Kuveitas, viena turtingiausių Vidurio Rytų šalių, yra puikus pavyzdys šalies, kuri išlaiko aukštą gyvenimo standartą be pajamų mokesčio. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip veikia Kuveito socialinių mokesčių sistema ir kokie veiksniai lemia šalies ekonominę gerovę.
Kuveito ekonomikos pagrindai
Jei ne 9-10 proc. pasaulio naftos atsargų, valdomų Kuveito, ši su Saudo Arabija, Iraku ir Persijos įlanka besiribojanti valstybė niekaip nebūtų turtuolė. Kuveitas turi vienas didžiausių naftos atsargų pasaulyje (maždaug iki 10 proc.), todėl praktiškai visa šalies strategija yra jomis ir paremta. Tai pagrindinis valstybės pajamų šaltinis (kai kuriais skaičiavimais net iki 90 proc.), o naftos sektorius yra vienas didžiausių darbdavių. Iš naftos eksporto pajamų gyvena visa šalis.
Kuveitas - viena mažiausių arabų pasaulio valstybių. Jos plotas - vos 9,1 tūkst. kv. km (kiek mažesnis nei Vilniaus apskrities), gyventojų skaičius - apie 4,6 mln. Didžiąją dalį šalies dengia smėlingos ir akmenuotos dykumos, kur auga skurdi augalija - dygliakrūmiai, akacijos, eglūnai.
Šalies klimatas žiemą - nuosaikus (sausį vyrauja vidutinė 14 laipsnių oro temperatūra), o vasarą - itin karštas (liepos vidutinė oro temperatūra - 45 laipsniai). Čia dažnos smėlio ir dulkių audros. Kuveite labai trūksta gėlo vandens (net trys ketvirtadaliai jo gaunama gėlinant jūros vandenį ar importuojama). Daug amžių gyventojų šalyje buvo negausu. Žemyninėje dalyje tai buvo dykumų klajokliai beduinai, o pakrantėse - žvejai.
Šalies alternatyvūs pajamų šaltiniai: importo muitai, vizų mokestis, tarptautiniai susitarimai.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Nors padaryta žala buvo didžiulė, naftos turtingas Kuveitas vos per kelerius metus spėjo užsigydyti karo žaizdas. Šios šalies ekonominis variklis - naftos gavyba ir perdirbimas. Nafta ir jos produktai daugiausia eksportuojami į Azijos šalis (Japoniją, Indiją, Singapūrą, Pietų Korėją, Taivaną ir kt.), taip pat pasiekia Europą ir JAV. Eksportuojamos ir suskystintosios dujos. Kuveite gaminama daug cemento ir kitų statybinių medžiagų, trąšų ir kitų chemijos pramonės produktų. Šalyje yra įrengtas ne vienas modernus jūrų uostas, veikia laisvoji ekonominė zona. Pagrindinės užsienio prekybos partnerės - Japonija, JAV, Pietų Korėja.
Antroji po pramonės šalies ekonomikos šaka pagal reikšmę yra paslaugų sektorius. Kuveitas - vienas iš regiono bankininkystės lyderių. Taip pat į Kuveitą kasmet atvyksta daugiau nei 2 mln. turistų. Juos į šią šalį vilioja pramogų parkai, modernus zoologijos sodas, keli kurortai, kupranugarių lenktynės, galimybė pasivažinėti po dykumas visureigiais.
Socialinė gerovė Kuveite
Kuveito bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui yra vienas didžiausių pasaulyje, ši šalis labai daug investuoja į infrastruktūrą ir savo gyventojų gerovę. Įdomu, kad vadinamieji vaiko pinigai kuveitiečiams mokami, kol jiems sukanka 26 metai. Labai daug dėmesio skiriama išsiskyrusioms moterims ir našlėms, kol jos įsidarbins ar susiras naują vyrą. Taip pat didžiulės lėšos tenka studijuojančiam jaunimui, net jeigu kuveitiečiai vyksta mokytis į užsienio šalis.
Valstybė garantuoja aukščiausio lygio medicinos paslaugas, o jei šalyje kokių nors iš jų neįmanoma suteikti, sumoka už gydymą užsienyje. Kuveite nesunku įsigyti nekilnojamojo turto, mat paskolos dažniausiai suteikiamos su nulinėmis palūkanomis. Beje, paskolas ne visada tenka grąžinti. Pavyzdžiui, 2007 m. emyras nurašė daugiau nei milijardą dolerių šalies piliečių skolų. Šį Kuveito socialinės gerovės priemonių sąrašą būtų galima tęsti dar ilgai.
Šalis yra įdomios politinės sanklodos: parlamentą demokratiškai renka gyventojai, o vyriausybę sudaro monarchas - emyras. Jis turi teisę paleisti parlamentą ir ne kartą ja pasinaudojo.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Gyvenimas Kuveite
Elektra, vanduo ir kitos komunalinės paslaugos Kuveite yra labai pigios (praktiškai nemokamos) dėl valstybės subsidijų. Kuro sąnaudos čia niekam nesvarbios - benzino litro kaina siekia 0,30 euro, ji vienoda visose degalinėse ir nekinta jau seniai.
Pajamos Kuveite, kaip ir daug dalykų, priklauso nuo to, ar esi šios šalies pilietis. Oficiali vidutinė kuveitiečio alga siekia apie 3,5-4 tūkst. eurų (primenu, kad šioje šalyje nėra mokesčių), kai imigrantų - tris ar net keturis kartus mažesnė. Statistiškai moterys gali uždirbti maždaug tūkstančiu eurų mažiau nei vyrai. Viešasis sektorius - labai populiari darbovietė - čia dirba apie 80 proc. kuveitiečių. Skaičiuojama, kad žmonių, kurių turtas vertas daugiau nei milijono dolerių, yra apie 15 proc. (maždaug 217 tūkst., žinoma, kuveitiečių).
Tačiau, yra viena labai svarbi detalė - visomis šiomis priemonėmis gali naudotis tik Kuveito piliečiai. Jais laikomi iki 1920 m. Kuveite apsigyvenę žmonės ir jų palikuoniai. Dabar tokie žmonės sudaro vos apie 30 proc. šalies gyventojų. Būtent jiems tenka daugiausia šalies gerovės vaisių. Svetimšaliui gauti Kuveito pilietybę - itin sunku.
Kiek daugiau nei trečdalį Kuveito gyventojų sudaro atvykėliai iš kitų arabų šalių (palestiniečiai, egiptiečiai, libaniečiai, jemeniečiai ir t. t.). Kiti - imigrantai iš trečiųjų šalių (pavyzdžiui, Pakistano, Indijos, Irano, Bangladešo). Dauguma šių gyventojų - paprasti darbininkai, dažnai atvykę be savo šeimų ir kas mėnesį siunčiantys pinigines perlaidas artimiesiems į tėvynę.
Dėl didelės imigracijos ir aukšto gimstamumo lygio Kuveito gyventojų skaičius sparčiai auga (1957 m. šalyje gyveno vos 206 tūkst. žmonių, dabar jų yra 4,6 mln.). Darbo šalyje užtenka beveik visiems - nedarbas čia siekia vos 1 proc.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Savaime suprantama, kad jokių aptarnaujančios sferos darbų neatlieka nei kuveitiečiai, nei kitų Persų įlankos šalių piliečiai. Paprastai šiuos darbus atlieka Filipinų, Indijos, Bangladešo, Šri Lankos piliečiai.
Kuveite viskas sukasi dažniausiai apie du dalykus: naftą ir orą.
Šalyje, kurioje anksti švinta ir anksti temsta (maždaug 6 val. ryte ir vakare), iš pradžių stebino, kad šviesos languose plieskia kone visą parą.
Kuveite viešasis transportas gana prastai išvystytas. Taip, maršrutiniai autobusai yra, bet jais dažniausiai važinėja imigrantai. Autobusas laiku? „Nieko negirdėjom“. Ir šiaip ne tik viešasis transportas, bet ir renginiai prasideda „inshallah“ (arab. „kaip Dievas duos“). Tai pastebėtina ir kitose Persų įlankos pusiasalio šalyse. Automobilių čia nepadoriai gausu. Kuo galingesnis (pageidautina) ir prašmatnesnis (nebūtinai).
Vietiniai kalba, kad liepą ar rugpjūtį atviroj erdvėj saulėje gali iškęsti iki 10 min. Ir jokių atvirų kūno vietų. „Vėliau apima lėtai griliuje kepamo viščiuko jausmas ir nuo saulės ima svilti rankų plaukai“, - pasakoja Mindaugas.
Ranką prie širdies galiu pridėjusi pasakyti, kad nemačiau nė vienos kuveitietės ar arabiško gymio moters, nepasikoregavusios lūpų (ypač lūpų!), nosies ar kitos veido dalies. Apie kūno dalis dažniausiai spręsti sunku, nes didžioji dauguma moterų dėvi visą kūną dengiantį musulmonišką drabužį abają. Nors tai Kuveite ir nėra privaloma.
Kuveite vyrauja neabejotinas intensyvių arabiškų kvepalų kultas. Ištisos gatvės parfumerijos parduotuvių, salonų, butikų. Niekur negirdėti ir nematyti prekės ženklai, kurių yra šimtai, o gal net ir tūkstančiai, Lietuvoje neabejotinai pretenduojantys į nišines parduotuves „už brangiai“, Kuveite išlaiko net nepadoriai žemas kainas. Rinka didelė, plati, nes vietiniams skaniai kvepėti - kaip gerai papusryčiauti - dienos pradžios ritualas. Arabai apskritai mėgsta palikti kvepalų šleifą, tačiau Kuveite jis itin sodrus ir, sakyčiau, kokybiškas. Ūdo, medienos, muskuso, tabako, santalo... visų ir neišvardinsi.
Formaliai čia alkoholio vartojimas bei jo įvežimas yra draudžiamas. Už tai taikomos baudos (pirmas kartas - 300 eurų antras - 6 mėn. Tačiau Daria meistriškai atskleidžia visus įmanomus būdus, kaip (žinoma, nelegaliai) alkoholis patenka į musulmonišką šalį. Šampūno, balzamo, vandens ir kitų legalių įsivežti produktų tarose. „Seniau ne taip aktyviai tikrindavo, tai jokių problemų nebuvo, bet dabar, pasikeitus valdžiai, jau neberizikuoju“, - tvirtina ukrainietė.
Maistas Kuveite yra labai svarbus. Tai ne tik laiko praleidimo forma, bet ir kultūros dalis bei socialinis ritualas. Apsilankius Kuveite, kūno formos tikrai netaps dailesnės, nebent gersit tik vandenį, kuris čia yra stebėtinai pigus ir įvairiausių prekės ženklų. Maistas kaloringas, sotus, juntamos stiprios persų, arabų, indų virtuvių įtakos. Ryžiai su šafranu, kardamonu ar kitais prieskoniais, vištiena, aviena, daug žuvies ir jūros gėrybių. Karaliauja datulės, chalva, arabiška kava ir arbata. Visko daug, dalijimuisi ir... rankomis (dažnai, bet tikrai ne visada).
Natūralios gamtos suformuoti Persų įlankos paplūdimiai - nuostabūs. Dėmesį prikausto saulėlydžiai, šiltas vanduo, gražuolės kopos. Tiesa, nors dykumoje esantis Kuveitas alkanas žalumos, gyventojai mėgsta iškylas gamtoje.
Žmonių mandagumas, paslaugumas ir svetingumas. Neįkyrus, nepriekabus, neperdėtas dėmesys. Laisvalaikis ir pramogos. Šia prasme šalis gali būti nuobodoka, nelabai pritaikyta turistams. Tačiau, jei norite tiesiog prabangiai arba ne, bet iš širdies apsipirkti - visų keliai veda į vieną didžiausių pasaulio prekybos centrų.
Kuveito istorija
Pasaulis apie Kuveitą daugiausia išgirdo 1990 m., kai šią šalį okupavo daug kartų didesnis kaimynas Irakas, ir 1991-aisiais, kai Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) vadovaujamos tarptautinės pajėgos šią valstybę išvadavo. Netrukus Kuveitas vėl tapo viena iš labiausiai klestinčių pasaulio šalių.
Kuveito sostinė Kuveitas (išvertus iš arabų kalbos - „miestelis“) buvo įkurta 1613 m. XVIII a. ją užėmė gausi beduinų anazų grupė, atklydusi čia iš Chidžazo regiono dabartinėje Saudo Arabijos teritorijoje ir Kataro pusiasalio. Šeichas Abu Salmanas Sabachas I bin Džaberas al Sabachas 1762 m. tapo pirmuoju Kuveito emyru. Valdovas ir jo valdiniai pasinaudojo patogia savo šalies geografine padėtimi. Kuveitas tapo patraukliu uostu Persijos įlankos pakrantėje, jo paslaugomis mielai naudojosi pirkliai ne tik iš gretimų teritorijų, bet ir iš Sirijos, Irako žemių.
XIX a. dėl Kuveito kontrolės varžėsi Didžioji Britanija ir Osmanų imperija. 1897-aisiais Kuveite buvo įkurdinta britų kariuomenės karinė įgula, įsteigta karinė jūrų bazė, o 1899 m. Kuveitas tapo Didžiosios Britanijos protektoratu. Po Pirmojo pasaulinio karo žlugus Osmanų imperijai, Didžiosios Britanijos valdžia Kuveite buvo galutinai įtvirtinta.
1961 m. birželio 19 d. buvo paskelbta Kuveito Valstybės nepriklausomybė. Nuo pat pradžių virš emyrato kybojo galingo šiaurinio kaimyno galimos karinės agresijos šešėlis. 1990 m. rugpjūčio 2 d. Irakas okupavo Kuveitą. 1991 m. sausį ir vasarį JAV vadovaujamos sąjungininkų pajėgos išvadavo Kuveitą. Po karo amerikiečiai Kuveite įrengė nuolatinę savo karinę bazę, o Irakas 1994 m. pagaliau oficialiai pripažino Kuveito nepriklausomybę.
Iki šiol vyksta atminimo renginiai, pastatyti memorialai žuvusiesiems ir dingusiesiems. Dėl sukauptų resursų Kuveitas atsigavo stebėtinai greitai, nors atsitraukdama Irako kariuomenė padegė šimtus naftos gręžinių, kurie liepsnojo 10 mėn., ir tai buvo laikoma vienu didžiausių ekologinių nusikaltimų istorijoje. Įdomiausia, kad Irakas savo agresiją pripažino ir vos prieš trejus metus baigė Kuveitui mokėti reparacijas - 45 mlrd. eurų.
Pernai metais Emyras išleido naują daug diskusijų tarptautinėje erdvėje sukėlusį pilietybės gavimo įstatymą, kuriuo panaikinta galimybė moteriai tapti šios valstybės piliete, jei ji išteka už kuveitiečio.
Apibendrinant, Kuveitas išsiskiria kaip šalis be pajamų mokesčio, kurios ekonominę gerovę lemia didžiuliai naftos ištekliai ir investicijos į socialinę gerovę. Nors didžioji dalis privalumų prieinama tik Kuveito piliečiams, šalis išlieka patraukli vieta dirbti ir gyventi dėl aukšto gyvenimo lygio ir unikalių kultūrinių patirčių.
tags: #kuveito #socialiniai #mokesciai