Disociacija - procesas, kai žmogaus asmenybė skyla arba atsiskiria nuo ankstesnių išgyvenimų, jausmų, minčių. Disociacinis (konversinis) sutrikimas - sudėtinga ir reta būklė, nors atskirų sutrikimo požymių gali pasireikšti kiekvienam žmogui.
Disociacinė fuga yra psichinė liga, kuri susijusi su žmogaus smegenų funkcijomis, ypač tomis, kurios atsakingos už atmintį ir tapatybę.
Ši liga paveikia centrinę nervų sistemą, kurioje vyksta sudėtingi procesai, susiję su emocijomis, atmintimi ir elgesiu. Pagrindinės smegenų sritys, susijusios su disociacija, yra hipokampas, kuris dalyvauja atminties formavime, ir priekinė žievė, atsakinga už sudėtingus kognityvinius procesus.
Sergantieji disociaciniu (konversiniu) sutrikimu pagalbos paprastai ieško ne pas psichologą, bet pas gydytoją terapeutą.
Disociacinė fuga yra reta psichinė būklė, kuriai būdingas staigus ir nepaaiškinamas asmens tapatybės praradimas, kartu su kelione ar pabėgimu iš namų. Asmenys, kenčiantys nuo šios ligos, gali prarasti atmintį apie savo praeitį ir gali priimti naują tapatybę, kartais net nesuvokdami, kad tai vyksta. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį asmens gyvenimui, santykiams ir kasdieninei veiklai.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Disociacinės fugos priežastys gali būti įvairios, tačiau dažniausiai jos atsiranda po sunkių psichologinių traumų, pvz., patirtų smurto, seksualinio išnaudojimo ar kitų stresinių situacijų. Taip pat šią ligą gali sukelti intensyvi emocinė įtampa arba didelis stresas, susijęs su gyvenimo pokyčiais, tokiu kaip skyrybos ar artimo žmogaus netekimas.
Simptomai ir požymiai
Visiško paralyžiaus atveju patologinių pakitimų nenustatoma, nėra raumenų atrofijos. Greta judesių sutrikimų dažnai atsiranda ir jutimų išnykimas. Galimi disociaciniai traukuliai, kurie primena epilepsijos priepuolius. Ligonis puola ant žemės, raitosi, vaitoja, gali išsiriesti lanku, plėšti nuo savęs drabužius, griežti dantimis.
Kitais atvejais gali ištikti stuporas - viso kūno sąstingis. Žmogus negali judėti, kalbėti. Ligoniai gali netikėtai imti elgtis tarytum vaikai. Pamėgdžiodami jų manieras, elgesį prašo žaislų, aplinkinius vadina dėdėmis ir tetomis.
Ypač retais atvejais pasireiškia kelios asmenybės viename žmoguje. Paprastai viena asmenybė būna pilka, nuobodi, kita - spalvinga, impulsyvi, koketiška. Pasitaiko, kad asmenybė skyla į „gerąją“ ir “blogąją“ puses.
Iš vegetacinės simptomatikos gali pasireikšti dažnas širdies plakimas, pykinimas, vėmimas, gerklės raumenų spazmas.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Disociacinė fuga yra psichinė liga, kuri susijusi su žmogaus smegenų funkcijomis, ypač tomis, kurios atsakingos už atmintį ir tapatybę.
Ši liga paveikia centrinę nervų sistemą, kurioje vyksta sudėtingi procesai, susiję su emocijomis, atmintimi ir elgesiu. Pagrindinės smegenų sritys, susijusios su disociacija, yra hipokampas, kuris dalyvauja atminties formavime, ir priekinė žievė, atsakinga už sudėtingus kognityvinius procesus.
Diagnostika
Disociacinės fugos diagnozė remiasi klinikiniu įvertinimu ir psichologiniu vertinimu. Gydytojai dažnai atlieka psichologinius testus, kad nustatytų disociacijos lygį ir atskirtų disociacinę fugą nuo kitų psichinių sutrikimų.
Gydymas
Disociacinės fugos gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, yra dažniausiai naudojama gydymo forma, padedanti pacientams suprasti ir apdoroti savo traumas.
Taip pat gali būti taikoma grupinė terapija, kurioje asmenys gali dalintis savo patirtimi su kitais, patiriančiais panašius išgyvenimus. Vaistai, tokie kaip antidepresantai ar nerimo mažinantys vaistai, gali būti skiriami, jei yra papildomų psichikos sveikatos sutrikimų.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Svarbu įvertinti, kiek sąmoningai yra kontroliuojamos kai kurios iš sutrikusių funkcijų, t.y. kiek asmuo simuliuoja. Šie sutrikimai dažniausiai atsiranda dėl psichogeninių priežasčių, pacientui susidūrus su jį žeidžiančiu įvykiu, neišsisprendžiama ar nepakeliama problema, tarpasmeninių santykių sutrikimu. Šiems sutrikimams aprašyti plačiai taikomas konversijos terminas, nes jiems būdingi labai nemalonūs jausmai, kilę dėl žmogui nepakeliamos ar neišsisprendžiamos problemos, kažkokiu būdu virsta simptomais.
Didžioji dauguma disociacinių būsenų išnyksta per kelias savaites ar mėnesius, ypač jei jos prasideda dėl aiškiai atpažįstamo traumuojančio įvykio. Simptomai (ypač paralyžiai ir jautrumo išnykimas) gali ilgiau reikštis tuomet, jei jie atsirado palaipsniui, dėl ilgalaikių neišsisprendžiamų problemų ar tarpasmeninių santykių sutrikimų. Kuo ilgiau tęsiasi tokia būsena, tuo sunkiau ją gydyti. Be to akivaizdžią kitiems sunkios gyvenimo situacijos ar įvykio įtaką sutrikimui pats pacientas yra linkęs kategoriškai neigti, o daugelį savo gyvenimo problemų aiškinti savo simptomais.
Psichoterapija, tačiau gydymas ilgas ir sudėtingas, dėl adaptacinio šio sutrikimo pobūdžio.
4 faktai apie disociacinį tapatybės sutrikimą (DID)
Svarbu atkreipti dėmesį, kad dauguma kenčiančių nuo nemigos yra perdėtai susirūpinę dėl miego sutrikimo ir neigia, jog turi emocinių problemų. Nemiga yra dažnas simptomas kitų psichikos sutrikimų klinikoje, tokių kaip: afektiniai, neuroziniai, organiniai, valgymo sutrikimai; ji būna toksikomanijų atvejais, schizofrenijos klinikoje bei kitų miego sutrikimų (pvz., košmariškų sapnų) metu.
Miego sutrikimai taip pat gali būti dėl somatinių sutrikimų, sukeliančių skausmą ar diskomfortą, bei vartojant kai kuriuos vaistus.
Ūmi stresinė reakcija Epidemiologija: Apie pasireiškimo dažnį duomenų faktiškai nėra, nes ūminė reakcija į stresą labai greitai praeina, retai patenka pas psichiatrus šios būsenos metu.
Psichologine trauma ar stresoriumi gali būti ypač stiprus išgyvenimas dėl pavojaus, kilusio paties individo arba jam artimo asmens gyvybei ar saugumui (pvz. gamtos katastrofa, avarija, mūšis, kriminalinis nusikaltimas), arba nepaprastai staigus ir pavojingas individo socialinės aplinkos ar ryšių pasikeitimas, pvz., kelių artimųjų mirtis ar gaisras.
Šio sutrikimo rizika didėja, jeigu prisideda dar ir fizinis išsekimas ar organiniai veiksniai (pvz. senyvas amžius). Šio sutrikimo atsiradimas ir sunkumas priklauso nuo individualaus jautrumo ir adaptacinių mechanizmų pajėgumo.
Simptomai būna įvairūs, tačiau tipiškais atvejais pradžioje būna apdujimo būsena (kai susiaurėja sąmonė ir dėmesys, dezorientacija). Po šios stadijos gali prasidėti užsisklendimas savyje (iki disociacinio stuporo), arba ažitacija ir hiperaktyvumas (pabėgimo reakcija ir fuga).
tags: #ar #fuga #yra #psichikos #sutrikimas