Slaugos procesas - tai sistemingas problemų sprendimas siekiant patenkinti fizinius, psichologinius ir socialinius asmens, šeimos, bendruomenės ar visuomenės sveikatos poreikius. Tai organizuotas, sisteminis požiūris, kuriuo remiasi slaugytojai, tam kad būtų patenkinti individualūs kiekvieno paciento sveikatos priežiūros poreikiai.
Slaugos proceso samprata ir reikšmė
Slaugos proceso sąvoka neatsiejama nuo pačios slaugos. Slaugos procesą slaugytojai savo praktikoje naudoja jau gana ilgą laiką. Alfaro-LeFevre (1999) teigia, jog slaugos procesas yra humanistinės slaugos sisteminis modelis, kurio pagrindinis tikslas - rezultatų pasiekimas efektyviais resursų ištekliais. Slaugos procesas yra sisteminis, nes sudarytas iš penkių žingsnių, humanistinis, nes pagrįstas tikėjimu, jog kai mes planuojame slaugą ir slaugome, apsvarstome kiekvieno individo unikalius poreikius bei interesus.
Slaugos procesą naudoja viso pasaulio slaugytojai tam, kad būtų apibūdintas slaugos tiekimo veiksmas. Slaugymo procesui pradžią davė slaugos teoretikė Hall, kuri 1955 m. Slaugos procesą tinkamai charakterizuoja J.M. Wilkinson - tai dinamiškas ir cikliškas, orientuotas į klientą, planingas ir į tikslą nukreiptas, universaliai pritaikomas, į problemą nukreiptas bei kognityvinis procesas.
Pagrindiniai slaugos proceso etapai (ADPIE)
Slaugos procesas apima šiuos etapus: Vertinimas, Diagnozė (problemos identifikacija), Slaugos planavimas, Slaugos plano įgyvendinimas ir Rezultatų įvertinimas. Duomenys apie ligonį renkami nuolat.
Vertinimo etapas
Vertinimas: jo metu renkama bei tikrinama informacija apie sveikatos būklę, ieškoma sveikatos nukrypimų nuo normos, rizikos faktorių, kurie gali būti kliūtis sveikatai, pavyzdžiui, rūkymas. Situacijos vertinimas apima informacijos iš paciento ir apie pacientą rinkimą. Biografiniai ir sveikatos duomenys. Paciento apklausa vadovaujantis N. Roper gyvenimo veiklos modeliu. Slaugytojas visuomet privalo ištirti ir užrašyti pagrindinius slaugos duomenis.
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
Paciento sveikatos vertinimas apima informacijos, duomenų rinkimą, paciento tyrimą. Paciento tyrimas gali būti subjektyvus arba objektyvus. Subjektyvus paciento tyrimas apima apklausą, o objektyvus tyrimas apima bendrosios paciento būklės įvertinimą, apžiūrą, apčiuopą, auskultaciją, laboratorinius ir instrumentinius tyrimus. Subjektyvūs paciento tyrimas. Objektyvus paciento tyrimas. Slaugytojas surinkęs informaciją apie pacientą, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros komandos nariais turi apibrėžti tikslus, įvardyti reikalingą priežiūrą ir priežiūros veiksmų nuoseklumą.
Diagnostika (problemos identifikacija)
Diagnozė (Problemos identifikacija): analizuojama informacija, duomenys bei nustatomos esamos ir potencialios problemos, o tai yra slaugos plano pagrindas. Reali slaugos problema - jau egzistuojanti problema. Nesiimant slaugos veiksmų, dėl jos gali iškilti grėsmė paciento sveikatai, gyvybei ir gerovei. Potenciali slaugos problema - yra tokia, kurią slaugytojai numato ateityje iškilsiant, jei nebus imamasi slaugos veiksmų.
Nustatykite prioritetus: kurią problemą būtina spręsti neatidėliojant? Kurios problemos gali palaukti? Kuriai problemai reikalinga slauga? Kurios problemos gali būti perleidžiamos kitiems specialistams?
Slaugos planavimas
Slaugos planavimas yra antrasis slaugos proceso etapas. Slaugos planą sudaro. Šiuolaikinė slauga grindžiama iš anksto apgalvota ir organizuota, šiuolaikinėmis slaugos mokslo žiniomis pagrįsta sveikatos priežiūra. Į slaugomą žmogų žiūrima kaip į visumą, todėl vertinami ne tik fiziniai, bet ir dvasiniai, socialiniai poreikiai, ekonominė bei ekologinė paciento aplinka.
Slaugytojas kartu su pacientu ir jo šeimos nariais vertina paciento poreikius, sudaro planą, kaip juos patenkinti, įgyvendina planą ir apibendrina rezultatus. Slaugytojas surinkęs informaciją apie pacientą, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros komandos nariais turi apibrėžti tikslus, įvardyti reikalingą priežiūrą ir priežiūros veiksmų nuoseklumą.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Slaugos plano įgyvendinimas
Slaugos plano įgyvendinimas yra 3-čias etapas. Atlikite intervencijas, stebėdami pacientą, darykite pakeitimus slaugos plane, jei to reikia. Atlikite intervencijas: stebėkite pacientą, darykite pakeitimus slaugos plane, jei to reikia.
Rezultatų įvertinimas
Rezultatų įvertinimas yra ketvirtasis slaugos proceso etapas. Kokie rezultatai? Ar būtina kažką keisti? Informuokite ir užrašykite. Gal yra kokių požymių apie kuriuos būtina pranešti kitiems specialistams? Jūs nusprendžiate, ar pasiekėte norimų rezultatų, ar pasirinktos intervencijos buvo efektyvios ar matyti pokyčiai, o tada keičiate slaugos planą arba jį užbaigiate.
Kaip pakito paciento sveikata? Ar pacientas pajėgus daryti tai, ką jūs suplanavote? Jei ne, kodėl? Ar atsirado nauji slaugos prioritetai? Jei tikslai pasiekti, ar pacientas pajėgus pats savimi pasirūpinti? Gal jam reikalingos sveikatą stiprinančios priemonės? Nustatom slaugos poreikių prioritetus. Įvertinama kokių priemonių reikia imtis, ką gali daryti pats pacientas?
Slaugos proceso ypatumai ir privalumai
Slaugos tikslas - stiprinti ir saugoti gerą sveikatą, palengvinti ar mažinti neigiamus ligos poveikius. Norint pasiekti tikslą geriausias būdas yra sistemingas darbo procesas. Slaugytojai turi veikti logiškai spręsti slaugos problemas visose gyvenimo situacijose. Paciento slaugos poreikių tenkinimas vienija ir slaugos procesą. Į žmogų žiūrima kaip į visumą (holizmas).
Slaugos proceso privalumai: užtikrina individualizuotą priežiūrą; gerina komunikaciją tarp slaugytojų ir pacientų; padeda nustatyti prioritetus ir efektyviai planuoti slaugą; skatina kritinį mąstymą ir problemų sprendimą; užtikrina aukštesnę slaugos kokybę. Slaugos procesą naudoja viso pasaulio slaugytojai tam, kad būtų apibūdintas slaugos tiekimo veiksmas.
Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje
Skausmo valdymas slaugos procese - pavyzdys
Skausmas - dažniausias organizmo sutrikimo pojūtis, kuris smarkiai pablogina žmonių gyvenimo kokybę. Ypač šis pojūtis būdingas pooperaciniu paciento slaugos periodu. Tyrimai atskleidžia, kad po operacijos 80 proc. Skausmo valdymo veiksmingumą lemia paciento įsitikinimai ir žinios apie skausmą.
Mokslininkai Melzack ir Wall (1965) pristatė „vartų kontrolės“ teoriją, pagal kurią jutiminiai(sensoriniai), pažinimo(kognityvūs) ir emociniai veiksniai gali sustiprinti arba susilpninti skausmo pojūtį. Amerikiečių psichologijos mokslų daktaras Howard Leventhal ir Deborah Everhard (1979) pristatė „Lygiagretaus informacijos apdorojimo“ teoriją, padedančią paaiškinti skausmo suvokimą; autoriai teigė, kad skausmas ir emocijos susijusios.
Valdant skausmą, slaugytojas skiria daugiausia laiko ir dėmesio pacientui, lyginant su kitais komandos nariais. Tyrimų metu nustatyta, kad patiriantys skausmą pacientai jaustųsi geriau, jei žinotų, kas jiems tą sukėlė. Prieš operaciją slaugytojas paaiškina pacientui, ko galima tikėtis pooperaciniu laikotarpiu, nes daugelis žmonių nežino pooperacinio skausmo valdymo ypatumų.
Siekiant tinkamai valdyti skausmą ir sulaukti bendradarbiavimo iš paciento, prieš operaciją reikėtų pacientui suprantama forma paaiškinti, koks yra pooperacinio skausmo mechanizmas, nuo ko skausmas gali stiprėti ar silpnėti. Siekiant tinkamai vertinti skausmą, pacientą reikia mokyti, kaip savo subjektyvius skausmo potyrius vertinti dešimties centimetrų vizualinių analogų skale. Pabrėžiant tikro skausmo vertinimo svarbą, vengiant stoicizmo ar perdėto vertinimo.
Medikamentinė terapija plačiai taikoma malšinant pooperacinį skausmą. Slaugytojas, siekdamas paciento gerovės, turi pacientui aiškinti vaistų vartojimo ypatumus ir tokiu būdu užkirsti kelią nepageidaujamiems padariniams. Nemedikamentinės skausmo malšinimo priemonės yra ne mažiau reikšmingos. Su slaugytojo pagalba pacientas gali įvaldyti dėmesio nukreipimo techniką, o slaugytojas informaciją pateikdamas įvairiausiais metodais (žodžiu, raštu, lankstinukais, plakatais, audio ir video įrašais) gali pasiekti maksimalaus rezultato - mažesnio intensyvumo skausmo.
Kaip patikrinti, ar sklype yra melioracijos statinių
Slaugos procesas specialiose situacijose - demencija
Demencija sergančių pacientų slauga yra sudėtinga, nes demencija - tai klinikinis sindromas, kurio pagrindinis požymis - mąstymo sutrikimas. Visi pacientai yra skirtingos asmenybės, bet dėl savo būklės panašūs, turintys poreikių, kuriuos reikia nustatyti ir patenkinti. Demencija sergančių pacientų slaugos patirtis yra sudėtinga ir sunki, ypač dėl ūmių būklių ir skausmo valdymo.
Tyrimų metu nustatyta, kad slaugytojams trūksta įgūdžių valdant skausmą, užtikrinant sklandų ir visapusišką bendravimą su pacientais bei jų pažinimą (neverbalinę kalbą), teikiant reikiamas slaugos paslaugas. Tai rodo, kad sergančiųjų demencija slaugos procesas yra sudėtingas ir kelia įvairių problemų slaugytojams.
Pagrindiniai iššūkiai - sudėtingas slaugos procesas, ūmios būklės, pacientų elgesio problemos, skausmo valdymas, bendravimas su pacientų artimaisiais, psichologinės pagalbos pacientams teikimas, asmeniniai veiksniai (kantrybės ir laiko stoka) ir organizaciniai veiksniai (personalo trūkumas, dideli darbo krūviai).
| Problema | Galimi sprendimai |
|---|---|
| Aplinkos ir organizacinės kliūtys (darbuotojų trūkumas, dideli krūviai) | Užtikrinti nuolatinį slaugytojų profesinį tobulėjimą, formuoti komandinio darbo aplinką, mažinti darbo krūvį |
| Trūksta bendravimo įgūdžių su pacientais ir artimaisiais | Organizuoti mokymus bendravimo įgūdžiams, stiprinti komandinį bendradarbiavimą |
| Padidėjusi infekcijos rizika | Užtikrinti tinkamą slaugos veiksmų atlikimą ir nuolatinį personalo mokymą |
Ūmių būklių valdymas reikalauja daugiau laiko ir šiam procesui suvaldyti turi būti skiriama daug pastangų. Ligoninės aplinka gali padidinti demencija sergančiųjų nerimą, baimę ir padidinti jautrumą aplinkai (pvz., garsams, apšvietimui), todėl slaugytojai turi įvertinti šiuos aspektus ir kiek įmanoma sumažinti jų keliamą neigiamą poveikį sergantiesiems.
Slaugos dokumentacija ir kokybės užtikrinimas
Slaugos dokumentacijos diegimas į praktiką gerina slaugos kokybę, užtikrina slaugos tęstinumą, bendravimą ir bendradarbiavimą tarp sveikatos priežiūros komandos narių. Rengiantis slaugos dokumentacijos diegimui svarbiausia yra slaugos personalo mokymas, kurio tikslas supažindinti su slaugos dokumentacija ir jos diegimu slaugytojus praktikus ir slaugos administratorius.
Tyrėme besimokančiųjų požiūrį į slaugos dokumentaciją. Dauguma respondentų (95,7 proc.) teigė, kad slaugos dokumentacija reikalinga, nes bendraudami su pacientu slaugytojai gauna informaciją apie jo būklę, gali pagerinti slaugos kokybę, užtikrinti jos tęstinumą ir koordinuoti darbą. Tai juridinis dokumentas, kuris parodo slaugytojų darbą.
Siekiant užtikrinti nuolatinį slaugos proceso palaikymą ir veiksmingumą, Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovybė ne rečiau kaip vieną kartą per metus atlieka vadovybinę vertinamąją analizę. Nustatydama tikslus, ligoninės vadovybė atsižvelgia į paciento poreikius, vadovybės vertinamosios analizės rezultatus, pacientų pasitenkinimą, gerinimo galimybes bei išteklių poreikį. Šie tikslai yra suderinti su ligoninės kokybės politika.
Praktiniai slaugos plano pavyzdžiai
Šioje „Slaugos“ kategorijoje rasite daug slaugos planų pavyzdžių, juose aptariama ligonio priežiūra po miokardo infarkto, insulto, plaučių uždegimo ir kitų ligų. Darbuose rasite informacijos apie vaiko, seno ir pagyvenusio žmogaus priežiūrą. Šioje kategorijoje gausu ir praktikos ataskaitų, kaip akušerinės slaugos, chirurginės ir kt. Ruošiantis atsiskaitymams ar egzaminams rasite konspektus apie vaiko slaugą, žmonių higieną, karščiavimą, patologijos, terapinės, bendrosios slaugos konspektus.
Slaugos planas pacientui po miokardo infarkto: slaugant svarbu atsižvelgti, kad miokardo infarktas - tai negrįžtamas miokardo ląstelių pažeidimas ir nekrozė. Slaugant svarbu vertinti paciento būklę, stebėti simptomus ir įgyvendinti planą. Plaučių uždegimas: plaučių uždegimas ligos apibūdinimas, klasifikacija, etiologija, klinikiniai simptomai, diagnostika, komplikacijos ir slauga - tai pavyzdys, kaip slaugos procesas taikomas konkrečioje ligos situacijoje.
Slaugos proceso mąstymo pobūdis
Slaugos procesas - tai sprendimų priėmimas paremtas kritišku mąstymu. Jis lyginamas su moksliniais metodais, ieškančiais problemų sprendimo. Tiek slaugos procesas, tiek mokslinis metodas remiasi dviem tais pačiais žingsniais, judėdami nuo problemos identifikacijos link sprendimo vertinimo. Vienas tik skirtumas - mokslinis metodas pirmiausia atpažįsta problemą, o paskui renka duomenis. Tuo tarpu slaugoje, pirma surenkami duomenys, o vėliau įžvelgiamos problemos.
Slaugytojų darbas yra kryptingas ir nuoseklus, atliekamas turint aiškų tikslą, naudojant tinkamiausius veiklos metodus. Tinkamą slaugą garantuoja tik geras jos organizavimas ir tvirti slaugos mokslo bei praktikos pagrindai. Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) asmens sveikatos priežiūra yra slaugos esmė, o būdas, kaip slaugytojas tai atlieka, yra slaugos proceso esmė.