Nors Lietuvoje įtvirtinta pagarba žmogaus teisėms, visgi visuomenėje stipriai reiškiasi įvairios prievartinio bendravimo formos. Deja, tyrimų duomenys rodo, kad daugiau kaip 60 proc. Lietuvos gyventojų yra patyrę vieną ar kitą smurto formą. Smurto patirtis turi fiziškai, psichologiškai bei socialiai žalojantį poveikį, padidina antrinio trauminio streso tikimybę.
Smurtas mokyklose šių laikų visuomenėje yra itin aktuali problema. Smurtas mokykloje yra apibrėžiamas kaip prievartos pasireiškimas vaikų institucijos teritorijoje ar tarp jos bendruomenės narių. Patys mokytojai taip pat pabrėžia sudėtingas darbo sąlygas, esant nuolatinei grėsmei patirti patyčias ar fizinį smurtą iš jų mokyklose besimokančių moksleivių.
2011 metais Lietuvoje įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimiausioje aplinkoje įstatymas, kuriuo įtvirtinta, kad smurtas yra nusikaltimas ir žmogaus teisių pažeidimas. Kai socialinė aplinka mokyklose kelia grėsmę, kai patiriamas nuolatinis emocinis, fizinis ar net seksualinis smurtas, moksleiviai bei mokytojai mokykloje jaučiasi nesaugūs, tai apsunkina bei trikdo mokymosi procesą, mažina jo efektyvumą. Į viešumą nuolatos iškyla atvejai, kai mokyklose vaikai nukenčia nuo bendramokslių smurto, pasitaiko atvejų, kai prieš vaikus smurtauja pedagogai.
Kas yra patyčios?
Patyčios-apibūdinamos kaip sistemingas piktnaudžiavimas nuolatine ir pasikartojančia galia-dominavimu, jomis siekiama gąsdinti, manipuliuoti arba užgauti kitą.
Svarbiausios patyčių savybės:
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
- Agresyvus elgesys.
- Tyčinis, su ketinimu užgauti ar įskaudinti.
- Pasikartojantis 2 - 3 kartus per mėnesį ar dažniau, tęsiasi ilgą laikotarpį.
- Jėgos persvara.
- Skriaudėjas psichologiškai ar fiziškai negali savęs apginti.
- Patyčios dažniausiai atsiranda be provokavimo!
Kaip sustabdyti patyčias! Pavyzdžiai ir geriausi sprendimai (studentams)
Patyčių formos:
- Žodinės patyčios.
- Fizinės patyčios.
- Sudėtinės patyčios.
Žodinės patyčios
Žodžiai, apibūdinantys žodines patyčias:
- erzinimas,
- pravardžiavimas,
- grasinimas,
- užgauliojimas.
Fizinės patyčios
Žodžiai, apibūdinantys fizines patyčias:
- mušimas,
- spardymas,
- stumdymas,
- grobimas,
- žalojimas.
Sudėtinės patyčios
Tai patyčios, kurios apima tiek žodinius, tiek fizinius veiksmus.
Patyčių vietos
Dažniausiai patyčios vyksta:
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
- Mokyklose.
- Namuose.
Patyčių priežastys
Kodėl priekabiaujama?
- Įgimtos savybės.
- Tėvų reagavimas: meilės, šilumos stoka.
- Tėvų pažeminimas ir fizinės bausmės.
- Tėvų priežiūros ir tvirtų elgesio ribų stoka.
- Nepastovi, išplėsta šeimos struktūra, nenustatyta tvarka.
- Smurtinis elgesys žiniasklaidoje ir kompiuteriniuose žaidimuose.
Vaikų vaidmenys patyčiose:
- Priekabiautojas.
- Auka.
- Stebėtojas.
Individualūs ir mokyklos veiksniai
Palankias sąlygas priekabiaujančio elgesio formavimuisi sudaro šie veiksniai:
- Agresyvumas.
- Impulsyvumas.
- Empatijos stoka.
- Socialinių įgūdžių trūkumas.
- Žemas savęs vertinimas.
- Nesaugumo jausmas.
Patyčių pasekmės
Kaip rodo įvairūs tyrimai, patyčių poveikis yra neigiamas. Tai, kiek daug neigiamų pasekmių sukels tyčiojimasis, labai priklauso nuo suaugusiųjų reakcijos į šį reiškinį, nuo jų palaikymo ir pagalbos. Patyčios yra kaip rizikos veiksnys įvairiausioms psichikos sveikatos ir elgesio problemoms atsirasti. Ir tik veikiant apsauginiams veiksniams-tai gali būti šeimos palaikymas, geri socialiniai įgūdžiai, mokytojų parama-galime tikėtis, kad patyčių pasekmės nebus labai skaudžios.
Pasekmės aukai:
- Depresija.
- Nerimas.
- Savižudybės rizika.
- Socialinė izoliacija.
- Mokymosi sunkumai.
Kaip keičiasi situacija su patyčiomis Lietuvoje?
Nuo 1994 iki 2015 m. Lietuvoje patyčių mastas žymiai sumažėjo (nuo 41,7 proc. iki 28 proc. tarp berniukų ir nuo 39,5 proc. iki 26,5 proc. tarp mergaičių). Tačiau statistika rodo, kad problemos sprendimui reikalinga nauja strategija.
Lietuvoje patyčių problemą bandoma spręsti įvairiomis programomis, pavyzdžiui, „Zipio draugai“, „Antras žingsnis“, „Olweus“. Valstybinėje švietimo 2013-2022 metų strategijoje nurodoma, jog Lietuvoje stebima mokymosi motyvacijos stoka, išreikštas interesas, kad mokykla drauge su tėvais ugdytų kūrybiškas asmenybes, norinčias siekti naujų žinių ir tobulėti, gebančias prisiimti atsakomybę už save.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
Jūs Lietuvoje propaguojate ir naują - neprievartinio bendravimo - metodą. Neprievartinis bendravimas yra bendravimas, kurio metu kategoriškai nenaudojamas nei fizinis, nei psichologinis smurtas. Šis bendravimo metodas remiasi prielaida, jog žmonės iš prigimties nėra linkę elgtis agresyviai, tačiau tokio elgesio jie išmoksta iš kitų visuomenės narių. Gal ir skamba labai paprastai, tarsi visiems savaime suprantamai, tačiau realybėje ne taip paprastai įgyvendinama. Tyrimai Norvegijoje ir kitose šalyse rodo, kad švietimo specialistai gali stokoti neprievartinio bendravimo gebėjimų, nors tai yra demokratijos, taikos pasaulyje, smurto nebuvimo mokymosi įstaigose ir visuomenės klestėjimo pagrindas.
Tokia programa užtikrina ne tik trumpalaikius, bet ir ilgalaikius rezultatus - ne tik pagerėja ugdytojų ir ugdytinių komunikacija, skatinanti mokymosi motyvaciją, tačiau taip pat formuojasi ilgalaikiai pozityvūs gyvenimo įgūdžiai. Kasmet turi būti atlikta išsami analizė, diegiamos prevencinės programos efektyvumui įvertinti (Whitted, Dupper, 2005).
Patyčių prevencija
Kaip rodo atlikti tyrimai, patyčios tarp pradinių klasių mokinių gali peraugti į agresyvų elgesį vyresnėse klasėse, todėl patyčių prevenciją būtina vykdyti jau pradinėje mokykloje. Patyčių prevencija turi tęstis keletą metų, ji turi būti nuosekli, labai gerai ir kruopščiai apgalvota, pasitelkiant gerai išbandytas, standartizuotas intervencijas su išsamiais pamokų planais (Whitted, Dupper, 2005). Būtina paminėti ir tai, kad prevencijos metu svarbu skirti daug dėmesio socialinių įgūdžių ugdymui, nelaukiant, kol pasireikš nepageidaujamas elgesys. Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių prevencijos sėkmę, - prevencijos formų įvairovė, o ne vien tik paskaitos ar seminarai (Karmaza, Grigaitytė, Karmazė, 2007).
Tikėtis gerų rezultatų galima tik dirbant komandoje ir vadovaujantis bendradarbiavimo principais. Šią komandą turėtų sudaryti patys vaikai, jų tėvai, mokytojai, mokyklų psichologai, socialiniai pedagogai ir kiti specialistai (Feinberg, 2003). Mokyklos administracija savo ruožtu taip pat turi išreikšti savo palaikymą patyčių prevencinei programai, ji turi skirti finansinių išteklių jos įgyvendinimui, sujungti šią programą su ugdymo planais (Whitted, Dupper, 2005).
Olweus patyčių prevencijos programa
Smurto ir patyčių prevencijos programa Olweus yra viena iš populiariausių ir efektyviausių programų, skirtų kovai su patyčiomis mokyklose.
Olweus programos esmė ir jai atlikti keliami reikalavimai:
- Programos tikslas ir trys vykdymo lygiai.
- Mokyklos įsipareigojimai.
Trys vykdymo lygiai:
- Mokyklos lygmuo.
- Klasės lygmuo.
- Individualus lygmuo.
Keturi pagrindiniai programos principai:
- Šiltas ir rūpestingas suaugusiųjų įsitraukimas.
- Aiškūs elgesio ribų nustatymas.
- Nuoseklus nepageidaujamo elgesio stabdymas.
- Suaugusiųjų autoritetas.
Vykdant patyčių prevenciją mokyklos lygmeniu, labai svarbu atskleisti pačios problemos paplitimo mastą. Todėl daugelis mokslininkų pabrėžia, kad labai svarbu mokykloje atlikti patyčių raiškos tyrimus (Salmivalli, Kaukiainen, Voeten, 2005; Povilaitis, Valiukevičiūtė, 2006; Olweus, 1993). Šiais tyrimais būtina išsiaiškinti, kaip dažnai vaikai mokykloje patiria kitų vaikų patyčias, kokiais būdais vaikai tyčiojasi iš kitų, kuriose mokyklos vietose dažniausiai susiduriama su kitų mokinių patyčiomis, kokios pagalbos vaikai sulaukia iš suaugusiųjų ir pan. (Povilaitis, Valiukevičiūtė, 2006). Siekiant gauti patikimų duomenų, dažniausiai atliekama anoniminė mokinių (o kartais ir tėvų, mokytojų, socialinių pedagogų, psichologų bei kito mokyklos personalo) apklausa (Heinrich, 2003; Rigby, Smith, Pepler, 2004).
Duomenų išanalizavimas ir aptarimas yra tarsi parengiamasis žingsnis link griežtos antipatyčių politikos mokykloje išvystymo (Rigby, Smith, Pepler, 2004). Geriau suvokus problemos pobūdį, turint išsamią informaciją, atsiranda daugiau galimybių taikyti įvairias korekcines priemones, būdus, padedančius užtikrinti patyčių prevenciją ugdymo institucijoje (Karmaza, Grigaitytė, Karmazė, 2007). Pasak P. K. Smith, vienas iš pagrindinių antipatyčių projekto įgyvendinimo tikslų - visos mokyklos bendruomenės nuostatų prieš patyčias formavimas.
Siekiant šio tikslo, būtinas konkretus ir aiškus patyčių prevencijos strateginis planas, kurio sudarymas - tai kitas labai svarbus žingsnis, mažinant patyčių pasireiškimą mokyklos lygmeniu (Valeckienė, 2007). Plane turi būti aiškiai įvardijama, kaip mokykla vertina tyčiojimąsi ir ko mokykla siekia (Povilaitis, Valiukevičiūtė, 2006). Jis turėtų apimti patyčių mokykloje priežasčių aiškinimąsi, mokyklos bendruomenės švietimą patyčių klausimais, tikslių nuorodų, kaip reaguoti į patyčias ir kokius konkrečius veiksmus vykdyti, siekiant užkirsti kelią negatyviems dalykams, nurodymų bei pasiektų rezultatų analizę. Strategijoje turi būti pabrėžta ir nuosekli nuolatinė patyčių, kaip reiškinio, stebėti mokykloje (Smith, 1991; cit. pgl. Valeckienė, 2007). Bet to, ši strategija turi būti pristatyta visai mokyklos bendruomenei. Labai svarbu, kad kiekvienas jos narys žinotų, kur gali rasti ir paskaityti mokyklos strategiją patyčių mažinimo klausimu (Povilaitis, Valiukevičiūtė, 2006).
Vykdant patyčių prevenciją, mokyklose rekomenduojama suformuoti jos koordinavimo komandą, kurią turėtų sudaryti atstovai iš skirtingų mokyklos bendruomenės grupių: administracijos, mokytojų, mokinių, tėvų, be to, dalyvautų psichologas, socialinis pedagogas. Šios komandos pagrindinė funkcija - koordinuoti veiksmų planą ir vertinti vykdomos prevencijos rezultatus (Povilaitis, Valiukevičiūtė, 2006; Olweus, 1993, 2008; Feinberg, 2003). Mokykla turi organizuoti įvairius mokymus suaugusiems (tėvams, mokytojams ir kitam mokyklos personalui) bei patiems mokiniams.
Tėvų vaidmuo
Tėvai gali padėti kurti saugias mokyklas!
Tėvams apie patyčias:
- Kuo galite padėti savo vaikui, jeigu jis patiria bendraamžių patyčias?
- Jeigu jūsų vaikas tyčiojasi iš kito.
- Sužinoję, kad jūsų vaikas tyčiojasi iš kitų.
Kodėl vaikams sunku pasakoti apie patyčias?
- Gėda.
- Baimė.
- Nepatikimumas.
Ką daryti patiriant patyčias?
- Kaip elgtis, kai patiri patyčias?
- Kaip galima padėti kitam?
- Tu gali padėti!
Svarbu prisiminti, kad patyčios yra nepriimtinas elgesys, ir kiekvienas vaikas turi teisę jaustis saugiai mokykloje ir už jos ribų.
tags: #smurtas #ir #patycios #socialine #pedagogika #mokslobaze