Smurtas šeimoje - tai vis dar gniuždanti, opi, skaudžius ir ilgalaikius padarinius paliekanti problema. Smurtas šeimoje - problema, su kuria reikia kovoti čia ir dabar. Reikia užkirsti kelią bet kokia forma pasikartojančiam smurtui. Smurtas artimoje aplinkoje - šeimoje, veikia ir keičia visų šeimos narių savijautą. Jis gali pasireikšti tiek fiziniais veiksmais, tiek gąsdinimais, grasinimais, psichologiniu menkinimu, tiek seksualiniais ketinimais ar ekonominiu išnaudojimu.
Bet kokia forma pasireiškiantis smurtas turi įtakos visų jį patiriančių ar matančių šeimos narių psichologinei būsenai, išgyvenimams. Skaudžiausia, kad neretai tiek smurto aukomis, tiek jo liudytojais tampa vaikai. Artimoje aplinkoje vienam iš tėvų/globėjų patiriant smurtą, vaikai savaime taip pat tampa smurto aukomis - net jei nesmurtaujama prieš patį vaiką. Agresyvus elgesys vyksta jo akivaizdoje. Vaikas smurto atveju tampa jo dalyviu ir stebėtoju. Būdami smurto liudytojais, matydami jį savo artimoje aplinkoje, vaikai paveikiami, nepriklausomai nuo jų amžiaus.
Jie patiria tokius išgyvenimus, kaip baimė, nerimas, gėda dėl to, kas vyksta šeimoje, kaltė, kylanti iš negebėjimo pakeisti situacijos, pyktis (dažniausiai nukreiptas į smurtaujantį asmenį), bejėgystė. Liūdniausia, kad nuolat matantys smurtą vaikai dažniausiai kenčia jį tyloje, vieni. Smurto liudytojais tapę vaikai yra linkę į agresiją (patys dažnu atveju ima kartoti matomus veiksmus). Ilgaainiui jie tampa užsisklendę savyje, nenorintys bendrauti, nepasitikintys savimi, gyvenantys įtampoje.
Tik tapę smurto aukomis ar jį matantys liudytojai gali sustabdyti jokiais būdais nepateisinamą agresyvų elgesį. Smurto šeimoje liudytojais tapę vaikai viso to akivaizdoje pirmiausiai turi pasirūpinti savimi. Reikia kreiptis pagalbos, išdrįsti nebetylėti, pasikalbėti apie tai, kas šiuo metu vyksta. Emocinės paramos linija - pirmasis žingsnis pagalbos, patiriant ar matant smurtą šeimoje. Patiri smurtą arba matai jį, pasireiškiantį bet kokia forma, savo artimoje aplinkoje? Jautiesi vieniša, išgyveni nežinomybę, baimę, liūdesį ir nežinai, kaip kovoti su tuo, kas dabar vyksta? Nelik viena, kartu smurtas sustabdomas ir viskas įveikiama kur kas paprasčiau.
• parašiusi el. Konfliktai šeimoje - natūralus reiškinys, tačiau smurto toleruoti negalima. Vaiko teisių specialistai kasdien gelbėja nuo vienokio ar kitokio smurto nukentėjusius vaikus. Deja, smurtinio elgesio prieš vaikus kultūra mūsų šalyje vis dar gaji. Nors statistika iliustruoja tendencijas, tikrasis smurto prieš vaikus mastas dar didesnis. Ne tik pranešama ne apie visus smurto atvejus, bet neretai ir patys suaugusieji savo elgesyje neatpažįsta smurto.
Taip pat skaitykite: Kaip psichologinis smurtas veikia vaiko raidą
Siekiant visuomenei atskleisti smurto prieš vaikus problematiką ir pakviesti suaugusiuosius mąstyti apie savo elgesį, pastebėti, kaip smurtas veikia vaikus ir keisti savo elgesį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pristato socialinių reklamų ciklą apie skirtingas smurto formas. Tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pastebi, kad išgyventas nepaprastas laikas - karantinas ir visa pandemijos atmosfera išryškino smurto prieš vaikus problemą. „Karantino metu ženkliai susitraukė pranešėjų apie galimus vaiko teisių pažeidimus ratas, todėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai buvo sudėtinga gauti informaciją apie smurtą patiriančius vaikus.“
𝗦𝗺𝘂𝗿𝘁𝗮𝘀 𝗮𝗿𝘁𝗶𝗺𝗼𝗷𝗲 𝗮𝗽𝗹𝗶𝗻𝗸𝗼𝗷𝗲: 𝗸𝗮𝗶𝗽 𝗽𝗮𝗱𝗲̇𝘁𝗶 𝘀𝗮𝘂 𝗮𝗿 𝗮𝘁𝘀𝗶𝗱𝘂̄𝗿𝘂𝘀𝗶𝗮𝗺 𝗯𝗲̇𝗱𝗼𝗷𝗲
Taip pat nuolat sulaukiame vaikų ir paauglių skambučių bei žinučių internetu apie patiriamą emocinę prievartą, seksualinę prievartą ar nepriežiūrą. Per tris šių metų ketvirčius 1230 skambučių vaikai pasakojo apie fizinę prievartą, 395 - apie emocinę prievartą, 275 - apie seksualinę prievartą, 134 - apie nepriežiūrą, 1417 - apie patyčias. Dalis visuomenės vis dar klaidingai suvokia ir nepriežiūros sąvoką. Įsivaizduojama, kad tai - kraštutinis atvejis, kuomet vaikas badauja, gyvena antisanitarinėmis sąlygomis, nesiprausia, nelanko mokyklos ir yra visiškai apleistas.„Kartais net pasiturinčiose šeimose augantys vaikai beveik nemato savo tėvų, suaugusieji nuolat dirba, keliauja.“
Smurtas - vieno žmogaus (žmonių grupės) prievartos veiksmas prieš kitą žmogų (žmonių grupę), iš to turint kokios nors naudos ar pasitenkinimo (Kučinskas 2000 144; Kučinskienė 2000; 144). Jo formos yra labai įvairios: fizinis, psichologinis, ekonominis, seksualinis ir kt. Daug kalbama apie smurtą šeimoje. Tai viena labiausiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimo formų. Smurto namuose objektais gali būti bet kuris šeimos narys, tačiau absoliuti dauguma smurto šeimoje aukų yra moterys ir vaikai. Tokio elgesio tikslas dažniausiai yra pademontruoti jėgą ir galią kito asmens atžvilgiu.
Tačiau svarbu, jog smurtas artimoje aplinkoje gali būti ir psichologinis, ir ekonominis, ir seksualinis, ir nepriežiūra. Smurtas artimoje aplinkoje dažnai paveikia ne tik suaugusįjį, bet ir vaiko raidą, ir psichinį vystymąsi. Nuo pat mažens matydamas smurto apraiškas šeimoje, vaikas pradeda matyti iškreiptą šeimos modelį ir ugdosi netinkamą bendravimo supratimą. Kai kurie sunkumai nesibaigia vaikystėje, jie žaloja ir jau suaugus, darydami nesibaigiantį smurto ratą. LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, 2011, Nr.
Smurtą dažniausiai gimdo - smurtas. Smurtautoju negimstama, smurtauti išmokstama, ir tai gali tapti nuolatiniu elgesio būdu. „Jis gali būti ir spontaniško pykčio išraiška dėl patirto pažeminimo, skriaudos, prievartos” (Jenkins 1997). Šeimoje patiriamas smurtas turi didžiulį, sunkiai pataisomą poveikį suaugusiojo ir vaiko asmenybei. Deformuoja vidines psichines struktūras, dėl to visą gyvenimą žmogus gali jaustis ir elgtis neadekvačiai. Vaikas gyvena nuolatinėje grėsmėje, nuolatinėje baimėje, kad vėl gali pasikartoti smurtas.
Taip pat skaitykite: Sodros įmokų ypatumai pensininkams
Vaikas privalo rasti būdą, kaip išsaugoti pasitikėjimą žmonėmis, kurie pasitikėjimo neverti, kaip rasti saugumą situacijoje, kuri nesaugi, kaip kontroliuoti situaciją, kuri gąsdinamai neprognozuojama. Visa tai, jau nuo pat mažens formuoja baimę, uždarumą. Vaikas turi prisitaikyti prie nuolatinės grėsmės ir išmokti atpažinti pačius pavojingus ženklus. Dažnai smurtaujančių šeimų vaikai pradeda bėgti iš namų, siekdami saugumo.
Vaikai patiria baimę dėl tėvų elgesio ir dėl to, kad jie turi būti atsakingi už kitų saugumą. Saugumo jausmas vaikų psichikoje gali būti sutrikęs, o tai gali būti kenksminga jų raidai. Svarbu užtikrinti vaikams saugią aplinką per tinkamą pagalbą ir bendradarbiavimą su švietimo, socialinių tarnybų ir teisinės pagalbos įstaigomis. Mažiems vaikams reikalingos aiškios ribos, reguliarumas ir nuoseklumas, kad jie jaustųsi saugiai ir galėtų toliau vystytis.
Vaikų teisės ir apsauga yra prioritetas, todėl būtina skatinti atvirą pokalbį apie smurtą ir jo poveikį vaikams. Vaiko teisių apsaugos specialistai teikia pagalbą tiek vaikams, tiek jų šeimoms, o į įvairias formas įsitraukia rizikingų asmenų prevencijai ir apsaugai. Jei įtariate, kad šeimos narys, giminaitis ar kitas asmuo smurtauja prieš jūsų vaiką, turėtumėte pabandyti pasikalbėti su vaiku akis į akį - svarbu būti saugioje vietoje ir fiksuoti įvykį. Vaikas gali būti lydimas suaugusiojo, kuris padeda užtikrinti tinkamą klausimų formą ir saugų dialogą.
Taip pat skaitykite: Tinkamiausias neįgaliojo vežimėlio tipas
tags: #kokie #vaikai #dazniausiai #patiria #smurta