Socialinė pašalpa Lietuvoje yra svarbus finansinės pagalbos mechanizmas, skirtas padėti asmenims ir šeimoms, susiduriantiems su finansiniais sunkumais ir negalinčioms patenkinti būtiniausių poreikių. Tačiau daugelis žmonių klausia - ar už socialinę pašalpą reikia atidirbti? Šiame straipsnyje aptarsime, kaip veikia visuomenei naudinga veikla, kurie asmenys privalo ją atlikti, kas turi išimtis, ir kokios kyla problemos bei diskusijos dėl šio reikalavimo Lietuvoje.
Kas yra visuomenei naudinga veikla ir kam ji taikoma?
Kėdainių rajono savivaldybėje socialinę pašalpą ar būsto šildymo kompensaciją gaunantys asmenys yra kviečiami atlikti visuomenei naudingą veiklą, kuri yra neatlyginama, nedidelės apimties paslaugų teikimas bendruomenės labui. Tokie darbuotojai yra skiriami seniūnijose, o jų darbus kuruoja seniūnai. Pavyzdžiui, 2024 m. pirmąjį pusmetį Kėdainių miesto seniūnijoje visuomenei naudinga veikla užsiėmė apie 124 asmenys, Dotnuvoje - 93 gyventojai.
Visuomenei naudinga veikla apima teritorijų tvarkymą, želdinių priežiūrą, pagalbą įvairiose socialinėse, švietimo, sveikatos ir kultūros įstaigose bei nevyriausybinėse organizacijose, taip pat renginių organizavimą. Ji nereikalauja specialaus pasirengimo ar aukštos kvalifikacijos, tad gali būti atliekama daugumos darbingo amžiaus socialinių pašalpų gavėjų.
Kokie asmenys gali būti pasitelkiami?
Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė paaiškino, kad tokiai veiklai pasitelkiami darbingo amžiaus asmenys, neturintys darbo arba dirbantys mažai valandų, nesimokantys ir nedalyvaujantys užimtumo programose. Panaši praktika taikoma Kaune, Vilniaus rajone, Palangoje ir kitur.
Kiek valandų reikia atidirbti?
Laikas, kurį turi skirti socialinės pašalpos gavėjai, svyruoja priklausomai nuo savivaldybės ir pašalpos dydžio. Pavyzdžiui, Kėdainių rajone yra nustatytos 32 valandos per mėnesį, paskirstytos iki 4 valandų per dieną, o Palangoje - nuo 20 iki 40 valandų per mėnesį, priklausomai nuo paramos sumos.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
| Savivaldybė | Pasitelktų asmenų skaičius (2023 ir 2024 m.) | Atidirbimo valandos per mėnesį |
|---|---|---|
| Kėdainių rajonas | 370 (2023), 375 (2024 m. pirmas pusmetis) | 32 val. |
| Kaunas | 600 siuntimų 2023 m., 400 2024 m. per pusmetį | Individualiai, paprastai iki 40 val. |
| Klaipėda | 636 siuntimai 2023 m., 469 2024 m. | Individualiai, iki 40 val. |
| Vilniaus rajonas | 288 asmenys 2023 m. | Apie 18 val. |
Kas neturi atidirbti?
Yra nemažai kategorijų asmenų, kuriems visuomenei naudinga veikla neatliekama:
- Neįgalūs asmenys;
- Asmenys, turintys laikiną nedarbingumo pažymėjimą;
- Slaugantys ar prižiūrintys kitą asmenį (suaugusį ar vaiką), kuriam nustatyta globa ar rūpyba;
- Nėščios moterys;
- Senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys;
- Auginantys vaikus iki 3 metų;
- Vaikus iki 8 metų auginantys tėvai, jei vaikas negali lankyti švietimo įstaigos pagal gydytojų rekomendaciją;
- Tie, kurių socialinės pašalpos dydis yra labai mažas (pvz., mažesnis nei 35,2 euro per mėn. vienam šeimos nariui Palangoje);
- Asmenys dalyvaujantys užimtumo programose, mokosi, studijuoja nuolatine forma;
- Dirbantys pusę etato ar mažiau pagal darbo sutartį, užsiimantys individualia veikla su mažomis pajamomis;
- Socialinių paslaugų reabilitacijos, psichologinės pagalbos ar priklausomybių gydymo įstaigų klientai;
- Atlieka savanorišką veiklą, turi rimtų sveikatos sutrikimų ar stokoja socialinių įgūdžių.
Tie, kurie gauna tik piniginę socialinę paramą vaikams, taip pat dažniausiai neatlieka visuomenei naudingos veiklos.
Apie motivaciją ir sąžiningumą
Kėdainių rajono savivaldybės atstovė tvirtina, kad nelygybė tarp tų, kurie atidirba, ir tų, kurie atleidžiami dėl svarbių priežasčių, nėra nesąžininga - tai būtina, siekiant apsaugoti pažeidžiamiausius.
Klaipėdos atstovė pažymėjo, kad socialinės pašalpos yra skirtos laikotarpinei pagalbai tiems, kuriems labiausiai reikia, ir todėl yra motyvuojama žmones prisidėti prie visuomenės bei skatinti grįžimą į darbo rinką.
Kritika ir iššūkiai visuomenei naudingos veiklos tvarkoje
Visuomenei naudinga veikla dažnai tampa kritikos objektu dėl galimo išnaudojimo. Pašalpų gavėjai privalo reguliariai lankytis ir dirbti nustatytą valandų skaičių, tačiau dirbdami jie negauna darbo stažo, nėra draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų, o pašalpų dydis nėra pakankamas patenkinti pagrindiniams poreikiams.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo pensijos gavėjų sveikatos draudimo įmokos
Žmonės dažnai piktinasi, kad atidirbant reikia skirti daug laiko, kuris galėtų būti skirtas darbui ar kitoms užimtumo formoms. Kai kurie savivaldybių darbuotojai netgi pripažįsta, kad šie darbai ne visuomet padeda išspręsti ilgalaikio nedarbo problemą ar suteikti naujų profesinių įgūdžių.
Įvairiais pavyzdžiais iliustruojama, kaip vieni socialinės pašalpos gavėjai atidirba daug valandų už mažą atlygį už darbus, kuriuos rinkoje atlieka samdomi ir apmokami darbuotojai.
Geresnis atsigavimas: ekonominiai ir socialiniai iššūkiai ir galimybės
Gyvenimo istorijos ir realios problemos
Vienos vienišos motinos Irenos atvejis iliustruoja, kaip socialinės pašalpos gavėja privalo atlikti visuomenei naudingą veiklą, nors jos fizinės galimybės dėl ilgo artimojo priežiūros yra ribotos. Tokia veikla ji laiko ne pagalbinėmis kompetencijomis, o tiesiog priverstiniu darbo pakaitalu, kuris nepadeda grįžti į darbo rinką.
Įstatymo pakeitimai, siūlantys panaikinti visuomenei naudingą veiklą, siekia ištaisyti šią praktikos ydą, tačiau diskutuojama, kaip tai paveiks tiek socialinę paramą, tiek asmenų integraciją į darbo rinką.
Ką daryti, jei norite gauti išimtį?
Socialinės paramos gavėjai privalo laiku informuoti savo savivaldybės socialinės paramos skyrių apie sveikatos pokyčius, šeimos situaciją ar studijų statusą ir pateikti tinkamus dokumentus:
Taip pat skaitykite: Parama daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje
- Medicininės pažymos dėl ligos ar nėštumo;
- Dokumentai apie vaikų priežiūrą ir darželio vietos trūkumą;
- Studijų pažymėjimai;
- Kitos oficialios pažymos, įrodančios priežastis neatlikti visuomenei naudingų darbų.
Tinkamas dokumentų pateikimas ir bendravimas su savivaldybės darbuotojais padeda išvengti sankcijų ir užtikrina teisėtą atleidimą nuo šios pareigos.
Santrauka ir papildoma parama
Socialinės pašalpos gavėjams dažnai siūloma papildoma parama - būsto šildymo kompensacijos, nemokamas vaikų maitinimas mokyklose, mokinio reikmenų parama, taip pat nevyriausybinių organizacijų pagalba, pavyzdžiui, „Maisto bankas“ ar „Caritas“. Ši kompleksinė pagalba padeda mažinti skurdo riziką ir gerinti socialinę integraciją.
Socialinės apsaugos sistema kartu su Užimtumo tarnyba siekia ne tik išmokėti pašalpas, bet ir skatinti gebėjimų ugdymą, perkvalifikavimą bei darbo paiešką, kad žmonės galėtų vėl teisėtai įsitvirtinti darbo rinkoje.