Smurtas artimoje aplinkoje yra viena rimčiausių problemų visame pasaulyje. Smurtas šeimoje gali sukelti ne tik fizinę, bet ir psichologinę žalą. Smurtas paliečia žmogaus sveikatą ir palieka ilgalaikių padarinių. Nemaža tikimybė, kad smurto auka gali patirti kūno sužalojimų, tarp jų mirtinų, vystymosi sutrikimų, psichologinę ar bet kokio kito pobūdžio žalą.
Psichologinis smurtas - dažnai nuvertinama smurto rūšis, turinti itin skaudžių ir traumuojančių pasekmių. Smurto patirtis dažnai palieka ne tik fizinius, bet ir gilius emocinius randus: baimę, kaltės jausmą, menkėjančią savivertę, nuolatinį nerimą, potrauminio streso simptomus. Šie išgyvenimai ilgainiui gali tapti kliūtimi ne tik priimti sprendimus, bet ir vėl pasitikėti savimi bei kitais žmonėmis.
Artimoje aplinkoje nuolat patiriamas smurtas moteriai palaipsniui suformuoja įsitikinimą, kad kovoti nėra prasmės ir tai nebus efektyvu. Todėl moteris tiesiog nustoja stengtis nutraukti pasikartojantį smurtą, kenčia ir bando prisitaikyti gyventi su smurtautoju. Taip ji visiškai praranda motyvaciją stengtis ištrūkti iš smurtinių santykių.
Kaip formuojasi smurtinio elgesio modeliai ir išguiti psichologinį smurtą
Tokiose šeimose dažniausiai vyrauja smurto ciklas, kurio metu auga įtampa tarp agresoriaus bei likusių šeimos narių, kol galų gale pasireiškia smurtinis elgesys, po kurio eina ramybės ir susitaikymo etapas. Prieš smurto aukas gali būti naudojama galia ir kontrolė, psichologinės traumos sukeltas prisirišimas prie skriaudėjo, ekonominis nepriteklius, baimė ar grasinimai, kad atims ar skriaus vaikus ir pan. Jei smurtautojas yra partneris ar sutuoktinis, labai dažnai smurto aukos neišsiskiria su juo, pasilieka kartu bei adaptuojasi prie situacijos - suranda strategijų, kurios maksimaliai efektyviai padeda apsaugoti save, savo vaikus ir turtą.
Kaip elgtis supratus, kad jūsų artimas - psichologinis smurtautojas? Reikia drąsos pripažinti, kad santykiai yra smurtiniai, reikia vidinių ir išorinių resursų, pasiryžti priimti pagalbą. Nėra vieno universalaus recepto ar laiko rėmų, kada žmogus turi „būti pasiruošęs“ keistis. Vieniems užtenka kelių pokalbių, kitiems prireikia mėnesių ar metų. Pagalbos procesas visada yra abipusis - jis priklauso ne tik nuo specialistų pastangų, bet ir nuo paties žmogaus pasirengimo priimti pagalbą.
Taip pat skaitykite: Kova su smurtu ir narkomanija
Psichologinių išgyvenimų pobūdis
Smurtą patiriantys asmenys nuolatos išgyvena stresinę būseną - tiek smurtavimo metu, tiek atokvėpio laikotarpiu. Moteris pradeda suvokti, kad jai sunku susigaudyti savo jausmuose, ji ir juokiasi, ir verkia, o ašarų priežasties nesupranta nei ji pati, nei juo labiau artimieji. Užplūsta didžiulis liūdesys, moteris jaučiasi nepasitikinti savimi, įsitempusi, pavargusi, nerami, prislėgta. Dažnai smurto patyręs asmuo išgyvena baimę, gėdą, kaltę ar neretai ir lojalumo jausmą smurtautojui, todėl žingsnis link pokyčių būna labai trapus.
Smurtautojo naudojami veiksmai ir žodžiai gali sustiprinti moters įsitikinimą, kad „taip reikia“, kad geriau prisitaikyti prie fizinio, psichologinio smurto, o juolab po tiek metų kažką keisti. Neretai smurto aukoms atrodo, kad šeima ir draugai nepalaikys jų sprendimo išeiti iš smurtinių santykių, įtikina save, kad partneris pasikeis ir bus mylintis bei geras sutuoktinis.
Pagalbos modeliai ir paslaugos
Pirmasis ir svarbiausias vaidmuo, teikiant pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiam asmeniui, tenka konsultantui. Jis užmezga ryšį, išklauso, suteikia emocinę paramą ir padeda žmogui išsigryninti savo poreikius. Svarbiausias konsultanto tikslas - įgalinti žmogų atgauti galią valdyti savo gyvenimą, sudaryti veiksmų ir pagalbos priemonių planą, padėti suprasti, kad jis nėra bejėgis, o turi teisę ir galimybę rinktis, kaip nori gyventi toliau. Konsultantas tampa tarsi pirmuoju saugiu žmogumi, su kuriuo galima kalbėti atvirai - be baimės būti pasmerktam ar nesuprastam.
Psichologinė pagalba - vienas kertinių SKPC teikiamos pagalbos elementų. SKPC psichologas dirba įvairiais lygmenimis, atsižvelgdami į žmogaus būseną ir poreikius. Psichologas padeda suvokti, kad smurtas nėra norma, o pagalbos ieškojimas - ne silpnumo, o drąsos ir stiprybės ženklas. Tai kelias, kuriame žmogus iš naujo mokosi pasitikėti savimi, savo sprendimais.
Teisinė pagalba - dar vienas svarbus SKPC veiklos ramstis. Patyrus smurtą artimoje aplinkoje, žmogus dažnai lieka pasimetęs: nežino, kokių veiksmų imtis, kokios yra jo teisės ir kaip užtikrinti savo bei vaikų saugumą.
Taip pat skaitykite: Vyrų patiriamas seksualinis smurtas: Lietuvos atvejis
Specializuotos paslaugos ir tęstinė pagalba
Vaiko teisių gynėjai pradėjo teikti tęstinę psichologinę ir psichoterapinę pagalbą nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams bei jų artimiesiems. Nuo šiol nukentėjęs vaikas gaus ne tik pirminę pagalbą, tačiau bus ir toliau lydimas profesionalaus psichologo ar psichoterapeuto visame gijimo kelyje. Taip pat, esant poreikiui, pagalba bus teikiama vaiko tėvams ar globėjams, ugdymo įstaigoms. „Iki šiol seksualinį smurtą patyrusiems vaikams vaiko teisių gynėjai teikdavo pirminę pagalbą, tačiau tęstinės pagalbos tekdavo ieškoti savarankiškai.
Į tęstinės pagalbos paketą įtraukta 20 psichologinių ir psichoterapinių konsultacijų galimai seksualinį smurtą patyrusiam vaikui. Tiek pat konsultacijų bei tolimesnės pagalbos planą dabar gali gauti ir vaiko artimieji. Tai ypač svarbu, kadangi seksualinį smurtą vaikas gali patirti ir iš bendraamžio, o tai paliečia ne tik smurtą patyrusį vaiką bei smurtautoją, bet ir platesnį ratą žmonių.
Organizacijos, linijos ir prieiga prie pagalbos
„Pagalbos moterims linija“ - tai savanoriška emocinės paramos tarnyba, teikianti nemokamą, anoniminę emocinę pagalbą visą parą. Psichologinė pagalba teikiama visiems besikreipiantiesiems, ypač moterims, išgyvenančioms krizę, nukentėjusioms nuo smurto lyties pagrindu. Kiek įmanoma greičiau suteikta emocinė parama, palaikymas ir informacija apie pagalbą gali padėti išvengti ilgalaikių neigiamų pasekmių pažeidžiamo asmens fizinei ir psichinei sveikatai, užkirsti kelią savižudybėms.
Diduma besikreipiančiųjų pagalbos renkasi pagalbos telefonu būdą. Tačiau kreiptis pagalbos galima ir laiškais: savanorės atsako per vieną dieną. Rašyti laiškus gali ir užsienyje gyvenantys tautiečiai. Pokalbiai internetu - dar vienas būdas kreiptis neatidėliotinos pagalbos. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje.
Statistika ir realios istorijos
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, viena iš trijų moterų pasaulyje yra patyrusi smurtą artimoje aplinkoje. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) duomenimis, 33 proc. Europos Sąjungoje gyvenančių moterų yra patyrusios fizinį ir (arba) seksualinį smurtą, 43 proc. Lietuvoje 20-29 proc. moterų yra patyrusios fizinį ir (arba) seksualinį smurtą, 50-59 proc. - psichologinį smurtą. Statistikos departamento duomenimis, 2019-tais metais 8 iš 10 nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje buvo moterys, o 9 iš 10 visų smurtavusių asmenų sudarė vyrai.
Taip pat skaitykite: Kur kreiptis pagalbos patyrus smurtą
Per 2025 m. I - III ketvirčius Kauno moterų linijos SKPC aptarnaujamose teritorijose - Jonavos ir Ukmergės rajonų savivaldybėse - užregistruota 788 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje. 80 proc. visų smurtą ar smurto pavojų artimoje aplinkoje patyrusiųjų, sudarė moterys, daugiausiai priklausančios 30-39 m. ir 50-59 m. amžiaus grupėms (bendrai sudaro 43 proc. nuo visų nukentėjusiųjų moterų). Daugiausiai 67 proc. visų nukentėjusiųjų moterų smurtą patyrė nuo sutuoktinių/partnerių arba sugyventinių.
Gyvenimo pavyzdys - pagalbos kelias
Klientė į mūsų SKPC kreipėsi savarankiškai - palaikoma dukters, nors susidūrė su stipriu sūnaus pasipriešinimu. Su sutuoktiniu ji pragyveno 36-erius metus, užaugino du vaikus. Kaip pati pasakojo, ilgą laiką tikėjo, kad „taip reikia“, kad geriau prisitaikyti prie fizinio, psichologinio smurto, o juolab po tiek metų kažką keisti… Tačiau vieną dieną sutuoktinis eilinio pokalbio metu, tiesiog išvarė moterį iš namų. Moteris jausdama didžiulę gėdą, kaltę, sukaupusi likusias jėgas, išsinuomojo kambarį, kurį laiką grįždavo iš darbo į namus ir tik vėlai vakare, kad nesutiktų sutuoktinio, kuris galėjo atvažiuoti iš rajono, ateidavo į parduotuvę nusipirkti maisto.
Neilgai trukus sutuoktinis ėmė klausinėti dukters, sūnaus, pažįstamų apie moterį. Po kelių mėnesių, galvodama apie savo saugumą, moteris ryžosi persikraustyti į didmiestį, kur gyveno jos dukra. Tuomet klientė ir kreipėsi į mūsų SKPC. Labai reikšmingu žingsniu tapo tai, kad moteris jau buvo apsisprendusi fiziškai atsitraukti - ji persikėlė gyventi į kitą miestą, kur susirado darbą. Tai teikė stiprybės ir pasitikėjimo savimi.
SKPC konsultantė sudarė su moterimi veiksmų ir pagalbos priemonių planą, vedė ją įgalinimo keliu, stiprino emociškai. Lygiagrečiai buvo teikiama ir teisinė pagalba - konsultacijos dėl turto pasidalijimo, skyrybų procedūrų, finansinių klausimų. Šioje vietoje moterį apėmė abejonės - ar tikrai verta „eiti iki galo“, nes sutuoktinis ją gąsdino, kad „be jo ji pražus“, „liks be nieko“.
Klientė patyrė sutuoktinio persekiojimą. Ją lydėjo abejonės - gal vis dėlto reikėjo likti, „kažkaip iškentėti“. Tačiau mūsų specialistai ją palaikė, padėjo įvardyti, kad jos jausmai yra teisėti, o noras gyventi be žeminimo - visiškai natūralus ir svarbus. Vienu metu ji paprašė padaryti pertrauką pagalbos procese - jai reikėjo laiko apsispręsti. Pagalbos procesas truko daugiau nei pusmetį. Galiausiai moteris išsiskyrė su sutuoktiniu, susitvarkė turto ir kitus svarbius klausimus, taip pat sustiprėjo emociškai, atgavo pasitikėjimą savimi.
„Aš pagaliau gyvenu taip, kaip noriu. Aš pagaliau gyvenu taip, kaip noriu. Ši istorija - apie drąsą keisti gyvenimą, net kai atrodo, kad jau per vėlu. Kiekvienas žmogus turi teisę į orų, saugų ir pagarba grįstą gyvenimą - nepriklausomai nuo amžiaus, patirties ar praeities. Išėjimas iš smurto yra asmeninės stiprybės istorija, o kiekviena suteikta pagalba - žingsnis į visuomenę, kurioje smurtui nėra vietos.
Specialios problemos: vyrų patiriamas smurtas ir pagalba
Vyrų artimoje aplinkoje patiriamas smurtas taip pat yra stigmatizuojamas. Kadangi apie tai, kad vyrai namuose taip pat gali patirti fizinį, psichologinį, ekonominį artimųjų smurtą nėra plačiai kalbama, ieškoti profesionalios pagalbos vis dar atrodo nepriimtina. Visuomenėje dominuojančios vyriškumo normos neleidžia nukentėjusiems vyrams parodyti savo pažeidžiamumo. Net nusprendus žengti pirmą žingsnį ir kreiptis pagalbos, sulauktas atsakas gali užgesinti sukauptą drąsą.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atliko apžvalgą, kurios metu buvo domėtasi, kokią pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėję vyrai gali gauti krizių centruose visoje Lietuvoje. Susirūpinimą kelia jau tai, kad informacijos apie vyrų patiriamą smurtą ir jiems teikiamą specializuotą pagalbą Lietuvoje praktiškai nėra. Apžvalgos rezultatai parodė, kad krizių bei specializuoti pagalbos centrai, kurie turėtų teikti pirmines psichologo, socialinio darbuotojo bei teisininko konsultacijas visiems nepaisant jų lyties, amžiaus ar kitų tapatybės bruožų, dažnai pirmenybę teikia moterims, o vyrus stengiasi nukreipti į specialiai vyrams skirtus krizių centrus.
Tokių šalyje yra vos keli ir tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Dalis įstaigų mažesniuose miestuose į smurtą prieš vyrus ir būtinybę užtikrinti paslaugų teikimą žiūri gana skeptiškai. Ne visi krizių centrai atmeta galimybę, kad į juos vieną dieną gali kreiptis smurtą patyręs vyras, bet atsirado ir tokių, kuriems ši problema skambėjo komiškai.
Net padėti norintiems vyrų krizių centrams nepakanka lėšų ir tai yra pagrindinė veiklą ribojanti problema. Ribotas biudžetas įstumia vyrų krizių centrus į besisukantį ratą - vengiama reklamuoti centrus, viešai nekalbama apie tai, kad vyrams atsidurti aukos pozicijoje ir ieškoti pagalbos nėra gėdinga, nes po kiekvieno straipsnio žiniasklaidoje kreipimųsi padaugėja. Tad, suteikti kokybiškos pagalbos ir būti pasiruošusiems keliems skirtingiems scenarijams nepakanka darbuotojų, dažnai net ir patalpų.
Kaip sustabdyti psichologinį smurtą ir kokias ribas nubrėžti
Kaip sustoti psichologiškai smurtauti, jei pats/-i taip elgiatės? Svarbu suvokti modelius ir dirbti su priežastimis. Konsultacijų metu atsiskleidžia ryškus profesionalumas: problemų priežasčių identifikavimas ne išoriniuose, bet giliuosiuose sluoksniuose. Psichologinė pagalba leidžia suprasti po nemaloniais jausmais slypinčius lūkesčius ir mokytis keisti elgesį sistemingai.
Kaip bendrauti tarpusavyje sustabdžius psichologinį smurtą, kad negrįžtumėte į pradinę situaciją? Reikalingas aiškus susitarimas dėl ribų, atviras dialogas, kartais - mediacija ir ilgesnis pagalbos procesas. Konsultantas padeda sudaryti veiksmų planą, nubrėžti ribas ir įvardinti, kas nėra priimtina. Svarbu nedaryti spaudimo, tačiau informuoti, kokios galimos pasekmės toliau gyvenant smurto aplinkoje - pasekmės sau, vaikams.
Prevencija, švietimas ir mentorystė
Asmenybės ugdymo trenerė, mentorė, Vidinės Sėkmės Metodo autorė, pirmosios Lietuvoje konferencijos “Vidinė Sėkmė” sumanytoja, organizatorė ir pranešėja, įvairių mokymų programų autorė, internetinių bei gyvų seminarų, dirbtuvių ir kursų lektorė gali prisidėti prie prevencijos per mokymus. Bendradarbiavimas su profesionalais gali būti ypatingai kūrybiškas: ji padeda sustyguoti produktyvumo būsenas ir paversti žmogų gerokai efektyvesniu.
Po konsultacijų ėmė beveik dvigubai greičiau vykdyti darbus, o to pasekoje gerokai išaugo pardavimai ir pajamos. Konsultacijų metu jaučiu bendravimo lengvumą, aiškumą bei tikrą žmogaus supratimą. Darbas kartu man tarsi atramos taškas, savo tvirto stuburo lipdymas. Jau turiu realių pokyčių: geriau suprantu save ir kitus, nenugrimztu į kaltės jausmą - tačiau nebijau prisiimti atsakomybės, tampu atviresnė, auga emocinis intelektas, todėl suprantu po nemaloniais jausmais slypinčius lūkesčius.
„Kviečiu Jus kartu patirti daugiau džiaugsmo ir gyvo gyvenimo kiekvieną akimirką, kurią turite. Viskas, kas vyksta Jūsų ar jūsų aplinkinių gyvenime, visuomet turi prasmę. Kartais tą suprantame labai greitai, o kartais prireikia laiko ir žinių.“
Kaip kreiptis ir ko tikėtis iš pagalbos
Pagalbos procesas visada vyksta žmogaus tempu. Reikia įvertinti visus turimus resursus - psichologinį, materialinį pasiruošimą išeiti. Čia labai gali padėti įvardinimas sau, kiek laiko, kokioms aplinkybėms esant galės nutraukti smurtinius santykius. Tai lyg saugus planas, kuris suteikia stiprybę ir žinojimą, kad yra aiškios galimybės išeiti iš smurto.
Kalbant apie pagalbą vyrams, daugiausia dėmesio šiuo metu skiriama smurtinio elgesio keitimo programoms. Krizių centrų darbuotojai tikino, kad policija bei kitos įstaigos dėl įvairių priežasčių į vyrų krizių centrus nuolatos nukreipia nemažai vyrų, ypač elgesio keitimo tikslais.
Praktiniai žingsniai
- Suvokti ir įvardinti, kad santykiai yra smurtiniai.
- Kreiptis į konsultantą arba pagalbos liniją - pirmas saugus žmogus, su kuriuo galima kalbėti atvirai.
- Sudarinyti veiksmų ir pagalbos priemonių planą, įvertinti saugumo ir finansinius resursus.
- Gauti psichologinę ir, jei reikalinga, teisinę pagalbą.
- Ieškoti tęstinės pagalbos ir, jei reikia, specialių programų vaikams ar kitų šeimos narių palaikymui.
Apie emocinės paramos reikšmę ir bendradarbiavimą
Konsultacijų metu atsiskleidžia ryškus profesionalumas: problemų priežasčių identifikavimas ne išoriniuose, bet giliuosiuose sluoksniuose. Konsultacijų metu jaučiu bendravimo lengvumą, aiškumą bei tikrą žmogaus supratimą. Darbas kartu man tarsi atramos taškas, savo tvirto stuburo lipdymas. Man labai tinka bendravimo gyvumas, gebėjimas jausti žmogų, pamatyti užstrigimus ir kartais su humoru parodyti tai. Lengvumas tarsi palengvina erdvę iššūkių situacijoms spręsti.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad pagalbos procesas vyksta žmogaus tempu. Nėra vieno universalaus recepto ar laiko rėmų, kada žmogus turi „būti pasiruošęs“ keistis. Vieniems užtenka kelių pokalbių, kitiems prireikia mėnesių ar metų. Jei žmogus nepasiruošęs priimti sprendimų, jam reikia laiko, svarbu nedaryti spaudimo, tačiau informuoti, kokios galimos pasekmės toliau gyvenant smurto aplinkoje - pasekmės sau, vaikams.
| Pagalbos rūšis | Ką suteikia |
|---|---|
| Emocinė parama (linijos, konsultantai) | Skubus išklausymas, saugumo jausmo stiprinimas, nukreipimas |
| Psichologinė pagalba | Traumos apdorojimas, savivertės atstatymas, išmokti ribas |
| Teisinė pagalba | Teisių aiškinimas, apsaugos priemonių inicijavimas, skyrybų / turto klausimai |
| Krizių centrai ir laikina apsauga | Saugus prieglobstis, praktinė pagalba |
Smurto artimoje aplinkoje mastai vis dar yra be galo dideli, o nukentėjusios bijo kreiptis pagalbos. Dėl pagalbos mechanizmų stokos ir smurtą patyrusių moterų kaltinimo kultūros smurto artimoje aplinkoje mastai vis dar yra be galo dideli, o nukentėjusios bijo kreiptis pagalbos. Tačiau kiekvienas žingsnis link pagalbos - žingsnis link oraus, saugaus ir pagarba grįsto gyvenimo.
tags: #smurta #patyrusios #zmonos #isgyvenimai