Smurtas ir patyčios mokykloje yra itin aktuali ir sudėtinga problema, kuri ne tik pažeidžia vaikų saugumą, bet ir neigiamai veikia jų psichikos sveikatą bei mokymosi rezultatus. Tarptautinės apklausos rodo, kad patyčios priklauso nuo daug veiksnių: fizinė išvaizda, etninė kilmė, lytinė orientacija ar bet koks „kitoniškumas“ dažniau tampa patyčių priežastimi. Svarbu suprasti, kad patyčių pasekmės yra ilgalaikės ir neapsiriboja vien skriaudžiamu vaiku - įtaką patiria visa mokyklos bendruomenė.
Patyčios, ypač ilgai trunkančios, sukelia chroniško streso būseną, dėl kurios mokinių savijauta blogėja, prastėja mokymosi rezultatai, daugelis vengia mokyklinių veiklų, dvigubai dažniau praleidžia pamokas. Taip pat didėja psichikos sveikatos problemų, vienišumo jausmas, pastiprėja rizikingas elgesys - nuo alkoholio ir narkotikų vartojimo iki minties apie savižudybę. Patyčias vykdantys vaikai taip pat yra rizikos grupėje ir, jei jų elgesys nėra koreguojamas, gali vystytis destruktyvus ir agresyvus elgesys ateityje.
Smurto ir patyčių samprata bei jų ypatumai mokykloje
Smurtas apibrėžiamas kaip fizinis, psichologinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, kurio metu asmuo patiria žalą. Mokslinėje literatūroje smurtas ir prievarta dažnai yra sutapatinami, tačiau smurtas dažnai siejamas su agresyviais, pasikartojančiais veiksmais vartojant jėgą arba grasinimus. Pasak Lietuvos ir užsienio mokslininkų, patyčios (angl. bullying) yra sistemingas, atkaklus ir nuolat pasikartojantis silpnesnio asmens kankinimas, kuris gali būti fizinis (stumdymas, spardymas, mušimasis) arba psichologinis (pašaipos, įžeidinėjimas, žeminimas).
Patyčios yra pasikartojantys veiksmai ir žodžiai, kurie skaudina kitą žmogų bei sukelia diskomfortą. Tai sąmoningi veiksmai, nukreipti į kitą vaiką ar suaugusįjį, siekiant jį pažeminti ar kontroliuoti. Vertinant pagal socialinius ryšius, patyčios dažniausiai yra vykdomos siekiant įgyti dominavimo poziciją grupėje.
Socialinio pedagogo vaidmuo ir mokyklos bendruomenės atsakomybė
Kiekvienas mokyklos bendruomenės narys, pastebėjęs ar įtaręs patyčias, nepriklausomai nuo besityčiojančio amžiaus ar pareigų, privalo jas stabdyti ir raštu registruoti. Vaikai supažindinami, kad patyčios yra sistemingas kenksmingas elgesys ir skatinami drąsiai apie tai kalbėti bei pranešti suaugusiems - mokytojams, socialiniams pedagogams ar tėvams. Jei vaikas tyčiojasi iš suaugusio asmens, darbuotojas apie tai taip pat praneša administracijai.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir pasekmės
Patyčių prevencijos ir intervencijos vykdymo grupė bent kartą per metus atlieka anoniminę vaikų apklausą, siekdama įvertinti patyčių mastą mokykloje. Mokyklos darbuotojai, gavę informaciją apie patyčias, jas stabdo, fiksuoja raštu ir perduoda aukštesnėms instancijoms, kartu teikdami pagalbą visiems patyčių dalyviams - tiek nukentėjusiems, tiek ir tiems, kurie tyčiojasi.
Socialinis pedagogas atlieka itin svarbų vaidmenį šioje sistemoje: jis bendradarbiauja su mokytojais, administracija, psichologais ir tėvais, koordinuoja pagalbos teikimą smurto ir patyčių atvejais, dalyvauja ugdymo ir prevencijos programų kūrime bei įgyvendinime. Tačiau svarbu pabrėžti, kad socialiniai pedagogai vieni nepajėgia išspręsti problemos - būtinas visos mokyklos bendruomenės komandinis darbas.
Patyčių prevencija ir intervencija - strategijos ir rekomendacijos
Siekiant veiksmingai mažinti smurtą ir patyčias mokykloje, reikalingas integruotas požiūris, apimantis:
- Politinę lyderystę ir teisinį pagrindą: aukščiausių šalies institucijų įsipareigojimą ir ilgalaikes strategijas smurto mokyklose prevencijai;
- Bendradarbiavimą ir partnerystę: švietimo institucijų, nevyriausybinių organizacijų, tėvų ir socialinių darbuotojų jungtį;
- Įrodymais pagrįstų metodų taikymą: sistemingą prevencinių programų analizę ir vertinimą remiantis tiksliomis duomenų analizėmis;
- Mokytojų mokymus ir paramos sistemą: kontroliuojamą, sistemingą pagalbą nukentėjusiems mokiniams;
- Mokyklos bendruomenės įtraukimą: tiek vaikų, tiek tėvų aktyvų dalyvavimą bendroje smurto prevencijos veikloje;
- Visuomenės švietimą: kryptingą auklėjamąjį darbą, kad keistųsi požiūris į smurtą ir būtų skatinama pagarba kiekvienam vaikui.
Mokinių apklausos rodo, kad smurtas dažniausiai pasireiškia pertraukų metu, koridoriuose, tualetuose, valgyklose, sporto salėse ir šalia jų esančiuose persirengimo kambariuose. Priežastys yra nepakankamas suaugusiųjų priežiūros intensyvumas ir vaikų neužimtumas įprastine veikla.
Patyčių prevencija mokykloje
Smurto ir patyčių priežastys mokykloje
Tarp pagrindinių patyčių priežasčių yra vaikystėje patirtas smurtas bei agresyvus tėvų elgesys. Vaikai, kurių šeimose paplitęs smurtas ar pakankamai nedera auklėjimas (rankų mušimas, žeminimas), dažniau patys tampa patyčių vykdytojais mokykloje arba yra jų aukomis. Reikšmingas veiksnys yra ir noras dominuoti grupėje, siekis atkreipti dėmesį bei gauti pagarbą.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Be to, patyčioms įtakos turi ir patyčias stebinčių vaikų reakcijos bei požiūris - jei bendruomenėje toleruojama žeminanti ar agresyvi elgsena, patyčios gali tapti norma.
Tyrimo rezultatai ir jų vertinimas
| Kintamasis | Aprašymas | Dažnumas |
|---|---|---|
| Fizinės patyčios formos | Spardymasis, stumdymasis, mušimasis, plaukų rovimas | Dažnos |
| Psichologinės patyčios formos | Pašaipos, įžeidinėjimai, žeminimas, pravardžiavimas | Labai dažnos |
| Probleminės mokyklos vietos | Koridoriai, tualetai, valgykla, sporto salė | Rizikingos zonos |
| Patyčių priežastys | Smurtas šeimoje, noras dominuoti, prasta priežiūra | Esminės priežastys |
Tyrimo metu apklaustų vaikų (216) ir tėvų (107) atsakymai leido identifikuoti pagrindines patyčių formas, priežastis bei mokyklos vietas, kuriose reikia didžiausio dėmesio. Tai padeda administracijoms konkretizuoti smurto prevencijos priemones ir gerinti vaikų saugumo situaciją.
Mokyklos bendruomenės ir tėvų atsakomybė
Mokyklos bendruomenė yra daugialypė sistema, kurią sudaro mokiniai, mokytojai, administracija bei tėvai. Norint efektyviai kovoti su patyčiomis ir smurtu, būtina užtikrinti tinkamą informavimo, bendradarbiavimo ir veiklos koordinavimą tarp visų šių grupių. Mokykloje turi būti sudarytos sąlygos, kad vaikai drąsiai galėtų pranešti apie patyčias, o tėvai būtų aktyvūs šios problemos sprendimo dalyviai.
Socialiniai pedagogai dažnai yra tie asmenys, kurie organizuoja apklausas, teikia individualią pagalbą nukentėjusiems, atlieka mokymus, konsultacijas ir tarpininkauja tarp šeimos, mokinių ir mokyklos administracijos. Tačiau ši sistema veikia tik bendromis pastangomis ir aiškia mokyklos patyčių ir smurto prevencijos politika.
Teisinis ir politinis kontekstas smurto prevencijai
Lietuvoje smurto ir patyčių mokyklose klausimai yra reglamentuojami įvairiais teisės aktais bei tarptautiniais susitarimais, tokiais kaip Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija. Tačiau įstatymai ne visuomet garantuoja realią apsaugą, jei nepasikeičia visuomenės požiūris ir neįgyvendinami praktiški veiksmai mokyklose.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Valstybės lygmeniu priimti dokumentai, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ar švietimo įstatymas, sudaro teisinį pagrindą smurto prevencijai, tačiau pagrindinis darbas tenka mokykloms ir jų bendruomenei. Kompleksinės smurto prevencijos bei kontrolės programos ir jų įgyvendinimas yra būtini norint užtikrinti vaikų saugumą ir sveiką ugdymo aplinką.
Tokios programos turėtų apimti ne tik prevencinių priemonių vykdymą, bet ir vaikų, tėvų, mokytojų nuolatinį švietimą, emocinės pagalbos teikimą bei konsultacijas. Pagrindinis tikslas yra kurti saugią, atvirą ir draugišką mokyklos aplinką, kurioje kiekvienas vaikas jaustųsi gerbiamas ir apsaugotas.
Patyčių profilaktikos gairės ir rekomendacijos
- Suformuluoti aiškią mokyklos patyčių ir smurto prevencijos politiką, įtraukiant visus bendruomenės narius;
- Organizuoti reguliarias socialinio pedagogo vedamas prevencines programas ir mokymus;
- Užtikrinti aktyvią suaugusiųjų priežiūrą mokyklos problematiškose vietose;
- Supažindinti mokinius su patyčių ir smurto sąvokomis, skatinti kalbėti ir pranešti apie patyčias;
- Teikti pagalbą tiek aukoms, tiek ir patyčių vykdytojams, sprendžiant jų elgesio problemas;
- Bendrystės stiprinimas ir empatijos ugdymas mokinių tarpe per grupines veiklas, projektus, dramas;
- Atlikti periodines vaikų anonimines apklausas smurto lygiui nustatyti ir prevencijos rezultatams vertinti;
- Skatinti tėvų aktyvų dalyvavimą ir bendradarbiavimą su mokykla;
- Stiprinti psichologinę mokyklos aplinką, užtikrinant vaikams prieinamą pagalbą ir konsultacijas.
Tokios priemonės padeda ne tik mažinti patyčių ir smurto apraiškas, bet ir kurti saugią ir palankią mokymuisi aplinką, kurioje kiekvienas vaikas jaustųsi vertinamas ir gerbiamas.
tags: #smurtas #ir #patycios #socialine #pedagogika