Dažnas esame susidūrę su insultą patyrusiu artimuoju, pažįstamu ar bičiuliu. Insultas nesirenka nei pagal amžių, nei pagal lytį, nei pagal šalį. Jo auka gali tapti bet kuris iš jūsų ar jūsų artimųjų. Bloga žinia ta, kad insultas gresia kas šeštam žmogui, tačiau gera - ir po insulto ne viskas prarasta. Ši liga nebūtinai turi tapti nuosprendžiu negebėti grįžti į įprastą gyvenimą. Specialistai gali padėti žmonėms, patyrusiems galvos smegenų insultą, ir jų artimiesiems. Mes gi šiuokart pažvelgsime į situaciją po patirto insulto.
Galvos smegenų insultas, tiesiog insultas mūsų kalboje, yra viena dažniausia sergamumo ir mirtingumo priežasčių pasaulyje. Kasdienis gyvenimas gali pasikeisti vos per kelias minutes, kai netikėtai smogia insultas - viena pavojingiausių ir greičiausiai progresuojančių sveikatos būklių. Ši liga dažnai užklumpa netikėtai, tačiau ankstyvas atpažinimas, greita reakcija ir reikiama pagalba gali išgelbėti gyvybę ir padėti išvengti sunkių pasekmių. Būtent todėl žinios apie insulto požymius, pagalbą, gydymą ir reabilitaciją yra svarbios kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus ar sveikatos būklės.
Kas Yra Insultas?
Insultas pasireiškia atitinkamų galūnių jutimų ir motorikos sutrikimais. Priklausomai nuo insulto vietos smegenyse, taip pat gali sutrikti atmintis, kalba, regėjimas, erdvės suvokimas, skaitymas, rašymas, žmogus gali tapti depresiškas, neryžtingas bei atsargus. Dažniausia insulto pasekmė dėl vienos kūno pusės parezės, pusiausvyros bei koordinacijos pokyčių yra judėjimo sutrikimai. Paprastai judesiai atsinaujina per pirmuosius 3-6 mėn. Insultas - tai ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, dėl kurio viena smegenų dalis negauna pakankamai deguonies ir maisto medžiagų, todėl dalis nervinių ląstelių pradeda žūti. Paprastai insultas įvyksta staiga ir reikalauja neatidėliotinos pagalbos. Šios būklės gali būti įvairios - nuo lengvų, trumpalaikių neurologinių simptomų iki sunkių, gyvenimą keičiančių padarinių.
Dažnai kyla klausimas, kuo skiriasi insultas nuo infarkto. Abu terminai žymi audinių žūtį dėl kraujotakos sutrikimo, tačiau infarktas reiškia širdies raumens pažeidimą (miokardo infarktas), o insultas - galvos smegenų. Kitaip tariant, infarktas paveikia širdį, o insultas - smegenis.
Jeigu įtariate, kad jūsų artimą žmogų ištiko insultas, yra keturi punktai. Pirmiausia trys patikrai: paprašome nusišypsoti (jeigu insultas, šypsena bus kreiva), galime paprašyti pakelti rankas ir jas palaikyti (viena pradės svirti) ir kalbos sutrikimas: jeigu žmogus nesuprato, ką sakėte, jo kalba sutrikusi, jis negali pakartoti, ko prašėte, ar sunkiai taria žodžius, tai sutrikusi kalba. Ketvirtas punktas - laikas. Jis labai svarbus. „Jūs turite keturias su puse valandos. Tai laikas, per kurį turite patekti į operacinę. Suteikus visą reikalingą pagalbą, insulto pažeidimus galima atstatyti“, - teigia A.
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
Insulto Tipai
Insultas gali būti skirtingų tipų - priklausomai nuo to, kokia priežastis sukelia kraujotakos sutrikimą smegenyse:
- Išeminis insultas: pasitaiko dažniausiai ir sudaro apie 80-85 % insulto atvejų. Jį sukelia smegenų arterijos užsikimšimas trombu (kraujagyslės užsikimšimas kraujo krešuliu) arba embolu (krešulio atplaiša iš kitų kūno vietų, dažniausiai širdies ar kaklo kraujagyslių). Dėl to nutrūksta kraujo ir deguonies tiekimas tam tikrai smegenų daliai, o šio proceso pasekmės priklauso nuo pažeistos vietos. Išeminio insulto atveju ypač svarbu laiku pradėtas gydymas, nes smegenų ląstelės labai greitai žūsta be deguonies.
- Hemoraginis insultas: sudaro apie 10-15 % visų insulto atvejų ir yra pavojingiausias dėl didesnio mirtingumo bei dažnesnių sunkių komplikacijų. Šį insultą sukelia kraujagyslės plyšimas ir kraujo išsiliejimas į smegenų audinį (intracerebrinis kraujavimas) arba tarp smegenų dangalų (subarachnoidinis kraujavimas). Hemoraginio insulto simptomai dažnai pasireiškia staiga ir labai ryškiai: ūmus stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sąmonės netekimas, paralyžius. Pasekmės priklauso nuo to, kur ir kiek kraujo išsiliejo.
- Mikroinsultas: arba „mini insultas“ mediciniškai vadinamas trumpalaikiu išeminiu priepuoliu (TIP, angl. TIA - transient ischemic attack). Tai laikinas, trumpiau nei 24 valandas trunkantis smegenų kraujotakos sutrikimas.
Kaip Atpažinti Insultą?
Svarbiausia priemonė, padedanti laiku atpažinti pirmuosius insulto požymius - F.A.S.T.:
- Veidas (angl. Face): paprašykite žmogaus nusišypsoti. Ar veido pusė nėra nukarusi?
- Rankos (angl. Arms): paprašykite pakelti abi rankas. Ar viena ranka silpnesnė už kitą?
- Kalba (angl. Speech): paprašykite pakartoti paprastą sakinį. Ar kalba nerišli ar keista?
- Laikas (angl. Time): jei pastebėjote bet kurį iš šių požymių, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą.
Insulto simptomai gali skirtis priklausomai nuo lyties. Insulto požymiai moterims dažnai būna netipiniai - staigus nuovargis, sumišimas, pasunkėjęs kvėpavimas, skausmas krūtinėje, pykinimas, sąmonės netekimas. Dėl šių skirtumų moterys kartais pavėluotai kreipiasi į gydytojus.
Mikroinsulto simptomai / požymiai yra labai panašūs į tikro insulto simptomus - trumpalaikis galūnių silpnumas ar tirpimas, laikinas regėjimo ar kalbos sutrikimas. Tačiau mikroinsultas yra rimtas perspėjimas - po jo rizika patirti tikrą insultą ženkliai padidėja.
Atpažinti insulto požymius ir greitai reaguoti gali kiekvienas. Tinkamai suteikta pirmoji pagalba insulto atveju gali nulemti žmogaus išgyvenimą ir reabilitacijos sėkmę.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Insulto Priežastys, Rizikos Veiksniai ir Prevencija
Insulto priežastys gali būti labai įvairios. Svarbiausi insulto rizikos veiksniai:
- Aukštas kraujospūdis
- Aukštas cholesterolio kiekis
- Širdies ligos
- Cukrinis diabetas
- Rūkymas
- Nutukimas
- Mažas fizinis aktyvumas
- Netaisyklinga mityba
- Stresas
- Piktnaudžiavimas alkoholiu
- Tam tikri vaistai
- Genetika (šeimoje buvo ankstyvų insulto ar infarkto atvejų)
Norint įvertinti insulto riziką, gydytojas dažniausiai rekomenduoja išsamų sveikatos patikrinimą ir specifinius tyrimus. Svarbiausi yra kraujo tyrimai (cholesterolio, cukraus kiekio, kraujo krešumo rodikliai), arterinio kraujospūdžio matavimas, širdies veiklos tyrimai (elektrokardiograma, echoskopija, Holterio monitoravimas), kaklo ir galvos kraujagyslių ultragarsinis tyrimas (dopleris), galvos smegenų MRT ar KT. Taip pat vertinami tokie rizikos veiksniai kaip rūkymas, nutukimas, paveldimumas, mityba bei fizinis aktyvumas.
Nors stresas retai būna tiesioginė insulto priežastis, jis yra reikšmingas rizikos veiksnys. Lėtinis emocinis ir fizinis stresas skatina aukštą kraujospūdį, širdies ritmo sutrikimus, blogina miego kokybę ir gali paskatinti nesveikus įpročius (rūkymą, netaisyklingą mitybą, fizinio aktyvumo stoką). Visa tai didina išeminio ar hemoraginio insulto riziką.
Insulto Prevencija:
Insulto prevencija - svarbiausias būdas, padedantis sumažinti šios ligos grėsmę.
- Reguliariai tikrinkite kraujospūdį ir cholesterolio kiekį.
- Sveikai maitinkitės, ribokite druskos, cukraus ir riebalų vartojimą.
- Būkite fiziškai aktyvūs (bent 30 min. per dieną).
- Nerūkykite ir nevartokite piktnaudžiaukite alkoholiu.
- Valdykite stresą.
Gydymas Po Insulto
Sėkmingas insulto gydymas priklauso nuo to, kaip greitai jis pradedamas. Insulto padariniai priklauso nuo pažeistos smegenų vietos ir masto. Nepaisant to, dauguma žmonių po insulto gali atgauti savarankiškumą, jei yra laiku ir tinkamai gydomi, reabilituojami, gauna profesionalų bei artimųjų palaikymą.
Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje
Reabilitacija Po Insulto: Kelias Atgal Į Visavertį Gyvenimą
Galvos smegenų kraujotakos sutrikimų sukeltas insultas sutrikdo daugybę žmogaus organizmo funkcijų. Apie 80 proc. pacientų, kurie sirgo insultu, įgyja vienokią ar kitokią negalią, 10 proc. iš jų - sunkią, rekalingą nuolatinės slaugos, apie 55 proc. - pablogėja gyvenimo kokybė. Tik apie 15 proc. pacientų grįžta į ankstesnį darbą. Reikėtų pabrėžti, kad insultas daro įtaką ne tik ligoniui. Ši liga įpareigoja ligonio šeimos narius keisti gyvenimo būdą bei įpročius, išmokti slaugos principų, nuolat rūpintis artimuoju. Liga lemia ir rimtas socialines ekonomines problemas, kadangi insultas yra pagrindinė negalios priežastis po keturiasdešimties metų. Taigi itin svarbu taikyti ankstyvą bei etapišką insulto reabilitaciją.
Reabilitacija po insulto mažina judėjimo sutrikimus, padeda smegenims prisitaikyti prie pokyčių ir atkurti prarastas funkcijas. Ji stiprina organizmo gebėjimą gyti, gerina kognityvines funkcijas ir skatina neuroplastiškumą - naujų neuronų jungčių formavimąsi. Ankstyva ir nuosekli reabilitacija mažina negalią bei mirtingumo riziką, atkuria kalbą, judėjimą ir kasdienės veiklos gebėjimus. Net maži žingsniai, tokie kaip pirmieji atlikti pratimai ar savarankiški judesiai, rodo, kad gyvenimas po insulto gali būti pilnavertis.
Po insulto, infarkto, stuburo traumos ar sąnario operacijos išrašymas iš ligoninės daugeliui pacientų tampa ne pabaiga, o tik gydymo kelionės pradžia. „Reabilitacija - tai ne papildoma paslauga, o esminė gydymo dalis. Vienas dažniausių mitų - „dar šiek tiek palauksiu, dar pailsėsiu, palauksiu, kol praeis skausmas, o tada jau imsiuosi reabilitacijos“. Toks sprendimas, pasak gydytojos, gali lemti itin sudėtingas pasekmes. „Po sudėtingų būklių - insulto, stuburo traumų, sąnarių endoprotezavimo ar širdies infarkto, virškinamojo trakto navikų, inkstų patologijos - laikas labai svarbus. Jei reabilitacija nepradedama per kelias savaites, ima silpti raumenys, sustingsta sąnariai, prastėja koordinacija. Padidėja poreikis pagalbinėms priemonėms, taip pat atsiranda priklausomybė nuo kitų pagalbos, o kartais - ir antrinių sveikatos sutrikimų rizika: lėtiniai skausmai, sąnarių uždegimai, net kraujotakos problemos ar venų trombozė“, - įspėja R. Ji pažymi, kad reabilitacija nėra vien apie raumenis ar sąnarius - jos poveikis apima ir psichologinius, ir socialinius žmogaus gyvenimo aspektus. Tai pagalba, padedanti žmogui vėl įsitraukti į visuomenę, susigrąžinti savarankiškumą ir išvengti izoliacijos.
Pamatiniai Neuroreabilitacijos Principai:
- Reabilitaciją pradėti kaip galima anksčiau (pacientą aktyvinti būklei stabilizavusis 1-3 parą, gydyti padėtimi).
- Reabilitaciją individualizuoti (visos priemonės bei reabilitacijos metodikos taikomos atsižvelgiant į ligos raišką, gretutinę patologiją, komplikacijas).
- Reabilitaciją tęsti per visus etapus (ankstyva stacionarinė, specializuota, ambulatorinė reabilitacija, reabilitacija namuose, profesinė reabilitacija).
- Daugiadisciplinė reabilitacijos komanda (FMR gydytojas, slaugytoja, kineziterapeutas, ergoterapeutas, psichologas, socialinis darbuotojas, ortopedas technikas, bei daugelis kitų specialistų).
Dažnai pacientų bei jų artimųjų tolesnės gyvenimo kokybės bei reabilitacijos lūkesčiai po insulto būna nepagrįstai dideli. Reabilitacijos efektyvumui įtakos turi:
- paciento būklės sunkumas ir ryškus neurologinis nepakankamumas ligos pradžioje (galvos smegenų kraujotakos sutrikimo lokalizacija ir apimtis, sąmonės sutrikimo gylis);
- pakartotinis insultas;
- senyvas amžius,
- sunkios gretutinės ligos;
- maža motyvacija reabilituotis.
Reabilitacijos Etapai
Reabilitacija po insulto vyksta trimis etapais - ūmiu, poūmiu ir lėtiniu. Kiekvienas jų turi aiškų tikslą: stabilizuoti būklę, atkurti funkcijas ir išlaikyti pasiektus rezultatus.
Ūmus Etapas:
Šis etapas prasideda iškart po insulto ir trunka apie savaitę. Pagrindinis tikslas - stabilizuoti paciento būklę ir užkirsti kelią komplikacijoms (infekcijoms, kontraktūroms). Vos leidus sveikatai, pradedami švelnūs pasyvūs pratimai ir ankstyva mobilizacija, palaikanti raumenų tonusą bei sąnarių lankstumą. Vienas svarbiausių ankstyvos reabilitacijos būdų - gydymas padėtimi. Pažeistosios kūno pusės galūnėms pasitelkiant pagalves, specializuotus volelius suteikiama fiziologinė padėtis, kai reguliariai keičiama kūno padėtis. Nepaisant šio gydymo būdo paprastumo, ligonį galima apsaugoti nuo pragulų, kontraktūrų, skausmo sindromo, slopinti besivystantį spastiškumą, besiformuojančius patologinius refleksus. Deja, ūminiu ligos periodu jis užmirštamas, o galėtų gerokai palengvinti darbą kituose reabilitacijos etapuose. Ankstyvuoju periodu reikėtų taikyti ir kineziterapiją pažeistosios bei sveikosios kūno pusės galūnėms, kineziterapijos pratimus kvėpavimo funkcijai gerinti, koreguoti rijimo sutrikimus. Ankstyva vertikali padėtis svarbi ūminiu periodu, tačiau dėl laiko stokos ar siekiant greito rezultato, dažnai paskubama ligonį statyti, žengti pirmuosius žingsnius. Pacientas dar nesuvokia savo kūno padėties, nejaučia ir nemoka valdyti pažeistosios kūno pusės. Atsiranda baimė, neretai griuvimo rizika. Šiuo periodu daugiau reikėtų akcentuoti pusiausvyros ir balansavimo pratimus.
Poūmis Etapas:
Poūmė fazė trunka nuo pirmos savaitės iki 3-6 mėnesių. Šiuo laikotarpiu pacientas aktyviai dalyvauja kineziterapijos ir ergoterapijos užsiėmimuose, atkuriama koordinacija, pusiausvyra, kasdieniai įgūdžiai. Antruoju, specializuotos stacionarios reabilitacijos, etapu, įvertinus paciento bendrąją būklę, neuropsichologinį nepakankamumą, savarankiškumą, socialinę padėtį, prognozę, motyvaciją, sudaroma reabilitacijos programa, skirta judėjimo, apsitarnavimo, bendravimo bei kitoms prarastoms funkcijoms atkurti arba kompensuoti. Kuriamos naujos metodikos bei technologijos padeda pasyviai ar aktyviai įtraukti pacientą atliekant pratimus. Tačiau ir šiandien daugeliu atvejų dar negalime kalbėti apie visišką pažeistos funkcijos atsitaisymą. Taigi žinoti, kaip kompensuoti pažeistą funkciją, yra labai svarbu. Reikalingas profesionalus ortopedų technikų darbas gaminant įtvarus, kineziterapeutų ir ergoterapeutų - pritaikant pagalbines judėjimo priemones ir supančią aplinką. Labai svarbu FMR gydytojui ir ergoterapeutui įvertinti paciento gebėjimą būti savarankiškam bei taikyti priemones savarankiškumui kiek įmanoma grąžinti. Logopedas padeda pacientui įveikti kalbos bei rijimo sutrikimus. Paciento pažinimo funkcijų sutrikimas dažnai sąlygoja reabilitacijos spartą, todėl ne mažiau svarbu šių funkcijų lavinimas. Insultas sutrikdo ne tik ligonio biosocialines funkcijas, bet keičia ir jo artimųjų gyvenimą. Dėl to kyla daug psichologinių problemų pacientui ir jo artimiesiems. Reali prognozė, gydytojo paaiškinimai apie ligą ir jos pasekmes sušvelnina situaciją, tačiau nepagrįsti lūkesčiai bei nenoras priimti ligą ir sunkų ligonį sukelia įtampą tarp medicinos personalo, ligonio ir jo artimųjų. Šioje situacijoje problemą padeda spręsti psichologas bei psichoterapeutas.
Lėtinis Etapas:
Lėtinė fazė prasideda po pusmečio ir gali trukti visą gyvenimą. Pagrindinis dėmesys skiriamas rezultatų išlaikymui ir pakartotinio insulto prevencijai. Ambulatorinės reabilitacijos etapas skirtas pacientams, kuriems neužteko laiko keliamiems tikslams pasiekti reabilitacijos skyriuje, arba kurių biosocialinės funkcijos sutrikdytos nedaug, ir jiems netikslinga stacionarinė reabilitacija. Pacientams, turintiems sunkią judėjimo negalią, kyla daug problemų nuvykti į gydymo įstaigą ambulatorinės reabilitacijos, šiuo atveju yra reabilitacijos namuose paslauga. Reikėtų nepamiršti ir pakartotinės reabilitacijos galimybės pagal veikiančius įstatymus, kuri yra skiriama 3 metus po specialiųjų poreikių nustatymo. Kadangi insultu sergančiųjų amžius jaunėja (yra net 18-25 metų ligonių), atsiranda profesinės reabilitacijos poreikis. Pacientai, siunčiami profesinės reabilitacijos atsižvelgiant į negalią, gali išmokti naujų profesinių įgūdžių, realizuoti save.
Kineziterapija ir Ergoterapija
Kineziterapija po insulto padeda atkurti judesius, stiprinti raumenis ir didinti paciento savarankiškumą. Ji veikia per tikslingą stimuliaciją ir raumenų reedukaciją, kai kūnas iš naujo mokomas judėti, išlaikyti pusiausvyrą ir kontroliuoti pažeistą kūno pusę. Individualizuoti pratimai aktyvina silpnesnius raumenis, gerina sąnarių lankstumą ir judesių koordinaciją. Moderni kineziterapija taiko robotiką ir virtualią realybę, kurios padeda tiksliau valdyti judesius ir palaikyti motyvaciją. Reguliari mankšta užkerta kelią raumenų atrofijai, gerina fizinį judrumą ir mažina kritimų riziką.
Kineziterapijos metodikų įvairovė leidžia koreguoti praktiškai visus sutrikimus po insulto: raumenų tonuso ir raumenų jėgos pokyčius, jutimo sutrikimus, raumenų jėgos pokyčius, sąnarių nestabilumą, kalbos, veido mimikos, rijimo, judėjimo sutrikimus ir t. t.
Labai svarbu FMR gydytojui ir ergoterapeutui įvertinti paciento gebėjimą būti savarankiškam bei taikyti priemones savarankiškumui kiek įmanoma grąžinti.
Gyvenimo Būdo Įtaka Reabilitacijai
Gyvenimo būdas tiesiogiai veikia, kaip sėkmingai vyks reabilitacija po insulto. Subalansuota mityba, kokybiškas miegas, streso kontrolė ir fizinis aktyvumas palaiko organizmo regeneraciją ir mažina atkryčio riziką. Viduržemio jūros regiono mityba - natūrali priešuždegiminė strategija, padedanti mažinti komplikacijas ir gerinti gijimo rodiklius.
Susidūrus su gyvenimu po insulto svarbiausia rūpintis, kad atsistatytų smegenų funkcijos, o tam labai svarbu, kad smegenys gautų kuo daugiau deguonies.
- „Jeigu mes maitinsimės angliavandeniais, smegenys stengsis visą energiją gauti iš gliukozės, bet daug deguonies jos negaus. Ypač jeigu yra atsparumas insulinui, smegenys išvis nenorės tos gliukozės. Joms nieko nereikės, jos tiesiog pamažu nyks, vystysis Alzheimerio liga. Vadinasi, mums reikia duoti joms kitą energijos šaltinį - tai ketoninės medžiagos. Svarbus vitaminas patyrusiems insultą yra vitaminas C.
- Šios rūgštys padeda atstatyti pažeistų smegenų funkcijas.
- „Judant intensyvėja kraujotaka, atitinkamai į smegenis patenka daugiau kraujo, o su juo - ir daugiau deguonies“, - pažymi A.
- Jis padeda atsistatyti pažeistoms smegenims, tad į savo dienotvarkę įtraukite ir ilgus pasivaikščiojimus gamtoje.
- „Dar vienas svarbus vitaminas patyrusiems insultą yra vitaminas C. Jis stiprina kraujagysles ir užkerta kelią būsimiems insultams.
Jis tikisi, kad ši informacija padės ne tik patyrusiems insultą, bet ir privers susimąstyti su šia liga nesusidūrusius žmones apie savo gyvenimo būdą ir mitybą.
Rankų, plaštakų, riešų, pirštų ir pečių mobilumas bei stiprumas yra būtini kasdieniams judesiams, sportinei veiklai ir darbui. Po traumų, operacijų ar dėl ilgalaikio neaktyvumo šios sritys gali susilpnėti, prarasti lankstumą ir sukelti diskomfortą. Plaštakos ir pirštų mankštai bei reabilitacijai - stiprina rankų smulkiąją motoriką, gerina judesių kontrolę, mažina sąstingį ir skausmą. Peties mankštai ir reabilitacijai - atkuria judesių amplitudę, stiprina raumenis, mažina sąnarių įtampą.
Čia rasite platų priemonių asortimentą, skirtą rankų stiprinimui, judesių lankstumui gerinti ir reabilitacijai po traumų ar operacijų. Mūsų siūlomos priemonės tinka tiek profesionaliam naudojimui reabilitacijos centruose, tiek individualiai mankštai namuose.
| Priemonė | Aprašymas |
|---|---|
| Reabilitacinis žiedas su spygliukais | Skirtas plaštakos ir dilbio raumenis stiprinantiems pratimams. |
| Gelinis reabilitacinis kamuoliukas | Skirtas pratimams, stiprinantiems plaštakos ir dilbio raumenų jėgą. Pagerina miklumą ir motoriką. |
| Kiaušinio formos rankų treniruoklis | Skirtas plaštakos ir dilbio raumenis stiprinantiems pratimams. Pagerina miklumą ir motoriką. |
| Pirštų treniruoklis | Skirta stiprinti plaštakos ir pirštų raumenims. |