Smurtas artimoje aplinkoje, apimantis visas smurto formas, laikomas pavojingesne smurto forma. Pagrindinė priežastis yra ta, kad smurtauja žmogus, su kuriuo sieja artimas emocinis ryšys, kuriuo auka turėtų pasitikėti, todėl daroma žala yra gerokai didesnė.
Vienas iš efektyvaus valstybės atsako į smurtą artimoje aplinkoje elementų yra atsakomybės smurtautojui taikymas. Atsakomybė yra svarbi užtikrinant žmogaus teises. Tai taip pat svarbu ir auką integracijai į visuomenę bei siunčiant aiškią žinutę visuomenei, kad smurtas artimoje aplinkoje bus baudžiamas. Smurtautojo atsakomybė tai pat svarbi ir aukai, nes tai atkuria teisingumą bei sumažina tikimybę, kad auka kaltins save. Smurtautojo patraukimas atsakomybėn taip pat parodo valstybės sugebėjimą užtikrinti žmogaus teises.
Smurtautojas gali atsakyti ne tik civilinio proceso tvarka, tačiau gali būti traukiamas atsakomybėn ir baudžiamojo proceso tvarka. Baudžiamasis procesas reiškia galimą bausmę smurtautojui.
Lietuvos įstatymų leidėjas ilgai vengė kištis į asmens šeimos gyvenimą, vadinamuosius buitinius konfliktus palikdamas spręsti pačiai šeimai. Ši situacija iš esmės pasikeitė tik 2011 metais, kai, palaipsniui keičiantis visuomenės požiūriui į smurtą artimoje aplinkoje, reaguojant į sukeliamas skaudžias (dažniausiai, negrįžtamas) pasekmes smurto artimoje aplinkoje aukoms, 2011 m. gegužės 26 d. buvo priimtas LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Šiuo įstatymu smurtas artimoje aplinkoje dėl jo sukeliamos žalos visuomenei buvo priskirtas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, reikalaujančių greito valstybės institucijų įsikišimo ir laiku suteikiamos pagalbos smurto aukoms.
Kodėl smurto artimoje aplinkoje aukos neišeina | Leslie Morgan Steiner | TED
Teisiniai pokyčiai ir institucinė sistema
Toks požiūris lėmė ir pagrindinių baudžiamųjų įstatymų pakeitimus. Šiandien tiek baudžiamajame kodekse, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad fizinis smurtas - nuo lengviausio iki sunkiausio - laikomas pavojingesniu, jei jis padaromas artimoje aplinkoje.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Visgi vertinant apsaugą nuo psichologinio smurto artimoje aplinkoje atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamajame kodekse yra kriminalizuotos tik pavojingiausios jo apraiškos (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti asmens sveikatą, terorizavimas ir kt.). Visiškai neseniai, prieš kelerius metus, įstatymų leidėjas prie psichologinio smurto priskyrė ir persekiojimą. Persekiojimas yra pavojinga, rimtas pasekmes žmogui sukelianti veika, sutrikdanti aukos privatų gyvenimą, sukurianti nuolatinę įtampą ir nerimą. Be to, persekiojimas gali būti pavojingas ir tuo, kad tam tikrais atvejais jis gali būti vykdomas kaip pasiruošimas sunkesniam nusikaltimui, pavyzdžiui, fiziniam ar seksualiniam žmogaus užpuolimui.
Per šiuos dvidešimt metų kokybiškai keitėsi ir valstybės požiūris į šeimą apskritai, o tai yra svarbu suprantant, ką valstybė laiko artima aplinka - ar vien tik šeimą santuokos instituto prasme, ar ir kitus artimuosius. Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime pažymėjo, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.
Iš esmės keitėsi ir pats baudžiamasis procesas, kuriame imta pripažinti, kad nukentėjusieji nėra tik įrankiai teisėsaugos institucijų rankose siekiant ištirti bylą, tačiau jie taip pat yra ir proceso dalyviai, kurie turi individualių poreikių, o konkrečiai - poreikį atgauti saugumo, pasitikėjimo jausmą. Tuo tikslu buvo įtvirtinti papildomi apsaugos garantai aukoms, taip pat vadinamieji specialieji apsaugos poreikiai. Specialiųjų apsaugos poreikių nustatymas įtvirtintas Lietuvos įstatymų leidėjui įgyvendinant ES Nusikaltimų aukų direktyvą.
Siekiant užtikrinti nukentėjusiųjų (tarp jų ir nuo smurto artimoje aplinkoje) teises, labiau apsaugoti nuo pakartotinės viktimizacijos, buvo priimtas BPK 36-2 str., apibrėžiantis specialiuosius apsaugos poreikius.
Siekiant efektyvesnės smurtą patyrusių asmenų apsaugos Seimas 2023 metais priėmė naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Naujoje įstatymo redakcijoje numatomas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis - prevencinė apsaugos priemonė, skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, atlikęs pavojaus rizikos vertinimą ir nustatęs smurto artimoje aplinkoje pavojaus riziką.
Be paminėtų pagrindinių reguliavimo pakeitimų, šiandien Lietuva jau yra kelių svarbių tarptautinių žmogaus teisių dokumentų, susijusių su moterų teisių apsauga ir moterų diskriminacijos panaikinimu, dalyvė. Lietuva taip pat yra Konvencijos dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo dalyvė. Lietuva Stambulo konvenciją pasirašė 2013 m. birželio 7 d., tačiau iki šiol jos neratifikavo.
Taigi teisiniu ir tarptautiniu lygmeniu Lietuva per dvidešimt metų nuėjo ilgą, turiningą kelią ir iš esmės savo teisiniu reguliavimu, teisėsaugos institucijų praktika daugeliu aspektų neatsilieka, o tam tikrais atvejais ir lenkia kitas Europos valstybes.
Visuomenės požiūris ir iššūkiai
Tačiau svarbiausia yra tai, kad greta teisinio reguliavimo iš esmės keitėsi visuomenės požiūris į smurtą artimoje aplinkoje ir šiandien daugeliui jau ne vis vien, kai girdi, mato akivaizdų smurtą savo aplinkoje. Vis dėlto smurto artimoje aplinkoje mastas reikšmingai nemažėja.
Smurtas artimoje aplinkoje Lietuvoje vis dar dažnai suvokiamas kaip pavienis konfliktas. Tačiau naujausia Vidaus reikalų ministerijos statistika atskleidžia priešingai - smurtas dažniausiai yra sisteminis, ilgalaikis ir pasikartojantis. 2024 m. duomenimis, 11 374 atvejais apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis buvo skirtas tam pačiam asmeniui pakartotinai. Šie skaičiai rodo ne tik smurto mastą, bet ir tai, kad vien simbolinės priemonės neveikia.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
Smurto artimoje aplinkoje, nepriklausomai nuo jo formos, pagrindinės priežastys paprastai yra susijusios su smurtautojo siekiu kontroliuoti auką, o tai lemia ne vienkartinį tokio smurto pobūdį. Kitaip tariant, smurtas tampa įprastu problemų sprendimo ar net bendravimo būdu, prie kurio, deja, pripranta ne tik smurtautojas, bet ir auka.
Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria smurto aukos:
- Finansinė priklausomybė
- Psichologinė priklausomybė
- Aplinkos spaudimas "išlaikyti šeimą"
- Nepakankama ilgalaikė pagalba
- Nesprendžiama smurtautojo problema
Lietuvoje daug dėmesio skiriama smurtautojo apribojimui ar nubaudimui, tačiau beveik nesprendžiama tai, kas iš tikrųjų lemia smurto pasikartojimą - jo elgesio modelis. Skirtingai nei daugelyje Europos šalių, kur privalomos elgesio keitimo programos, psichologinės konsultacijos ir lyčių lygybės mokymai yra standartinė intervencija smurtautojams, Lietuvoje tokios priemonės dažnai taikomos tik rekomendacinės arba jų išvis nėra. Toks požiūris lemia, kad po trumpo suvaržymo smurtautojas grįžta į tą pačią aplinką, randa naują partnerį arba vėl atkuria kontrolę ankstesniuose santykiuose, o smurtas tęsiasi.
Šiuo metu Lietuvoje dažniausiai taikomas baudimas - administracinė atsakomybė, orderis, areštinė, bauda. Tačiau bausmės nesprendžia problemos - smurtautojo elgesys, įsitikinimai ir emocijos lieka nepakitusios.
Institucijų bendradarbiavimo trūkumas
Šiandien sistemoje egzistuoja paradoksas - pagalbą teikia daug institucijų, tačiau jos dirba atskirai. Tai vargina, kelia stresą ir dažnai - gėdą. Dėl to žmonės atsisako bylinėtis, nutraukia procesus, grįžta pas smurtautoją. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl auka nepalieka smurtautojo. Žmogus, neturintis pajamų, darbo ar būsto, dažnai net neturi galimybės rinktis. Kol neturime adekvataus ekonominio saugumo modelio, pasakyti aukai „išeik“ - tai pasakyti „išeik ir tapk benamiu“.
Didelė dalis smurto lieka nepastebėta arba nutylėta dėl visuomenėje įsišaknijusio požiūrio: „yra dvi pusės“, „kiekvienoje šeimoje būna“, „gal pati išprovokavo“, „vaikui reikia abiejų tėvų kartu“. Tokios frazės transformuoja auką į kaltininką. Smurtas nėra „šeimos ginčas“ - tai teisės ir laisvės pažeidimas. Smurtas kartojasi ne todėl, kad auka nenori pasikeisti.
Smurtautojų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn parodo valstybės gebėjimą užtikrinti žmogaus teises. Efektyvus baudžiamasis procesas ir smurtautojų traukimas atsakomybėn užtikrina valstybės įsipareigojimų saugoti aukų teises ir sustabdyti žmogaus teisių pažeidimus įgyvendinimą. Smurtas artimoje aplinkoje laikomas diskriminacijos prieš moteris forma, nes dažniausiai aukomis tampa moterys.
Jeigu auka buvo pripažinta nukentėjusia baudžiamajame procese, auka turi daug teisių, susijusiu su teisingu bylos nagrinėjimu. Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais, aukos turi teisę gauti nemokamą teisinę pagalbą.
Išsprendus teisinio reguliavimo problemas, siekiant sumažinti smurto artimoje aplinkoje, matyt, teks grįžti prie ilgai trunkančių, bet efektyviausių sprendimų - visuomenės švietimo, koks elgesys yra normalus, o koks - žalingas, net jei sunku tai identifikuoti, taip pat emocinio intelekto stiprinimo, tinkamų konfliktų sprendimo būdų paieškos ir kt.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis
Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras.
Kai smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, kurioje jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens išsikėlimą. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų.
tags: #smurtas #artimoje #aplinkoje #atsakomyb4