Visi turi teisę į gyvybę ir valstybė turi pareigą ją saugoti. Kai valstybės institucijos žino ar turėtų žinoti, kad asmens gyvybė yra realiame pavojoje, jos turėtų imtis visų reikalingų ir pagrįstų veiksmų siekiant išvengti rizikos. Tai apima reagavimą į įvykius bei struktūrinę pagalbą. Valstybė taip pat turi pareigą ištirti visus nenatūralios mirties atvejus ir imtis atitinkamų priemonių. Su visais asmenimis turi būti elgiamasi humaniškai ir oriai. Tai reiškia, kad valstybė turi imtis aktyvių veiksmų nedelsiant bei taikyti struktūrines apsaugos priemones siekiant išvengti kankinimo, žiauraus ir žeminančio elgesio. Taip pat ištirti atvejus, kai asmuo galimai patyrė tokį elgesį. Tiek aktyvių veiksmų nesiėmimas, tiek galimų atvejų neištyrimas gali pažeisti žmogaus teises. Būtina pabrėžti, kad elgesys gali būti laikomas žiauriu ar žeminančiu tik tada, kai elgesys pasiekia tam tikrą minimalų žiaurumo lygį. Vertinant ar toks lygis buvo pasiektas turėtų būti atsižvelgiama į tokius kriterijus kaip situacijos trukmė, fiziniai ir psichologiniai padariniai, aukos amžius, lytis, sveikatos būklė.
Visų teisė į privatų ir šeimos gyvenimą turi būti gerbiama. Valstybė turi pozityvią pareigą imtis reikalingų veiksmų, kad apsaugotų asmenų galimybę mėgautis privačiu ir šeimos gyvenimu. Smurto artimoje aplinkoje apraiškos trukdo asmens galimybėms vystyti santykius su šeimos nariais ir sukelia nuolatinį stresą bei jaudulį. Smurto artimoje aplinkoje situacijos gali lemti baudžiamojo proceso pradžią. Pavyzdžiui, kai smurtautojas traukiamas atsakomybėn dėl savo veiksmų. Jeigu smurto artimoje aplinkoje aukai suteikiamas nukentėjusio statusas baudžiamajame procese, auka įgauna teises, susijusias su teisingu bylos nagrinėjimu. Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais, auka turi teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Taip pat smurto artimoje aplinkoje atvejai gali lemti civilinių ginčų iniciavimą. Smurtas artimoje aplinkoje daugiausia paveikia moteris, todėl laikoma, kad tai diskriminacijos prieš moteris forma.
Smurtas artimoje aplinkoje: supratimas ir formos
Smurtas prieš moteris - tai bet koks smurtas dėl lyties, kurio (tikėtina) pasekmė yra fizinė, seksualinė, psichologinė žala, nepaisant to ar tai įvyksta viešame ar privačiame gyvenime. Smurtas artimoje aplinkoje itin suvaržo galimybes moterims naudotis savo teisėmis ir laisvėmis lygiomis sąlygomis su vyrais.
Smurtas artimoje aplinkoje gali būti įvairių formų: fizinis, psichologinis, seksualinis, ekonominis ir nepriežiūra (pasyvus smurtas). Taip pat egzistuoja sąvonos kaip sisteminis smurtas, kuris yra pasikartojantis elgesys, naudojant bauginimą ir kontrolės taktikos, siekiant išlaikyti dominavimą. Pasipriešinimo smurtas rodo reakciją į ilgalaikę prievartą.
Teisinė pagrindų sistema Lietuvoje
Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas įtvirtino esminius principus: apsaugoti asmenį nuo smurto artimoje aplinkoje, užtikrinti galimą greitą reagavimą, teikti specializuotą kompleksinę pagalbą ir nustatyti institucijų kompetencijas prevencijos bei apsaugos srityse. 1 straipsnis įvardija įstatymo paskirtį; 2 straipsnis reglamentuoja apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį - prevencinę priemonę, skirtą apsaugoti auką ir laikinas priemones įpareigojant smurtautoją laikytis nustatytų ribų.
Taip pat skaitykite: Statistika apie smurtą Lietuvoje
3 straipsnis apibrėžia institucijų funkcijas, bendradarbiavimą bei įgyvendinimo mechanizmus: įstaigos turi rengti ir skelbti informacijos apie reaguojančias institucijas tvarką, koordinuoti mokymus, organizuoti specializuotos pagalbos teikimą. Lietuvos probacijos tarnyba įgyvendina baudžiamąsias poveikio priemones, kuriomis skatinamas keisti smurtinį elgesį artimoje aplinkoje.
Specializuotos pagalbos centrai (SKPC) teikia nemokamą specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiems asmenims ar aukoms, tarpininkauja su kitomis institucijomis ir remia nukentėjusius asmenis. Polisiijai suteikia būtinas duomenis, kai informuojama apie smurtą artimoje aplinkoje, ir užtikrina apsaugos priemonių įgyvendinimą. Jei smurto keliaintis asmuo laikosi įpareigojimų, policija juos kontroliuoja ir veikia įstatymo nustatyta tvarka.
Aukų apsauga ir teisinės garantijos
Specializuotos pagalbos centrų teikiama pagalba apima emocinę pagalbą, psichologinę pagalbą, trumpalaikį apgyvendinimą bei teisines konsultacijas. Tarp teisių, suteikiamų aukoms, yra galimybė gauti nemokamą teisinę pagalbą bei teisinę atstovybę baudžiamajame procese. Be to, tarp apsaugos priemonių - laikinoji apsaugos priežiūra, apsaugos nuo smurto orderis, kuris gali būti skiriamas gavus pranešimą apie galimą smurtą, įvertinus riziką ir taikant 15 dienų laikotarpį.
Taip pat svarbu paminėti, kad sistemingai įgyvendinamos tarptautinės nuostatos; Lietuva yra įsipareigojusi Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pako (ICESCR), Konvencijų dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo, Europos žmogaus teisių teisinius standartus, bei Pagrindų chartijų. Lietuvos pozicija tarptautinėje arenoje rodo progresą, tačiau vis dar svarbu toliau stiprinti prevenciją ir švietimą, siekiant sumažinti smurto mastą artimoje aplinkoje.
Praktiniai aspektai: kaip reaguoti ir kur kreiptis
Kai reikia pagalbos dabar - skambinkite į policiją numeriu 112. Jei smurtautojas yra šalia ir nėra galimybės skambinti, galima siųsti SMS žinutę 112 su užuomina apie vietą ir situaciją. Informacija turi būti tiksliai pateikta (vardas, pavardė, vietos adresas, aprašymas). Policijos pareigūnai surenka įvykio duomenis ir pradeda ikiteisminį tyrimą bei užtikrina aukos apsaugą. Specializuotos pagalbos centras teikia profesionalią pagalbą, o policija informuoja auką apie centrą ir jo kontaktus.
Taip pat skaitykite: Statistika apie smurtą
Jei aukai suteikiamas nukentėjusiojo statusas baudžiamajame procese, ji įgyja teisę į teisinę pagalbą, papildomas apsaugos garantijas ir diusines teises nagrinėjant bylą. Taip pat aukoms gali būti teikiama psichologinė pagalba telefonu visą parą ir laikinojo apgyvendinimo paslaugos finansuojamos iš savivaldybių biudžetų.
Istorija ir įstatymų pokyčiai
Per dvidešimt metų Lietuva patyrė reikšmingą teisinio reguliavimo ir visuomenės požiūrio pokytį. 2011 m. gegužės 26 d. įsigaliojo apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuris pripažino smurtą artimoje aplinkoje kaip žmogaus teisių pažeidimą ir visuomenei žalingą veiką. Nuo tada įstatymai buvo keičiamti, pridėti nauji apsaugos mechanizmai, kaip apsaugos nuo smurto orderis ir specializuotos pagalbos centrai, siekiant greitesnės ir efektyvesnės pagalbos aukoms teikimo. 2023 metais Seimas priėmė naujos redakcijos įstatymą, sustiprinant apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemones ir įpareigojimus smurtautojams.
Lietuva taip pat aktyviai dalyvauja tarptautinėje bendruomenėje: ratifikavo Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą bei Konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo; Stambulo konvencija yra pasirašyta, nors ratifikacija dar neįgyvendinta. regioniniu lygmeniu Lietuva yra Europos Tarybos valstybė narė ir dalyvauja Europos žmogaus teisių konvencijos bei Europos Socialinės chartijos įgyvendinime. Tai iliustruoja, kad teisėsaugos institucijų praktika dažnai lenkia kai kurias vidutines regionines normas, tačiau nuolat vyksta tobulinimas, siekiant daugiau apsaugoti aukas ir užtikrinti jų teises.
Motyvacijos pokalbis su smurto artimoje aplinkoje aukomis: 1 sesija iš 3
Tiesioginės veiksmų gairės artimoje aplinkoje: santrauka
- Skubiai reaguoti į grėsmes ir įvykius smurto atveju.
- Informuoti auką apie specializuotos pagalbos centrą ir teikiamas paslaugas.
- Taikyti apsaugos nuo smurto orderį laikotarpiui, kai tai būtina ir įmanoma.
- Koordinuoti institucijas - policiją, savivaldybes, sveikatos priežiūros ir teisinės pagalbos įstaigas.
- Suteikti nemokamą teisinę pagalbą aukoms, teisę į psichologinę pagalbą ir laikinojo apgyvendinimo galimybes.
- Skatinti visuomenės švietimą apie smurto artimoje aplinkoje formos ir priemones bei konfliktų sprendimo kultūrą.
Smurtas artimoje aplinkoje - tai sudėtinga problema, reikalaujanti glaudaus teisinio reguliavimo, socialinės atsakomybės ir nuolatinės visuomenės edukacijos. Istorinė patirtis rodo, kad teisinis reglamentavimas, tarptautinės nuostatos bei regioninė praktika gali pasukti link efektyvesnių apsaugos priemonių ir didesnio aukų teisių užtikrinimo. Tačiau tik kartu su išsilavinusia visuomene galima siekti, kad smurtas artimoje aplinkoje taptų mažiau įprastas ir negalėtų įgauti naujo gyvavimo rato.
Taip pat skaitykite: Smurtas artimoje aplinkoje: Utenos apskritis