Mosėdis - viena iš seniausių Žemaičių žemės gyvenamųjų vietovių, įsikūręs prie Bartuvos upės, apie 40 km į šiaurės rytus nuo Kretingos ir apie 13 km į pietus nuo Skuodo. Pirmą kartą Mosėdžio vardas paminėtas 1253 m. kalavijuočių ordino ir Rygos vyskupo žemių dalybų dokumentuose.
Telšių apskrities padėtis Lietuvos žemėlapyje
Globos Namų Įkūrimo Istorija
Senelių prieglaudos pastatas pastatytas 1935 m. Šio pastato statyba rūpinosi prie Skuodo parapijos įsteigta šv. Vincento Pauliečio draugija.
1948 m. rugpjūčio 31 d., Kretingos apskrities darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 217, pastatas buvo nacionalizuotas.
Pokario Metai ir Atkūrimo Siekiai
1993 m. gruodžio 29 d. Skuodo rajono valdybos potvarkiu Nr. 300 nuspręsta Skuodo rajono centrinės ligoninės pastatą perduoti Skuodo Švč. Trejybės parapijai.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
1994 m. lapkričio 14 d. parašomas prašymas Skuodo r. 1995 m. gegužės 17 d., Skuodo r. valdybos sprendimu Nr. 1995 m. lapkričio 2 d. Skuodo parapijos klebonas dekanas Stanislovas Anužis ir tuometinis Skuodo r. savivaldybės meras Liudvikas Žukauskas pasirašė bendrą Skuodo parapijos globos namų veiklos ir finansavimo sutartį.
Sutartis pasirašyta siekiant padėti senyvo amžiaus žmonėms, neįgaliems, ypač vienišiems asmenims, kuriems būtina nuolatinė priežiūra.
Mosėdis Lietuvos Kultūros Kontekste
Lietuvos valstybės kūrimosi laikais ši vietovė priklausė Ceklio sričiai, kuri XIII - XV a. 1523 - 1529 m. buvo pravesta tikslesnė Žemaičių ir Kuršo riba. Mosėdis liko keliolikos kilometrų atstumu nuo jos, Lietuvos pusėje. Tada čia buvo didžiuliai miškai.
Tik XVI - XVII a. jie buvo pradėti kirsti: kūrėsi naujos sodybos, kaimai, o iki šiol buvusios didėjo. Bažnyčių ir parapijų buvo labai retai. Žemaičių vyskupai rūpinosi jų steigimu, prašydami vietos žemvaldžius - bajorus paskirti žemės bei kitų turtų, reikalingų bažnyčios statybai ir parapijos išlaikymui.
1544 m. Žemaičių vyskupas, Vaclovas Viežbickis, gavęs iš Užvenčio tėvūno Kasparo Bilevičiaus žemės su keliais baudžiauninkais, Mosėdyje pastatė pirmąją medinę bažnytėlę. Tas pats vyskupas Mosėdžio bažnytėlei suteikė parapijos teises, tačiau jos nebuvo labai tikslios, nes buvo labai plati: siekė Kuršą ir Baltijos jūrą.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
1783 m. Mosėdyje buvo baigta statyti nauja Romos katalikų bažnyčia, kuri išlikusi iki mūsų dienų. Tai trečioji, o greičiausiai ketvirtoji bažnyčia Mosėdyje.
Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia Mosėdyje
Švietimas ir Kultūra XIX-XX Amžiuje
Mokykla Mosėdyje buvusi dar unijinės Lietuvos laikais; vyskupo M.Valančiaus rūpesčiu atgaivinta ir 1853 m. ją lankė 49 mokiniai, daugiausia berniukai.
1867 m. įsteigta Mosėdžio valdinė pradžios mokykla. Kurį laiką tikybos dalykas mokykloje lietuviškai dėstė kunigas Juozas Tumas - Vaižgantas, 1895 - 1897 m. Mosėdžio vikaru dirbęs kunigas, rašytojas, visuomenės veikėjas. Rusų verčiamas Mosėdį paliko, 1897 m. kovo 5 d.
Tautinis lietuvių atgimimas Mosėdyje prasidėjo XIX a. pirmoje pusėje. Jį stiprino ir ugdė knygnešiai, kai kurie dvasininkai, ypač nuo 1890 m. čia gyvenęs kun. Kazimieras Pakalniškis. 1895-1897 m. vikaru buvo kun. J. Tumas - Vaižgantas, visomis išgalėmis lietuvišką veiklą stiprino. Čia gyvendamas įsteigė ir slapta redagavo ,,Tėvynės Sargą”.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
1908 m. balandžio 15 d. suruoštas pirmasis lietuviškas vakaras; nuo to laiko vakarai ruošiami ir dažniau. 1909 m. jau buvo bažnytinis choras, knygynėlis, blaivybės draugijos skyrius, skaitykla.
Mosėdis Nepriklausomoje Lietuvoje
Kuriantis nepriklausomai Lietuvai mosėdiškiai buvo aktyvūs. 1918 m. gale sudarė parapijos (valsčiaus) komitetą ir aktyviai dalyvavo Lietuvos atstatymo darbe. Nepriklausomybės metais Mosėdis liko valsčiaus centru ir priklausė Kretingos apskričiai.
1923 m. Buvo valsčiaus savivaldybė, mokykla, paštas, viešas valstybinis bibliotekos skyrius su skaitykla, sveikatos ir veterinarijos punktai, vaistinė, kooperatyvas, malūnas, smulkaus kredito draugija, elektrinė, keliolika krautuvių ir amato dirbtuvių.
1925 m. gyventojai buvo nubalsavę valsčiaus ribose uždrausti svaigalų prekybą.
Mosėdis Okupacijos Metais
Antrojo pasaulinio karo metais nacistai suėmė ir nužudė didžiąją dalį nespėjusių pasitraukti Mosėdyje ir jo apylinkėse gyvenusių žydų tautybės žmonių. Pati gyvenvietė karo metu nedaug nukentėjo.
1962 m. birželio 6 d. Mosėdį ištiko didelis gaisras, kurio metu išdegė gera dalis miestelio, jų tarpe kolūkio kontora, vaistinė, daugelis kolūkiečių bei miestelėnų pastatų. Sudegė 28 gyvenamieji namai, 5 visuomeniniai pastatai, 32 ūkiniai trobesiai; nuo ugnies pavyko išgelbėti tik rytinius ir vakarinius Mosėdžio pakraščius.
1966 m. buvo mokykla, 2 krautuvės, valgykla-restoranas, paštas, medicinos punktas, vaistinė, bolševikinės propagandos namai, biblioteka.
Mosėdis Šiandien
Laikotarpis po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo Mosėdžio žmonėms, kaip ir daugumai kitų, gyvenančių kaimiškose vietovėse, buvo gana sudėtingas. Laikas keičia žmonių mąstymą, įgūdžius, atsiranda didesnis pasitikėjimas savo jėgomis. Seniūnijos gyventojai pamažu pradėjo stiprinti savo ūkius, steigti privačias įmones.
Seniūnijos gyventojus aptarnauja viešoji įstaiga ,,Mosėdžio pirminės sveikatos priežiūros centras”, laisvalaikiu rūpinasi taip pat viešosios įstaigos teisėmis dirbantis Mosėdžio kultūros centras, biblioteka. Miestelyje veikia Mosėdžio parapijos vaikų globos namai, Šv.
1993 m. Mosėdyje, Bartuvos upės slėnyje, vyko tarptautinio folkloro festivalio „Baltica 93″ renginiai. 2003m. iškilmingai pažymėtos Mosėdžio pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 750-osios metinės. Renginiai vyko 3 dienas.
Labiausiai Mosėdį išgarsino gydytojas Vaclovas Intas ir jo įkurtas Respublikinis Unikalių akmenų muziejus (2005 m. akmenų muziejui suteiktas Respublikinis Vaclovo Into vardo akmenų muziejus ).
Miestelio centre esanti Šv. Mykolo arkangelo bažnyčia taip pat sulaukia didelio turistų ir kitų miestelio svečių dėmesio. Netoli Mosėdžio - Šauklių kraštovaizdžio draustinis (vadinamoji Šauklių tundra).
Mosėdį garsina miestelyje jau daugelį metų vykstantys įdomūs kultūriniai renginiai: folkloro šventės ,,Bieg opelė vingurdama”, contry muzikos festivalis ir kt. Du kartus Mosėdį jau aplankę tarptautinio folkloro festivalio ,,Baltica” renginiai.
2019 m. lapkričio 23 d. įvyko finalinis projekto „Mosėdis - Lietuvos mažoji kultūros sostinė - Akmenų sostinė“ renginys. Suorganizuota net 18 renginių, atitinkančių įvairius kultūrinius žmonių poreikius.
Skuodo rajono savivaldybės administracijos Mosėdžio seniūnijos seniūnė Jolanta Ažondenienė sakė: „Mosėdyje yra nepraprastų žmonių, atviromis širdimis ir ištiestais delnais, pasiruošusių dalintis viskuo, ką turi geriausio. Jie sukūrė didžiulę vertę vietos gyventojams. Ir toliau kuria, tik jau ne šiame projekte. Mosėdžio miestelio gyventojų laukia daug projektų, prie kurių įgyvendinimo prisidėti yra kviečiamas kiekvienas gyventojas: patarimais, ryšiais, savanoriavimu, idėjomis, palaikymo žodžiais, dalyvavimu renginiuose.“
Projekto įgyvendinimo suma - 29 500 Eur, iš jų Skuodo rajono savivaldybės administracija skyrė 13 000 Eur, o iš projektinių fondų ir rėmėjų buvo surinkta dar 16 000 eurų.
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1935 | Pastatytas senelių prieglaudos pastatas |
| 1948 | Pastatas nacionalizuotas |
| 1993 | Pastatas perduotas Skuodo Švč. Trejybės parapijai |
| 2003 | Pažymėtos Mosėdžio pirmojo paminėjimo 750-osios metinės |
| 2019 | Finalinis projekto „Mosėdis - Lietuvos mažoji kultūros sostinė - Akmenų sostinė“ renginys |
Akmenų sostinės renginys