Patyrus ar patiriant smurtą artimoje aplinkoje, svarbu žinoti, kokie teisiniai procesai gali būti pradėti siekiant užtikrinti nukentėjusio asmens saugumą ir smurtaujančio asmens atsakomybę už nusikalstamas veikas. Specialistų pagalba, kreipiantis į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą (SKPC), užtikrina emocinę, psichologinę ir teisinę paramą. Jei asmuo kreipiasi į SKPC asmeniškai, policija nėra informuojama. SKPC pagalba yra teikiama konfidencialiai ir nemokamai, esant poreikiui ir anonimiškai.
Visgi, jei policija yra iškviečiama į įvykio vietą (pačio nukentėjusio asmens ar aplinkinių), prasideda vienas iš dviejų procesų: apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje (SAA) orderio skyrimas arba ikiteisminio tyrimo pradėjimas. Svarbu paminėti, kad policijai gavus pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, pareigūnai ir pareigūnės pagal įstatymą privalo informuoti atitinkamos apskritis SKPC apie smurto atvejį. Policijos pareigūnai ar pareigūnės nuo smurto nukentėjusį ar jo pavojų patiriantį asmenį informuoja, kad su juo susisieks specializuotos kompleksinės pagalbos centro konsultantė/as. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai yra vienas pagrindinių pagalbos šaltinių smurtą patyrusiems asmenims. Jie užtikrina visapusišką paramą, kuri apima emocinę pagalbą, išklausymą, palaikymą, taip pat informavimą. Nukentėjusieji gauna galimybę kalbėtis apie savo išgyvenimus saugioje ir supratingoje aplinkoje. Taip pat SKPC teikia teisinę pagalbą, kuri apima konsultacijas dėl teisių apsaugos, galimų veiksmų ir teisinių procesų. Specialistai padeda užpildyti reikalingus dokumentus ar netgi atstovauja nukentėjusiesiems bendraujant su teisėsauga ar teismu. Socialinė pagalba apima informaciją apie prieglobstį ar kitas socialines paslaugas, tokias kaip laikinas apgyvendinimas, finansinė pagalba ar vaikų apsauga. Jei nukentėjęs asmuo nenori kreiptis į policiją, SKPC vis tiek teikia visas savo paslaugas. Tokiu atveju niekas, įskaitant policiją ar smurtautoją, nesužinos, kad asmuo gavo pagalbą. Tai ypač svarbu, jei nukentėjęs asmuo jaučia baimę, kad informacija gali paskatinti tolesnį smurtą ar atkeršijimą.
SAA orderis ir ikiteisminis tyrimas: dvi skirtingos, bet susijusios apsaugos prisitaikymo formos
SAA orderis - tai speciali prevencinė priemonė, kurios tikslas yra apsaugoti smurto grėsmę patiriantį asmenį. Pareigūnai, iškvietimo metu nustatę smurto artimoje aplinkoje riziką, priima sprendimą skirti orderį. Orderis galioja 15 parų. Orderio galiojimui pasibaigus įpareigojimai pavojų keliančiam asmeniui nebetaikomi. Svarbu paminėti, kad šio proceso metu ikiteisminis tyrimas nepradedamas, nebent vėliau paaiškėtų, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Ikiteisminis tyrimas yra procesas, kuris pradedamas tuomet, kai policija nustato, kad buvo padaryta nusikalstama veika, pavyzdžiui, kito asmens sužalojimas. Smurtas artimoje aplinkoje dažnai kvalifikuojamas kaip fizinio smurto, grasinimų, seksualinio smurto ar kitų veikų nusikaltimas. Ikiteisminio tyrimo metu, smurtautojas gali būti įpareigojamas išsikelti iš gyvenamosios vietos ir nesiartinti prie nukentėjusio, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo.
Net jei nėra akivaizdžių kūno sužalojimų, nukentėjęs nuo smurto asmuo turėtų atlikti kūno sužalojimo ekspertizę Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. SAA orderis ir ikiteisminis tyrimas - tai du skirtingi procesai, tačiau abu siekia užtikrinti smurtą ar jo pavojų patiriančių asmenų saugumą. SAA orderis skirtas greitai reaguoti ir apsaugoti ir yra prevencinė priemonė, tuo tarpu ikiteisminis tyrimas yra išsamus procesas, siekiantis nustatyti teisinę atsakomybę už smurtą artimoje aplinkoje. Kreipimasis į SKPC leidžia gauti visapusišką paramą, net jei nukentėjęs asmuo nesikreipia į policiją.
Teisinė procedūra: kaip veikia skundų teikimas dėl orderio paskyrimo ar neskyrimo
9 straipsnis. 1. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus skirti apsaugos nuo smurto orderį ar smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus neskirti apsaugos nuo smurto orderio per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali skųsti apylinkės teismui per policijos įstaigos padalinį, kuriame tarnauja skundžiamą sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį arba jo neskirti priėmęs pareigūnas, pagal šio padalinio buvimo vietą. 2. 3. 4. 5. 6. Jeigu skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje priimamas šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytas sprendimas, gautas skundas kartu su visa turima informacija apie įvykį tą pačią dieną elektroninių ryšių priemonėmis perduodamas apylinkės teismui ir apie tai informuojamas skundą padavęs asmuo. 7. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ar smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmenys šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte nurodytus sprendimus gali skųsti sprendimą priėmusiam policijos padaliniui nepažeisdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino. 8. 9. Apylinkės teisme, nagrinėjant vadovaujantis šio straipsnio 6 ir 7 dalimis gautus skundus, gali būti rengiamas posėdis, į kurį kviečiami policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, asmuo, padavęs skundą, ir (ar) jo advokatas (atstovas), kiti suinteresuoti asmenys. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie apylinkės teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti skundo. 10. Asmuo, nesutinkantis su apylinkės teismo sprendimu, arba policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas turi teisę apskųsti apylinkės teismo sprendimą (toliau - sprendimas) apygardos teismui. Šie skundai paduodami per skundžiamą sprendimą priėmusį apylinkės teismą per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Apygardos teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo bylos gavimo iš skundžiamą sprendimą priėmusio apylinkės teismo. Apygardos teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Bendra apsaugos nuo smurto orderio skyrimo tuo pačiu faktiniu pagrindu trukmė negali būti ilgesnė negu 15 dienų. 11. Šiame straipsnyje nurodytus skundus, paduotus apygardos teismui, nagrinėja vienas teisėjas. 12. 13. Skundo padavimas apygardos teismui nesustabdo apylinkės teismo sprendimo vykdymo. 14. Apylinkės ar apygardos teismui priimant sprendimą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, turi būti išspręstas ir klausimas dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens patirtų išlaidų, susijusių su apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų vykdymu, atlyginimo.
Taip pat skaitykite: Studijos Socialinių mokslų kolegijoje
8 straipsnis. 1. Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriusius asmenis, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. 2. Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras. 3. 4. 4) Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą ir jam perduoti pavojaus rizikos vertinimo, atlikto vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, rezultatus. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras privalo susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantčiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti. 5. Kai smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina išsikėlimą. 6. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi įpareigojimų. 7. Jei asmenys, dalyvaujantys prevencijoje, turi duomenų, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo nesilaiko įpareigojimų, jie apie tai praneša policijai. 8. Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 dienų nuo paskyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama bent viena kardomoji priemonė. Jeigu orderis apskųstas teismui ir teismas panaikina jį, orderis nustoja galioti nuo teismo nutarties priėmimo momento. 9. Jei gresia realus pavojus aukai, ji turi kreiptis pagalbos numeriu 112. 10. Rizika vertinama pagal rizikos vertinimo kriterijų sąrašus. 11. Sprendimas dėl orderio taikymo ar netaikymo gali būti skundžiamas policijai, o skundas nagrinėjamas teisme. 12-14. Panaikinta apsaugos tvarka ir išlaidos nagrinėjamos teisme.
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. 1 straipsniese: šio įstatymo paskirtis - užtikrinti kiekvieno asmens, įskaitant vaikus, apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir sudaryti teisines prielaidas nedelsiant reaguoti į grėsmę, taikyti prevencijos ir apsaugos priemones, teikti specializuotą kompleksinę pagalbą ir nustatyti institucijų kompetenciją. 2 straipsnis. Apsaugos nuo smurto orderis - prevencinė priemonė, kuri skirta smurto pavojų patiriantiems asmenims apsaugoti ir kuria įpareigojimus smurtautojui laikytis griežtų ribojimų. 3 straipsnis. INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ FUNKCIJOS, BENDRADARBIAVIMAS. 4 straipsnis. Pareigos - policijos, SKPC, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimas, informacijos teikimas ir koordinavimas. 6-7 straipsniai. Taryba, savivaldybių komisijos, nacionaliniai planai ir nevyriausybinės organizacijos dalyvavimas smurto prevencijoje ir pagalboje. 8 straipsnis. 9-14 straipsniai. Skundų nagrinėjimo, teisinių priemonių ir išlaidų klausimai, teisiniai procesai ir kontrolė.
Skundų nagrinėjimo praktika ir situacijos analizė
Nepaisant teisinio reglamentavimo, realioje praktikoje Orderiai kartais skiriami net neturint aiškių įrodymų ar įvykio detalių, o priešingoms pusėms ne visada suteikiama galimybė išsamiai paaiškinti įvykio aplinkybes. Teismai kartais panaikina dalį Orderių, o tai rodo, kad būtina tobulinti teisės aktų reglamentavimą ir užtikrinti teisės į teisingą procesą nuo pradžios. Tačiau teikiamas naujas įstatymo projektas siūlo dar labiau riboti asmens teises bei įtvirtinti papildomas saugumo priemones, kurios gali užkirsti kelią laisvam teisinės pagalbos gavimui ir žemesnę teisės į ginklų laikymą įtaką.
Praktiški patarimai nukentėjusiesiems
- Kreiptis į SKPC ar policiją - užtikrinti saugumą, gauti emocinę ir teisinę paramą;
- Pasirinkti konfidencialumą ar anonimiškumą SKPC paslaugose;
- Suprasti, kad SAA orderis yra trumpalaikė, prevencinė priemonė, o ikiteisminis tyrimas - išsamus nusikaltimo tyrimas;
- Jei reikia, atlikti kūno sužalojimo ekspertizę;
- Žinoti apie 112 pagalbos liniją ir jos teikiamas paslaugas;
- Bendrauti su teisėsaugos ir teismų atstovais tik pateikus teisinius prašymus ir informaciją;
- Stebėti ir pranešti apie įpareigojimų nesilaikymą iš apsaugos nuo smurto orderio įgyvendinimo pusės;
- Ieškoti laikino prieglobsčio ar socialinių paslaugų, kai reikia;
Apie sisteminį požiūrį ir kokybės užtikrinimą
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai užtikrina išskirtinį dėmesį nukentėjusiesiems, teikia emocinę paramą, teisinę pagalbą, pagalbą dėl prieglobsčio, finansinės paramos ir vaikų apsaugos. Tuo tarpu teisės aktų leidėjai svarsto galimybes tobulinti procesų reglamentavimą, įtraukti išsamesnį įvykio aplinkybių dokumentavimą bei padaryti skundų nagrinėjimą skaidresnį ir teisingesnį. Dėl to svarbu ir toliau sistemingai sujungti teisės aktų nuostatas, praktinę patirtį ir naujausią žinių bazę, kad užtikrinti, jog kiekvienas asmuo, patiriantis smurtą artimoje aplinkoje, gautų tinkamą pagalbą ir teisinį apsaugos garantijų rinkinį.
Taip pat skaitykite: Pradėtas ikiteisminis tyrimas
Taip pat skaitykite: Teisminė tvarka ir eiga tiriant smurtą prieš nepilnamečius
tags: #ikiteisminis #tyrimas #del #smurtas #artimoje #aplinkoje