Smurto artimoje aplinkoje atpažinimas ir pagalba vaikams mokykloje

Smurtas artimoje aplinkoje yra opi problema, kuri neigiamai veikia mažamečių vaikų vystymąsi ir turi ilgalaikių pasekmių jų elgesiui. Ypač svarbu atpažinti psichologinį smurtą, kuris, kitaip nei fizinis, nepalieka žaizdų ant kūno, bet žaloja vaiko psichiką.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti psichologinį smurtą prieš vaikus, kokie požymiai gali išduoti patiriamą smurtą, kur kreiptis pagalbos ir kokie yra savipagalbos būdai.

Smurto formos prieš vaikus

Prieš pradedant gilintis į psichologinį smurtą, svarbu apibrėžti pagrindines smurto formas, kurios gali paveikti vaikus:

• Fizinis smurtas: Tyčinis fizinio skausmo sukėlimas vaikui arba pasikėsinimas tai padaryti.
• Seksualinis smurtas: Jaunesnio nei 16 metų asmens išnaudojimas seksualiniams savo ar kito žmogaus poreikiams tenkinti.
• Nepriežiūra: Būtinų fizinių, emocinių ir socialinių vaiko poreikių netenkinimas.
• Psichologinis (emocinis) smurtas: Nuvertinimas, menkinimas, žeminimas, šmeižtas, grasinimas, gąsdinimas, atskyrimas, kvailinimas ar kitokie ne fizinio kontakto elgsenos modeliai, judėjimo laisvę apribojantys veiksmai, sukeliantys ar sudarantys sąlygas sukelti žalą vaiko fizinei, emocinei, psichinei, dvasiniai, moraliniai ar socialiniai sveikatai ir raidai.

Fizinio smurto požymiai

Apie vaiko patiriamą fizinį smurtą galėtų liudyti šie požymiai:

• Įvairių gijimo stadijų žaizdos, poodinės kraujosruvos, nubrozdinimai, skirtingų spalvų mėlynės, įvairių kūno vietų sumušimai, vaiko odos nudegimai nuo cigarečių gesinimo.
• Skirtingo pobūdžio kūno sužeidimai.
• Tėvai ar globėjai negali aiškiai nusakyti tų sužeidimų priežasties.
• Esama įvairių kūno vietų sužeidimų, bet tėvai ar globėjai nurodo tą pačią skirtingų sužeidimų priežastį.
• Vaikas nenoriai kalba apie tai, iš kur atsirado odos ar kiti sužeidimai, arba paaiškinimas nėra įtikinamas.
• Dažniausiai sakosi pats ar atsitiktinai susižeidęs.
• Apranga neatitinka oro sąlygų (pavyzdžiui, karštą dieną apsirengęs drabužiais su ilgomis rankovėmis ar aukštomis apykaklėmis, siekdamas nuslėpti sužalojimus).
• Stipri vaiko reakcija prie jo prisilietus (krūpteli, sušunka, bijo lietimų).

Seksualinio smurto požymiai

Esant seksualinei prievartai (ne tik prievartavimui, bet ir priekabiavimui, lytinių organų, pornografijos vaikui demonstravimui, masturbavimui, jo lytinių organų lietimui ar vertimui liesti kitą asmenį) be minėtų fizinių sužalojimų bei keisto vaiko ar tėvų elgesio ir paaiškinimų, gali būti ir šie vaikui būdingi simptomai bei požymiai:

Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas

• Vaikščiojimo, sėdėjimo, koordinacijos sutrikimai.
• Genitaliniai ar analiniai sužeidimai (patinimai, kraujavimai).
• Nevalingas šlapinimasis ar tuštinimasis į drabužius (būdingas mažiems vaikams).
• Venerinės ligos.
• Genitaliniai skausmai ir niežulys.
• Pakitęs miegas (šlapinimasis į lovą, vartymasis, košmarai, baimė miegoti vienam, nenoras miegoti tamsoje).
• Psichosomatiniai negalavimai be aiškios medicininės priežasties (pilvo, galvos, galūnių skausmai; pykinimas).
• Seksualizuotas elgesys (pavyzdžiui, vaikas įkyriai domisi seksualine veikla, slapta bando liesti suaugusius, reikalauja, kad kiti jį/ją liestų, elgiasi seksualiai įmantriai, provokuojančiai, gundančiai su suaugusiais, prievarta išrenginėja kitus, seksualinės žinios per daug išsamios vaiko amžiui, viešai, įkyriai masturbuojasi, įtraukia į tai kitus vaikus, kiša daiktus į savo ar kitų vaginą ar užpakalį, imituoja seksualinę sueitį su kitais vaikais, gyvūnais ar žaislais).

Nepriežiūros požymiai

Svarbu nenumoti ranka, pastebėjus vaiką, kuris:

• Yra neatitinkančio jo amžiaus (per mažo) ūgio ir svorio.
• Aprengtas nešvariais, sudriskusiais rūbais.
• Alkanas.
• Turi parazitų.
• Nuo jo sklinda nemalonus kvapas.
• Matyti, jog vaikas neturi elementarių įgūdžių (pavyzdžiui, nemoka plauti rankų ar užsirišti batų raištelių).

Psichologinio smurto apibrėžimas ir požymiai

Psichologinis smurtas yra paslaptingas ir sunkiai apčiuopiamas. Jis nepalieka fizinių žymių, tačiau giliai paveikia vaiko emocinę ir psichologinę būklę. Amerikos psichologų asociacija psichologinį smurtą apibūdina kaip ne fizinį smurtą, bet elgesį, kurio metu vienas asmuo specialiai, pakartotinai ir piktybiškai kankina kitą asmenį psichologiniais metodais.

Kadangi psichologinio smurto sąvoka dar nėra konkreti, yra pravartu pažvelgti į konkrečius veiksmus, kurie klasifikuojami kaip smurto požymiai. Dažniausiai bet kurios iš minėtų smurto formų (pavyzdžiui, kai vaikas mušamas, prievartaujamas ar neprižiūrimas) beveik neišvengiamai būna susijusios ir su psichologiniu arba emociniu smurtu.

Vienas iš rizikos veiksnių kibernetiniam psichologiniam smurtui - tai dažnas technologijų naudojimas, ypač socialinių medijų.

Smurtą patyrusiems ir smurtinėje aplinkoje užaugusiems vaikams pasekmės gali būti ir ilgalaikės, ir trumpalaikės.

Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas

Smurto stebėjimas

Jei šeimoje vienas iš tėvų smurtauja prieš kitą, smurtą stebintis vaikas taip pat visada laikomas smurto auka. Kai vaikas yra priverstas stebėti, kaip skriaudžiamas mylimas, juo besirūpinantis žmogus, jo elgesyje atsiranda tiesioginį smurtą patiriančiam vaikui būdingų elgesio pokyčių.

Vaikas jaučia namuose tvyrančią įtampą, nuo smurto nukentėjusio suaugusiojo nerimas ir skausmas yra perduodamas vaikui, o iš smurtautojo išmokstama problemas spręsti pasitelkiant smurtą.

Rizikos veiksniai

Šie smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksniai gali padėti geriau atpažinti besiformuojančią smurtinę situaciją mūsų arba kito asmens aplinkoje.

Pasekmės vaikams

Smurtas turi pasekmių ne tik aukai, bet ir šeimyninei aplinkai, ypač vaikams. Smurto poveikis vaikams gali turėti fizinių, psichologinių bei socialinių pasekmių. Aukoms gali pasireikšti psichosomatiniai sutrikimai, kurie dėl ilgalaikio patiriamo streso sukelia fizinės sveikatos pažeidimus.

Tyrimai nurodo, kad smurto pasekmės jaučiamos ilgą laiką jau pasibaigus smurtui. Kuo intensyvesnis smurtas naudojamas, tuo didesnis poveikis fizinei bei psichinei sveikatai.

Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms

Žvelgiant tik į psichologinį smurtą, jis turi įtakos fizinės sveikatos pablogėjimui: gali susiformuoti dirgliosios žarnos sindromas, fibromialgija, lėtinis skausmas, virškinimo ir kvėpavimo takų sutrikimai.

Kaip elgtis, įtariant smurtą prieš vaiką?

Mokyklų ar kitų vaikams paslaugas teikiančių, su vaikais tiesiogiai ir netiesiogiai dirbančių įstaigų vadovams rekomenduojama visus specialistus, dirbančius su vaikais, supažindinti su galimais smurto požymiais. Juos laiku pastebėjus ir atpažinus, bus galima greičiau padėti, jei vaikas patiria smurtą. Bet koks smurtas sukelia daug ilgalaikių ir trumpalaikių neigiamų pasekmių vaikui.

Nerimą keliantys ženklai:

Pasak Paramos vaikams centro psichologės, programos „Vaikystė be smurto“ vadovės Ievos Daniūnaitės, sunerimti reikėtų, jeigu vaikas staiga pradėjo bijoti ir vengti suaugusiųjų, išsigąsta, kai kas nors šalia verkia arba netikėtų, staigių kito žmogaus judesių.

Kad vaikas galėjo patirti smurtą, išduoda ir jo agresyvus elgesys arba, atvirkščiai, atsiribojimas, baimingas paklusnumas, pasyvumas. Vaikui užsiminus, kad buvo skriaudžiamas, labai svarbu tikėti jo žodžiais.

„Jeigu matote, kad guvus ir linksmas vaikas tapo uždaras ir tylus arba, kad nepavyksta susikoncentruoti, jaučiasi prislėgtas, pirmiausia pabandykite jį prakalbinti. Vaikui užsiminus, kad buvo skriaudžiamas, labai svarbu tikėti jo žodžiais. Nereikėtų to nuleisti juokais ar sakyti, kad taip negalėjo būti, tu pats prisiprašei, neprisigalvok nesąmonių“, - teigia psichologė.

Psichologė pataria, paklausti vaiko, kaip viskas buvo, tačiau nereikėtų spausti pasakoti ar įterpti savo žodžių, tikintis, kad jis pritars. Pakanka įdėmiai ir atidžiai klausytis ir tą parodyti galvos linktelėjimu, akių kontaktu, pritarimu „mhm“.

Jeigu vaikas nenori tęsti pasakojimo, reikėtų prie jo grįžti vėliau, kai vėl bus pasiruošęs kalbėti.

Apie įtarimus nedelsiant praneškite:

„Maži vaikai nemoka aiškiai ir konkrečiai pranešti, kad patyrė smurtą, be to, dažnai nesupranta, kad tai netinkamas elgesys. Tad kai mažametis grįžta į namus suirzęs ar piktas, būtinai paklauskite, ką šiandien žaidė darželyje, kas patiko, o kas nepatiko“, - teigia I.Daniūnaitė.

Smurtas tai - ne tik fizinį skausmą sukeliantys veiksmais, bet ir rėkimas, gąsdinimas, draudimas kalbėti ar išsakyti savo nuomonę, vertimas dalyvauti seksualinėje veikloje.

Kur kreiptis pagalbos?

Svarbu atsiminti, kad kiekvienas žinantis ar įtariantis, kad vaikas patiria ar yra patyręs smurtą, privalo pranešti atitinkamai institucijai. Tai - pilietinė pareiga, už kurios nevykdymą numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato bausmes (viešieji darbai, bauda, areštas arba laisvės atėmimas), jeigu nepranešama apie padarytą ar daromą nusikaltimą, grėsmę kito asmens sveikatai ar gyvybei.

Visos su vaiko teisių apsauga susijusios įstaigos ir organizacijos, sužinojusios apie smurto atvejį prieš vaiką, apie tai privalo informuoti policiją arba Vaiko teisių apsaugos skyriaus (tarnybos) specialistus.

Institucijos, į kurias galima kreiptis pagalbos:

• Policija
• Vaiko teisių apsaugos skyriaus (tarnybos) specialistai
• Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga
• Medicinos įstaiga (ligoninė, poliklinika)
• Mokyklos socialinis pedagogas arba psichologas
• Vaiko dienos centrai
• Pagalbos telefonu linijos
• Kreiptis į teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių.

Kas teikia pagalbą smurtą patyrusiam vaikui ir jo šeimai?

Lietuvoje smurtą patyrusiems vaikams pagalbą organizuoja savivaldybės. Smurto prieš vaikus atvejais pagalbą vaikui ir jo šeimai gali suteikti įvairių sričių ir institucijų specialistai:

• Vaiko teisių apsaugos skyriai (tarnybos).
• Teisėsaugos institucijos.
• Medicininės įstaigos (vaikų pediatrai, socialiniai darbuotojai, psichologai, ginekologai).
• Seniūnijų socialiniai darbuotojai.
• Mokyklose ar globos įstaigose dirbantys socialiniai pedagogai bei psichologai.
• Nevyriausybinėse organizacijose dirbantys specialistai.
• Specializuotos pagalbos centrai.

Smurto prieš vaikus atveju savivaldybėse dažniausiai organizuojama socialinių darbuotojų pagalba, kompleksinė specialistų pagalba ir teikiamos psichologinės pagalbos paslaugos.

Savipagalbos būdai

Psichologinio smurto aukos atpažinimas sudėtingesnis nei fizinės smurto aukos, kadangi psichologinis smurtas nepalieka jokių fizinių žaizdų. Lietuvoje yra ne vienas pagalbos resursas smurto aukai, tačiau verta paminėti kelis savipagalbos būdus, kai sprendimas nutraukti santykius priimtas.

• Ieškoti pagalbos: Pagalba gali svyruoti nuo savipagalbos knygos ieškojimo bibliotekoje iki susitikimo su psichologu. Svarbiausia kažką daryti. Nenaudoti šių veiksmų smurtautojui gąsdinti ar grasinti.
• Raskite jus supančių bendraamžių pagalbos grupę: Grupės padeda rasti palaikymą ir susitapatinti su kitomis smurto aukomis. Dažnai dėl savitarpio pagalbos grupių kyla konfidencialumo klausimas, atsiranda baimė, kad aplinkiniai sužinos apie lankymąsi grupėje.
• Kasdienėmis veiklomis ugdykite savo dvasingumą: Dvasingumas nebūtinai reiškia Dievą, galite tikėti bet kuo, kas jus skatina judėti į priekį.

2024 m. VšĮ „Vaikų ugdymas įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektą (NSPVP00236 KOMPLEKSINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO VAIKAMS, NUKENTĖJUSIEMS NUO SMURTO AR NETIESIOGINIO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE (LIUDYTOJAMS), IR JŲ ŠEIMŲ NARIAMS PROJEKTAS). Šiuo projektu siekiama teikti kompleksines paslaugas vaikams ir jų šeimoms, patiriančioms ir (ar) patyrusioms smurtą artimoje aplinkoje Kupiškio ir Plungės rajonų savivaldybėse.

Projekto metu dirbama ne tik su vaikais, kurie yra patyrę ar/ir patiria smurtą artimoje aplinkoje, bet ir jų artimiausiais šeimos nariais (tėčiu/mama), kurie patyrė/patiria ar smurtauja/smurtavo prieš savo šeimos narius.

Projekto dalyviai gaudami paramą iš patyrusių edukatorių, psichologų, socialinių darbuotojų, teisininkų bei kitų specialistų formuojasi pozityvius probleminių situacijų valdymo įgūdžius.

tags: #smurtas #artimoje #aplinkoje #atpazinimas #ir #pagalbos