Kiekvienas vaikas yra unikalus, turintis skirtingą prigimtį, gebėjimus, polinkius bei bendravimo būdą. Pagal individualius vaiko įpročius, gyvenimo ritmą, charakterio savybes parenkami ir pritaikomi jam geriausiai tinkantys ugdymo metodai. Taip ne priverstinai formuojamas, o skatinamas vaiko natūralus smalsumas, žingeidumas, aplinkos tyrinėjimas ir aktyvi veikla kitų vaikų kolektyve.
Priešmokyklinio ugdymo tikslas ir svarba
Socialinė kompetencija priešmokyklinėje grupėje ugdo vaiko gebėjimus, kurių jam bus svarbu pradėjus lankyti mokyklą. Tai yra gebėjimai, kuriuos vaikas gali įgyti kartu su bendraamžiais priešmokyklinėje grupėje - užsiimti bendra veikla su kitais, bendrauti ir bendradarbiauti, dirbti komandoje, tartis ir susitarti dėl bendrų taisyklių, išmokti taikiai ir pagarbiai spręsti konfliktus, gebėti išgirsti draugus ir suaugusiuosius, rasti savo vietą bendruomenėje, būti empatiškas, padėti kitiems. Priešmokyklinio ugdymo paskirtis - padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pradinėse klasėse. Priešmokyklinis ugdymas vis labiau suprantamas kaip labai svarbi didaktinė terpė, kurioje, iš vienos pusės, pasirengimo mokyklai etapas, o iš kitos - asmenybės ugdymo(si) erdvė.
Esminiai priešmokyklinio ugdymo bruožai
- Grupėse pagrindinė veiklos forma - žaidimas; pamokų nėra, o ugdymo standartai neteigia, kad būsimas pirmokas turi mokėti skaityti ar skaičiuoti.
- Vaikai ugdomi žaisdami: kalba, mąsto, tiria pasaulį, klausia, tinkamais žodžiais reiškia mintis; ugdomas loginis mąstymas, gebėjimas spręsti problemas, judesių koordinacija, klausos ir ritmo pojūtis.
- Socialinės ir emocinės kompetencijos plėtra: vaikai mokosi bendradarbiauti, dalintis, gerbti kitų nuomones, išmokti konfliktų sprendimo be agresijos.
Priešmokyklinį ugdymą reglamentuojančios nuostatos
Nuo šių metų rugsėjo 1 d. privaloma lankyti priešmokyklinę grupę visiems vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Valstybė finansuoja 4 ugdymo valandas per dieną arba 20 valandų per savaitę. Savivaldybės nustatyta tvarka mokestis už vaikų išlaikymą priešmokyklinio ugdymo grupėse gali būti sumažintas, o kai kurios šeimos gali būti atleistos. Vaikams, turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, programa pritaikoma.
Atnaujintoji programa: kompetencijų ugdymas
Atnaujintoje bendrojoje Priešmokyklinio ugdymo programoje siekiama atitikti šiuolaikinį požiūrį į vaiką ir jo ugdymąsi bei 5-6 metų vaiko amžiaus tarpsnio ypatumus. Programoje orientuojamasi į kompetencijomis grįstą ugdymąsi. Bendrosiose nuostatose apibrėžtos kompetencijos, kurias turi įgyti vaikas priešmokyklinėje grupėje: socialinė kompetencija, sveikatos saugojimo kompetencija, pažinimo kompetencija, komunikavimo kompetencija ir meninė kompetencija. Taip pat išskiriamos dar 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis, kalbinis, matematinis, meninis, visuomeninis, sveikatos ir fizinis ugdymas.
Kompetencijų ugdymas
- Pažinimo kompetencija: tyrinėjant ir atrandant pasaulį.
- Kūrybiškumo kompetencija: dalyvaujant atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose.
- Komunikavimo kompetencija: klausantis, kalbant, bandant skaityti ir rašyti išreiškiant save ir bendradarbiaujant su kitais.
- Skaitmeninė kompetencija: atsakingai, saugiai ir etiškai naudojantis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais.
- Pilietiškumo kompetencija: aptariant gyvenimiškas situacijas ir skiriant pilietiško ir nepilietiško elgesio brižių situacijas.
- Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija: gebėjimas išreikšti ir suprasti savo jausmus, valdyti emocijas.
- Kultūrinė kompetencija (įvairovės ir kultūros pažinimas).
Pasiekimų vertinimas ir individualizavimas
Vaikų pasiekimai vertinami siekiant padėti jų augimui ir brendimui. Vertinimas vyksta pasirinkus tinkamus metodus: stebėjimą, pokalbį, diskusiją, vaiko darbų analizę, garso ir vaizdo įrašus ir pan. Vaikų pasiekimai ir pažanga aptariami su tėvais (globėjais) individualiai, bent 2 kartus per metus. Baigus programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojas pateikia rekomendaciją mokyklai apie vaiko pasiekimus. Programos tikslas - atliepti kiekvieno vaiko individualius poreikius ir interesus.
Taip pat skaitykite: Ugdymo programa priešmokyklinukams
Dažniausiai užduodami klausimai ir praktiniai aspektai
Tėvams svarbu žinoti apie TVARKAS, kainas, įstaigos pasirinkimą, skirtumus nuo ikimokyklinio ugdymo. Nuo 2016 metų priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje yra privalomas. Prašymą priimti į valstybinės įstaigos priešmokyklinio ugdymo programą galima pateikti elektroniniu būdu per savivaldybių sistemas. Prašymą galima pateikti visus metus iki kovo-balandžio mėnesio. Tarp tėvų ir ugdymo įstaigos turi būti pasirašoma mokymo sutartis.
Meno metodas ir kūrybiškumas ugdyme
Straipsnyje nagrinėjama literatūra ir internetiniai šaltiniai apie meno metodą. Įvardijami įvairūs šaltiniai, kuriuose aprašomi meno metodo taikymai pedagogikoje ir edukologijoje. Pagrindinė mintis - meno metodas yra instrumentinis, spontaniškas ir priklauso nuo vaiko raidos dėsnių bei individualių poreikių. Meno metodas dažnai siejamas su pedagogikos kontekstu, kai mokytojas paverčia veiklą į meno kūrybą, skatinančią vaiką bendrauti, improvizuoti ir kurti. Valdorfo pedagogikos tradicijos laiko meną esmine mokymo priemone, o estetinė aplinka - svarbus veiksnys vaiko raidai.
Priešmokyklinio ugdymo programos turinys orientuotas į veiklas, kurios integruojamos į visas ugdymosi sritis. Žaidimas kartu su struktūruotais užduotimi palaiko natūralų vaiko aktyvumą, skatina tyrimus, dialogą, bendravimą ir kultūrinį supratimą. Vaikai mokosi atpažinti ir išreikšti emocijas, planuoti veiklas, įvertinti kitų poreikius, brandinti socialinę atsakomybę ir etinį elgesį. Teorinėje dalyje akcentuojama, kad meno metodas gali būti mobilus įrankis, derinantis kūrybiškumą, kalbą, ir technologijas, kuriant sąlygas vaikui tyrinėti aplinką ir reikšti save.
Turinio integravimas ir praktiniai patarimai pedagogams
- Planuojant ugdymą atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualumą; taikyti įvairias veiklas - žaidimus, projektines užduotis, tyrinėjimus, kūrybines užduotis, ekskursijas ir kt.
- Skirti dėmesio ne tik kalbiniams, bet ir socialiniams bei emociniams įgūdžiams; skatinti vaikų empatiją, tarpusavio pagalbą ir konfliktų sprendimą taikiais būdais.
- Integruoti STEAM elementus į kasdienes veiklas: tyrinėjimus, stebėjimą, eksperimentus, skaitmenines priemones (planšetes, programėles) ir kūrybą.
- Naudoti įvairius vertinimo būdus, kurių pagrindas - nuolatinė stebėsena ir refleksija, o ne galutinis balas; dalijimasis pažanga su tėvais, siekiant suderinti paramą namuose ir darželyje.
- Užtikrinti, kad ugdymo aplinka būtų saugi, estetiška ir įtraukianti, skatintų vaikų domėjimąsi, kūrybiškumą ir partnerystę.
| Kompetencija | Kas ugdoma | Priežastys vietai |
|---|---|---|
| Pažinimo | Tyrinėjimas, atradimai, kalba apie pasaulį | Gebėjimas aiškiai apibūdinti aplinką |
| Komunikavimo | Klausymas, kalbėjimas, rašymas, klausos įgūdžiai | Gebėjimas būti suprantamam ir suprasti kitus |
| Socialinė-emocinė | Emocijų atpažinimas, savivoka, konfliktų sprendimas | Koordinuoti tarpusavio santykius ir įtraukti į bendras veiklas |
| Skaitmeninė | Atsakingas ir saugus technologijų naudojimas | Paruošti vaikus skaitmeninei visuomenei |
Priešmokyklinis ugdymas ne tik paruošia vaiką mokyklai, bet ir formuoja jo socialinę, kultūrinę ir pilietinę tapatybę, padeda suvokti savo vaidmenį bendruomenėje ir atsakomybę už aplinką. Programoje akcentuojama, kad kompetencijos ugdomos integraliai visose veiklose, užtikrinant jų dermę ir pusiausvyrą, o mokytojų kvalifikacija - nuolatinio tobulinimo proceso dalis.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
tags: #socialine #kompetencija #priesmokyklineje #grupeje