoje
Remiantis įvairiais šaltiniais, smurtas artimoje aplinkoje dažnai vykdomas vyrų prieš savo intymias partneres, o apklausos rodo nemažą moterų dalį, patiriančių smurtą. Lietuvos institucijos skatina teisiniu keliu užtikrinti aukų apsaugą, įtraukti smurtautojus į elgesio keitimo programas ir stiprinti koordinavimą tarp atsakingų institucijų.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
Apsaugos nuo smurto orderio priemonė ir jos taikymas įtvirtintas įstatymuose, o policijos pareigūnai turi užtikrinti šio įpareigojimo laikymą ir įvertinti riziką. Taip pat vykdomos plėtros programos, kurios turėtų užtikrinti, kad aukos gautų nuolatinę ir kokybišką pagalbą bei saugumą.