Smurtas artimoje aplinkoje išlieka viena opiausių socialinių problemų, kurią būtina sistemingai spręsti ne tik teikiant pagalbą nukentėjusiems, bet ir vykdant prevencines priemones. Projekto veiklos Lietuvoje yra grindžiamos visuomenės apklausa apie pagalbos galimybes ir moksliniu tyrimu, vertinančiu pagalbos kokybę bei prieinamumą smurto aukoms. Siekiama kelti visuomenės nepakantumą smurtui ir keisti stereotipinį požiūrį į smurto aukas, kartu viešinant specializuotos pagalbos centrų teikiamas paslaugas.
Informacinės kampanijos ir mokymai - prevencijos ir pagalbos stiprinimas
Atsižvelgiant į esamą situaciją, organizuojamos informacinės kampanijos, kurių uždavinys yra skatinti smurto atpažinimą ir didinti visuomenės atsparumą smurtui artimoje aplinkoje. Tokios kampanijos siekia keisti visuomenės požiūrį, įskaitant stereotipines nuostatas dėl smurto aukų, bei viešinti specializuotos pagalbos centrus, kurių pagalba yra prieinama visose Lietuvos savivaldybėse.
Norint užtikrinti pagalbos smurto aukoms kokybę ir prieinamumą, rengiami mokymai valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybių darbuotojams, tiesiogiai dirbantiems smurto artimoje aplinkoje problematikos srityje. Be to, specializuoti mokymai ir supervizijos yra organizuojami specializuotos pagalbos centrų darbuotojams, siekiant nuolat tobulinti pagalbos kokybę.
Įstatyminė bazė ir specializuotos pagalbos centrai
Po 2011 metų, kai buvo priimtas Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, šalyje įsteigti Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC), teikiantys specializuotą ir kompleksinę pagalbą nuo smurto nukentėjusiems asmenims visoje Lietuvoje. Tai ženkliai sustiprino pagalbos tinklą ir jo prieinamumą, suteikdami galimybę nukentėjusiems gauti profesionalią paramą ir konsultacijas.
2018 metais buvo įkurta Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija, kuri vienija visas Lietuvoje veikiančias SKPC funkcijas vykdančias organizacijas. Asociacijos tikslas - koordinuoti informacinę, konsultacinę ir patariamąją veiklą, aktyviai dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose bei užtikrinti lygiavertę ir kokybišką pagalbą visiems patiriantiems smurtą šeimoje.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Visuomenės nuomonė ir smurto patirtys
Pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros tyrimus, smurtas artimoje aplinkoje ir smurtas lyties pagrindu yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimai. Vaikystėje patirtas ar matytas smurtas didina suaugusiųjų pažeidžiamumą smurto kontekste, todėl ypač svarbu anksti pastebėti smurtinį elgesį ir ugdyti sveikus bei pagarbius santykius, kuriuose smurtui nėra vietos.
2020 m. reprezentatyvioje Lietuvos gyventojų apklausoje 18 % respondentų pripažino patyrę smurtą artimoje aplinkoje; 23 % - moterys, o 12 % - vyrai. Dauguma moterų smurtą patyrė iš esamų ar buvusių partnerių (net 85 %), tuo tarpu vyrų smurto patirtys dažniausiai siejamos su tėvais (44 %). Įdomu, kad didžioji dalis nukentėjusiųjų - 53 % - teigė, jog negavo jokios pagalbos, o dauguma kreipiasi tik po daugelio smurto patyrimo atvejų.
Statistiniai duomenys ir problemos Lietuvoje
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. Lietuvoje užregistruota net 53 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, kas atitinka po 145 pranešimus kasdien arba po vieną pranešimą pareigūnams kas 10 minučių. Oficialios statistikos portalo duomenimis, 80,2 % užregistruotų nusikaltimų aukų buvo moterys, o 89,8 % smurtautojų - vyrai. Be to, kas dešimtas nukentėjusysis - vaikas.
SKPC per 2020 metų devynis mėnesius užregistravo daugiau kaip 12,6 tūkst. smurto aukų (8647 suaugusius ir 4008 vaikus liudininkus). Šios statistikos duomenys rodo, kad smurtas ne tik dažnas, bet ir labai rimtas socialinis reiškinys, kurio sudėtingumas reikalauja kompleksiškų sprendimų ir koordinuoto bendradarbiavimo tarp institucijų.
Aukų ir specialistų iššūkiai pagalboje
Smurtas artimoje aplinkoje yra labai latentiškas reiškinys, sunkiai atskleidžiamas net teisinėse institucijose. Viena iš kliūčių yra aukų kaltinimas, kuris sukuria papildomą psichologinę naštą ir trukdo kreiptis pagalbos. Net pradėjus ikiteisminį tyrimą, jis pradedamas tik 15-20 % pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Be to, specialistų požiūris į problemą yra nevienodas - vieni kaltina aukas, kiti - smurtautojus, o dažnai trūksta dėmesio tėvų problemoms ir vaikų apsaugai.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Kokybinio tyrimo „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ išvados atskleidžia, kad pagalbos teikimo procese nukentėjusieji susiduria su daugybe kliūčių, įskaitant nepakankamą specializuotos pagalbos centrų žinomumą bei nevisavertį įtraukimą į pagalbos tinklą.
Prevencinių priemonių svarba ir ateities tikslai
Įstatymas įpareigoja savivaldybes numatyti prevencines priemones strateginiuose planuose ir įgyvendinti veiklas, kurios užkerta kelią smurtui artimoje aplinkoje. Tarptautiniai dokumentai pabrėžia būtinybę užtikrinti žmogaus teises ir laisves, kovojant su visų formų smurtu šeimoje.
Nuosekliai įgyvendinamos veiklos tikslas - stiprinti visuomenės nepakantumą smurto apraiškoms, kelti sąmoningumą ir skatinti kreiptis pagalbos. Šios priemonės padės mažinti smurto paplitimą ir suteikti efektyvią paramą nukentėjusiems.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms