Psichikos Sveikatos Sutrikimų Paplitimas Lietuvoje: Statistika ir Tendencijos

Psichikos sveikata yra svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Deja, psichikos sveikatos sutrikimai yra gana dažni, ir Lietuva nėra išimtis. Šiame straipsnyje apžvelgsime psichikos sveikatos sutrikimų paplitimo statistiką Lietuvoje, ypatingą dėmesį skirdami vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių situacijai.

Vaikų Psichikos Sveikata

HI Sveikatos informacijos centro vadovės Ugnės Gadžijevos teigimu, pastaraisiais metais Lietuvoje daugėja vaikų, turinčių psichologinės raidos, elgesio ir emocijų sutrikimų, kurie prasideda vaikystėje ir paauglystėje. Nors šie statistiniai duomenys neramina, tačiau augantis nustatytų atvejų skaičius gali būti siejamas su didėjančiu tėvų bei ugdymo įstaigų dėmesiu vaikų emocinei būsenai bei geresne psichikos sveikatos paslaugų pasiūla. Svarbu ir tai, kad ankstesnis sutrikimų nustatymas padeda saugoti sveikatą ir laiku užkirsti kelią sudėtingesnėms būklėms. Tą rodo ir mirčių statistika - vaikų savižudybių skaičius nuolat mažėja.

Analizuojant vaikų (0-17 m.) psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo (1 000 vaikų) rodiklius, nustatyta, kad Lietuvoje vaikams dažniausiai registruoti psichologinės raidos sutrikimai bei elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje. Šių sutrikimų turinčių vaikų skaičius 2019-2023 m. didėjo.

Apibendrinant pagrindinius skaičius ir faktus, galima teigti, kad:

• 2019-2023 m. vaikų (0-17 m.) psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas šiek tiek padidėjo - nuo 88,3 iki 88,8 atvejų 10 000 vaikų.
• Didžiausias vaikų psichikos sutrikimų paplitimas stebėtas Rokiškio r. (178,2 atvejų 10 tūkst. vaikų) ir Mažeikių r. (173,3 atvejų 10 tūkst. vaikų) savivaldybėse. Mažiausias - Neringos (27,4 atvejų 10 tūkst. vaikų) ir Birštono (43,6 atvejų 10 tūkst. vaikų) savivaldybėse.
• Vaikų mirtingumas dėl savižudybių per 2019-2023 m. sumažėjo nuo 1,8 iki 0,4 atvejų 100 tūkst. vaikų.
• 2023 m. jaunesnių nei 14 metų vaikų savižudybių nebuvo, o 15-19 metų amžiaus grupėje per ketverių metų laikotarpį mirčių skaičius nuo savižudybių sumažėjo nuo 17 (2019 m.) iki 6 (2023 m.).

Analizuojant vaikų (1-17 m.) mirtingumo (100 000 vaikų) dėl savižudybių dinamiką Lietuvoje 2019-2023 m., nustatyta, kad nuo 2019 m. vaikų savižudybių skaičius kasmet mažėja, taip pat retėja savižudybės atvejų tarp paauglių.

Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki

HI parengtame 2019-2023 metus apžvelgiančiame infografike matomas vaikų psichikos ir elgesio sutrikimų pasiskirstymas pagal sutrikimų grupes, paplitimas skirtingose amžiaus grupėse, savivaldybėse, vaikų mirtingumas dėl savižudybių.

Pasak HI vadovo Šarūno Alasausko, vaikų psichikos sveikatos duomenys atskleidžia ne tik iššūkius, bet ir teigiamas tendencijas - vis daugiau vaikų sulaukia reikiamos pagalbos, o savižudybių mažėjimas rodo, kad prevencijos priemonės ir didesnis visuomenės dėmesys duoda rezultatų: „Siekiame, kad skaitmenizacija ir atviri duomenys taptų ne tik informacijos šaltiniu, bet ir įrankiu geresniems sprendimams priimti - kad kiekvienas vaikas Lietuvoje jaustųsi saugus ir palaikomas.“

Suaugusiųjų Psichikos Sveikata

Skaičiuojama, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turi daugiau nei 16 proc. Europos regiono gyventojų. Panašią statistiką galima matyti ir Lietuvoje - Higienos instituto duomenimis, 2022 metais bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas buvo diagnozuotas 1 iš 8 Lietuvos gyventojų (iš viso 340 562 asmenims). Tačiau Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nors kartą gyvenime psichikos sveikatos sutrikimą patiria bent 1 iš 4 žmonių. Visų jų oficialioje statistikoje nerasite - psichikos sveikatos sunkumus patiriantys, bet pagalbos nesikreipiantys žmonės nepatenka į statistiką, todėl psichikos sveikatos sunkumų patiriančių žmonių skaičius gali būti dar didesnis.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vis dar egzistuoja stigma, susijusi su psichikos sveikatos problemomis. Dėl gėdos ar baimės būti nesuprastiems, žmonės vengia pripažinti savo sunkumus ir nesikreipia pagalbos. Ne visi ir atpažįsta psichikos sveikatos problemas, todėl daugelį simptomų, tokių kaip lėtinis nuovargis, nerimas, nemiga ar prasta nuotaika, priskiria kasdieniniam stresui ar „normaliai“ gyvenimo būsenai. Dalis žmonių tiesiog ignoruoja savo simptomus, nesuvokdami, kad jie gali būti rimtos problemos ženklas.

Stebimos tendencijos rodo, kad psichikos ir elgesio sutrikimų skaičiai kasmet nuosekliai auga. Iš vienos pusės - tai sunerimti verčiantis ženklas, iš kitos pusės - žinia, kad vis daugiau žmonių supranta psichikos sveikatos svarbą ir drąsiau kreipiasi pagalbos į specialistus.

Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui

Didžiausioje Rizikos Grupėje - Vyresnio Amžiaus Žmonės

Higienos instituto pateiktoje „Psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo Lietuvoje“ ataskaitoje nurodoma, kad moterys su psichikos sveikatos sutrikimais susiduria 1,6 karto dažniau nei vyrai. Tokie skirtumai gali būti paaiškinami skirtingais socialiniais, kultūriniais ar biologiniais veiksniais. Neatmetant to, kad dėl įsigalėjusios stigmos vyrams gali būti sunkiau pripažinti problemą ir ieškoti pagalbos.

Tarp visų Lietuvos gyventojams nustatytų psichikos ir elgesio sutrikimų, dažniausiai būna nustatoma depresija, taip pat demencija. Kiek rečiau - psichologinės raidos sutrikimai bei šizofrenija, šizotipiniai sutrikimai, kliedesiniai sutrikimai.

Didžiausias psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas fiksuojamas tarp 65 metų ir vyresnių žmonių. Šioje amžiaus grupėje sergamumo rodiklis išaugo nuo 172,6 atvejo 1 tūkst. gyventojų iki 265,7 atvejo. Tai yra didžiausias sergamumo augimas tarp visų amžiaus grupių per laikotarpį nuo 2016 iki 2022 metų.

Kaip rodo tyrimo duomenys, didžiųjų miestų jaunoji karta aktyviau įsitraukia į psichikos sveikatos stiprinimo veiklą ir plečia savo psichikos sveikatos žinias. Jauni žmonės, susidūrę su psichikos sveikatos sunkumais, yra nusiteikę rinktis profesionalią psichologinę pagalbą. Tam įtakos turi internete esančios informacijos gausa, įvairūs straipsniai, tyrimai ar socialiniuose tinkluose paviešinti asmeniniai išgyvenimai, suteikiantys šiuolaikiniam žmogui daug informacijos apie psichikos sveikatos sutrikimus.

Tačiau psichikos sveikatos stigmatizavimas vis dar būdingas vyresnio amžiaus žmonėms. Situacija išties sudėtinga, mat vyresnio amžiaus gyventojai yra mažiausiai aktyvūs visuomenėje, patenkantys į didžiausią rizikos grupę susidurti su tokiais sutrikimais kaip depresija ar demencija. Tačiau dėl įsisenėjusių įsitikinimų ir tai lemiančios stigmos senjorai retai kreipiasi psichologinės pagalbos, jiems vis dar kyla iššūkių pripažinti psichologinius sunkumus.

Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms

Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostat) duomenimis, 2030 m. kas trečias (36,6 proc.) Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 60 metų, todėl skirti daugiau dėmesio jų psichikos sveikatai yra ypatingai svarbu.

Kaip Stiprinti Senjorų Psichikos Sveikatą?

Stiprinti senjorų psichikos sveikatą galima įvairiomis fizinę, emocinę, socialinę pagalbą apimančiomis priemonėmis:

1. Skatinant fizinį aktyvumą. Tyrimai rodo, kad fizinė veikla, tokia kaip vaikščiojimas, joga ar lengvi pratimai, padeda mažinti riziką susidurti su depresija ir nerimo sutrikimais, gerina miegą, stiprina emocinę gerovę ir bendrą sveikatą.
2. Socialinių ryšių stiprinimas. Dalyvavimas bendruomenės veiklose mažina vienišumo jausmą, savanoriška veikla gali suteikti naujų pažinčių, padėti įgyti tikslo jausmą ir teigiamai veikti psichikos sveikatą, o mokant senjorus naudotis technologijomis, pvz., vaizdo skambučiais ar socialiniais tinklais, galima padėti jiems palaikyti ryšius su artimaisiais.
3. Psichologinės sveikatos priežiūra ir pagalba. Reguliarios konsultacijos gali padėti spręsti kylančius emocinius sunkumus ir užkirsti kelią psichikos sveikatos pablogėjimui, o savipagalbos grupės gali būti saugia aplinka, kurioje senjorai gali dalintis savo jausmais, patirtimis ir gauti emocinę paramą iš kitų.
4. Protinė veikla. Kognityviniai užsiėmimai, tokie kaip skaitymas, kryžiažodžiai, šachmatai ar stalo žaidimai, padeda išlaikyti smegenis aktyvias ir pagerina pažintinę funkciją. Nauji įgūdžiai, pvz., užsienio kalba ar muzika, stimuliuoja smegenis, o taip pat suteikia senjorams naujų pasiekimų stimulą.
5. Sveikos mitybos ir gyvenimo būdo skatinimas. Maistas, kuriame yra daug vitaminų, mineralų ir omega-3 riebalų rūgščių, prisideda prie geresnės sveikatos, o reguliarus miego režimas ir pakankama miego trukmė mažina nuovargį ir pagerina emocinę būseną.
6. Stigmos mažinimas ir pagalbos ieškojimo skatinimas. Rengiant informacinius susitikimus ar mokymus, senjorai gali daugiau sužinoti apie psichikos sveikatą, dėl to sumažėja stigma ir auga drąsa ieškoti pagalbos. Labai svarbu didinti ir pagalbos paslaugų prieinamumą užtikrinant, kad senjorai žinotų, kur kreiptis dėl emocinės pagalbos ir psichikos sveikatos priežiūros paslaugų.
7. Kasdienio rutinos struktūravimas ir tikslų iškėlimas. Reguliarus dienos ritmas padeda palaikyti psichologinę gerovę, siekiami tikslai ir planai, net jei jie yra nedideli, padeda ugdyti pozityvų požiūrį į gyvenimą ir stiprina pasitikėjimą savimi.

Šių veiksmų integravimas į senjorų kasdienybę galėtų padėti ne tik pagerinti jų psichikos sveikatą, bet ir suteiktų džiaugsmo bei prasmės jausmą kasdieniame gyvenime.

Pagalbos Galimybės

Higienos institutas primena, kad visoje Lietuvoje veikiantys Visuomenės sveikatos biurai visiems, taip pat ir vaikams bei paaugliams, siūlo nemokamas, daugeliu atvejų anonimiškas psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugas:

• Individualias psichologo konsultacijas (gali būti teikiama anonimiškai);
• Grupinius įgūdžių tobulinimo užsiėmimus psichologiniam atsparumui ugdyti;
• Edukacinius mokymus apie psichikos sveikatą ir emocijų valdymą;
• Emocinės paramos užsiėmimus (savitarpio pagalbos grupės) (gali būti teikiama anonimiškai);
• Grupines metimo rūkyti programas ir individualias konsultacijas nuo 16 m. (gali būti teikiama anonimiškai);
• Kitus praktinius užsiėmimus, padedančius stiprinti psichologinę gerovę ir psichikos sveikatą (gali būti teikiama anonimiškai).

Daugiau informacijos rasite savo savivaldybės visuomenės sveikatos biuro interneto svetainėje.

tags: #psichikos #sveikatos #sutrikimu #papilitimas