Gegužės 12-ąją minima Tarptautinė slaugytojo diena. Ši data pasirinkta pagerbiant moderniosios slaugos pradininkę, anglę Florece Nightingale, gimusią 1920 m. gegužės 12-ąją ir išgyvenusią iki 90-ties metų. O kuo gi šiandien gyvena Lietuvos slaugytojos?
Ar profesijos pavadinimo „medicinos sesuo“ pakeitimas į „slaugytoją“ prieš 15 metų iš tiesų atnešė pokyčių tiek kalbant apie šios srities specialistų kompetencijas, tiek - apie sveikatos apsaugos sistemos bei visuomenės požiūrį į juos?
Lietuvos slaugos specialistų organizacija
Lietuvos slaugos specialistų organizacija yra profesinė sąjunga, įkurta 1992 m. gruodžio 19 d. Jos tikslas - atstovauti slaugytojų profesiniams ir darbo interesams, ginti jų socialinius interesus bei darbo sąlygas. Mūsų profesinė sąjunga jungia vienos profesijos specialistus - slaugytojus. Mūsų organizacijos veikla aprėpia visą Lietuvos teritoriją.
Lietuvoje yra apie 18 tūkst. slaugytojų. Turime išties didelę veiklos patirtį. Nuo 1994 m. esame Tarptautinės slaugytojų tarybos tikrieji nariai, priklausome Europos slaugytojų asociacijų federacijai ir du kartus per metus dalyvaujame jos posėdžiuose Briuselyje.
Problemos ir iššūkiai
Nors Lietuvoje slaugos mokslas iš tiesų yra labai aukšto lygio, atitinkantis Europos Sąjungos direktyvas, slaugytojos ruošiamos universitetuose ir kolegijose, jos labai profesionalios ir laukiamos kitų šalių gydymo įstaigose, tačiau Lietuvoje slaugos praktikoje esama tokių pat problemų kaip ir visoje sveikatos priežiūroje.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija Molėtų gyventojams
Dejuojame dėl slaugytojų emigracijos, tačiau jie išvyksta, nes Lietuvoje yra per dideli darbo krūviai ir per maži užmokesčiai už jį. Taigi, mūsų organizacija labai stengiasi daryti įtaką įvairiems pokyčiams, kad pacientai gautų geresnes slaugos paslaugas - slaugytojų Lietuvoje pakaktų, kad atsirastų naujų darbo vietų, o slaugytojai, baigę mokslus, neišvyktų iš Lietuvos, o galėtų joje dirbti.
Esama regionų, kuriuose jų trūksta. Kita vertus, slaugytojų amžiaus vidurkis - 50-55 metai. Taigi, jaunimo įsidarbina labai nedaug. Gydymo įstaigose jaunimas sudaro vos apie 10 proc. visų darbuotojų. Slaugytojų trūksta ir didžiuosiuose miestuose - Vilniuje, Kaune. O Žemaitijoje slaugytojos masiškai važiuoja į užsienį dirbti namų slaugos sąlygomis.
Dėl slaugytojų trūkumų kartais gydymo įstaigose neatsidaro nauji skyriai, neįmanoma teikti naujų paslaugų. Mes manome, kad per mažas slaugytojų skaičius dirba pirminės sveikatos priežiūros centruose. Pavyzdžiui, ne vienos Vilniaus poliklinikos slaugos administratorė yra išreiškusi susirūpinimą dėl slaugytojų trūkumo savo įstaigose.
Ne visi išvykę slaugytojai užsienyje įsidarbina pagal savo specialybę. Dalis jų dirba, pavyzdžiui, socialinėje srityje ir slaugytojais nesivadina, kai kurie dirba privačiai.
Lietuvoje sergančių žmonių nė kiek nemažėja, o slaugytojų trūksta. Mūsų visuomenė sensta, daug žmonių serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, todėl didėja slaugytojų darbo krūviai, o jų darbo užmokestis mažas. Slaugytojai yra atsidūrę ties skurdo riba. Pavyzdžiui, rajone dirbanti slaugytoja gauna vos penkiais eurais daugiau nei minimalus darbo užmokestis. Tai yra baisu, nes tai -specialistas, dirbantis atsakingą darbą.
Taip pat skaitykite: Viskas apie GLOBOS koordinatorius Molėtuose
Slaugytojas - tai nebe tas pat, kas buvo anksčiau seselė. Medicinos sesuo - tai jau istorija. Šiandien slaugytojo veikla yra daug platesnė, ir tas darbo intensyvumas iš tiesų labai nualina, lemia įvairias ligas, o dėl didesnio darbo užmokesčio, nors ir deramės, labai sunku ką nors pasiekti. Pagal mūsų organizacijos nuostatus, slaugytojo darbo užmokestis turėtų prilygti šalies vidutiniam darbo užmokesčiui.
Neseniai Nacionaliniame vėžio institute vyko konferencija „Slaugytojai - pokyčių iniciatoriai“ , skirta Slaugytojo dienai, kur buvo kalbama, jog investicija į slaugą yra investicija į paciento sveikatą. Ten ir išaiškėjo, kiek pasaulyje skiriasi slaugytojo veikla ir atlygis už jo darbą. Pavyzdžiui, JAV slaugytojai priklauso darbuotojų, gaunančių didžiausius darbo užmokesčius, grupei. Tačiau ir Vakarų Europoje slaugytojų atlyginimai yra nepalyginamai didesni nei Lietuvoje, siekiantys 3-4 tūkstančius eurų į rankas.
Taip. Ir mes jaučiame, jog norima išlaikyti šios profesijos žemą viešą prestižą, kad būtų galima mokėti nedidelius atlyginimus. Tačiau šiandien slaugytojų išsilavinimas ir kompetencijos yra labai įvairūs. Dauguma slaugytojų yra baigusios bakalauro, magistro studijas ir netgi doktorantūros (Lietuvoje jų - 13). Slaugytojos, anksčiau baigusios medicinos mokyklas, vėliau baigė ir universitetus.
Slaugytojo veikla yra licencijuota, priimtas Slaugos praktikos įstatymas, esama daugybės medicinos normų. Mūsų veikla teisiškai įteisinta ir atsakinga, tad taip nuvertinti slaugytojus ir neteisingai skirstyti pinigus gydymo įstaigose yra socialiai neteisinga. Todėl mūsų profesinė sąjunga ir veda įvairias derybas Seimo sveikatos reikalų komitete, Sveikatos apsaugos ministerijoje, bendradarbiaujame su Vyriausybės atstovais ir bandome daryti įtaką slaugytojų atlyginimų pokyčiams.
Būna įvairiai, skirtingose šalies įstaigose situacija nevienoda. Kai kur yra tikrai geri santykiai, šnekamasi su mūsų profesine sąjunga, aiškinamasi. Žmonės yra patyrę, turi daug žinių, nuolat kelia kvalifikaciją, juos pasiekia informacija apie situaciją pasaulyje ir Europoje. Pastaruoju metu nemažai lankiausi Žemaitijoje. Teigiamą įspūdį paliko Mažeikių, Telšių, Palangos reabilitacijos ligoninės. Taip pat rimti sprendimai šiuo metu priimami Alytaus krašte.
Taip pat skaitykite: Pasekmės po injekcijų
Tačiau liūdna situacija dėl slaugytojų darbo atlygio - Švenčionių, Molėtų, Jurbarko ligoninėje. Slaugytojų užmokesčio didinimas šiemet yra vienas iš sveikatos priežiūros prioritetų, įvardytų Sveikatos apsaugos ministrės. Džiaugiamės, kad į šią problemą pagaliau buvo atsižvelgta, nes net ir nekvalifikuotas specialistas kartais gauna didesnį atlygį nei vidutiniškai slaugytoja.
Priklausomai nuo grafiko, bet manau, kad vidutiniškai apie 40 valandų. Tačiau dažnai dėl finansinių aplinkybių tenka dirbti ir daugiau. Taip pat kartais kyla problema, kai slaugytojo darbas yra orientuotas į pagalbą gydytojui, tuomet pacientas nebegauna būtent slaugytojo paslaugų.
Užsienio šalyse esama pavyzdžių, kur tokios problemos nėra, nes slaugytojams yra sudaromos sąlygos atlikti savo darbą. Tai išsprendžia nemažai medicinos įstaigų problemų - nebelieka tokių ilgų eilių poliklinikose, su kuriomis susiduriame Lietuvoje, taip pat sumažėja darbo krūvis gydytojams. Mūsų įstaigose didžiausia problema yra darbo organizavimas.
Pirminis dalykas turėtų būti ligonių priežiūra, taip pat vienišų sunkių ligonių lankymas namuose, ypač, kai reikia jiems suleisti vaistus, stebėti bendrą būklę, patenkinti kasdienes medicinines reikmes. Tačiau slauga apima ne tik medicinines funkcijas, dažnai būna, kad vienišas pacientas nori pasikalbėti. Neretai jis turi visą maišelį vaistų ir nebežino, kuriuos kada gerti, jam reikia priminti.
Pacientas geriau įsimins, jei jam kas nors ramiai viską paaiškins namuose. Todėl labai stengiamės, kad būtų išsaugoti kaimo sveikatos punktai, kur yra bendruomenės slaugytojai, kad jiems būtų suteiktos sąlygos optimaliai dirbti ir lankyti žmones. Slaugytojas yra vienintelis specialistas, kuris būna arčiausiai žmogaus sunkiu momentu.
Žmonių požiūris dažnai yra susiaurintas. Supranta tik tie, kurie yra susidūrę - gulėję slaugos arba pooperacinėje ligoninėje. Anksčiau ir žurnalistams tekdavo aiškinti, kuo skiriasi seselė, slaugutė, slaugė.
Terminas priimtas pagal Europos Sąjungos standartus. Į tai žvelgiu teigiamai, nes medicinos sesers terminas neatitinka profesijos esmės. Taip pat mūsų visuomenėje klaidingai manoma, kad slaugyti gali bet kas. Slauga yra mokslas, kvalifikuota paslauga. Slaugytojas yra toks pat specialistas kaip gydytojas.
Operacinėje taip pat reikalingos gyvybinių funkcijų palaikymo paslaugos - vyksta kraujavimai, skysčių išsiskyrimas, reikia palaikyti kvėpavimą - tai irgi yra tik slaugytojo darbas. Ten dirba slaugytojai su papildomomis kvalifikacijomis.
Slaugytojas, studijuodamas išmoksta ne tik apie žmogaus gyvybines funkcijas, klinikinę slaugą, kuri kiekvienos ligos atveju yra specifinė, bet ir mokosi farmacijos mokslų, nes turi išmanyti vaistus. Taip pat reikalingos vadybos, medicinos teisės žinios. Studijuojamos ir infekcinės, vaikų ligos, akušerija. Slaugytojai privalo žinoti visus medicinos dalykus, bet turi teisę dirbti tik slaugos srityje. Mūsų veikla yra licencijuota - tam tikrus dalykus gali daryti gydytojai, tam tikrus - slaugytojai.
Yra įgyjamas slaugos praktikos bakalauras. Mūsų veiklą reglamentuojančiame įstatyme parašyta, kad slaugytojas yra aukštąjį mokslą įgijęs žmogus. Būtent dėl atsakingo paruošimo slaugytojai iš Lietuvos yra vertinami visame pasaulyje, užsienio šalys bando slaugytojų ieškoti ir per mūsų organizaciją. Tačiau mes to nepalaikome, nes siekiame, kad mūsų slaugytojai slaugytų mūsų žmones, kad neišvyktų iš šalies.
Žmogus tam turi turėti pašaukimą ir mylėti žmogų. Ne tik gražų, besišypsantį. Visi žinome, kad sergantis žmogus gali būti ir nelabai simpatiškas, jis dažnai būna suirzęs, supykęs, problemiškas. Žmogus būna deformuotas ligos, nuo jo gali sklisti nemalonus kvapas. Turime priimti žmogų su visomis jo problemomis - dvasinėmis, psichologinėmis, fizinėmis. Privalome teikti jam pagalbą, suprasti jį, būti kantrūs.
Taip pat svarbu nuolat kelti savo kvalifikaciją, žinoti, kad nė akimirkai negalime sustoti kelti savo kvalifikacijos. Norėdami, kad šalia mūsų žmogus, kuriam teikiame paslaugą, jaustųsi saugus, patys turime stengtis būti neabejingi. Taip į darbą turime ateiti pailsėję, būti pakankamai geros sveikatos, kad būtume pajėgūs dirbti.
Tačiau šiais metais yra pirmą kartą Sveikatos apsaugos ministrės patvirtintas Nusipelniusio slaugytojo apdovanojimas, suteikiamas Nusipelniusio slaugytojo vardas ir ženklas. Šiemet per Mediko dieną šis vardas suteiktas dešimčiai šalies slaugytojų.
Visų pirma kolegoms dėkoju už ištikimybę profesijai ir kasdienį triūsą, kuris retai būna pastebimas ir ne visuomet sulaukia viešo pripažinimo. Sunkiausi darbai padaromi tyliai, įdėjus daug širdies ir išminties. Sveikinu savo kolegas ir linkiu gyvenimo kasdienybėje patirti pažinimo džiaugsmą, ugdyti profesines vertybes, išsaugoti drąsą naujovėms ir aktyviai siekti profesinių tikslų.
Atlyginimų klausimas
Sveikatos apsaugos ministerijai nusistačius šių metų prioritetą - padidinti slaugytojų atlyginimus, sveikatos priežiūros įstaigos pradėjo ieškoti tam išteklių, tačiau pokyčiai labai nevienodi. Vieniems algos pakeltos vos keliais eurais, kitiems - pusšimčiu ar net daugiau, o kiti, kaip tvirtina jų vadovai, dėl pacientų stygiaus algai net neužsidirbantys. Nors nuo šių metų pradžios sveikatos priežiūros įstaigos ir sukruto padidinti slaugytojų atlyginimus, bet problema vis dar išlieka.
„Šiose ligoninėse nuo pernai metų slaugytojams pridėta tik po kelis eurus. Labai skaudu, kad atlyginimo skirtumas, lyginant su nekvalifikuotu darbuotoju, kuris už nieką neatsako, - tik 15 ar 20 eurų, - sakė LSSO prezidentė. - Slaugytojas nuolat tobulinasi, kelia savo kvalifikaciją, prižiūri per du aukštus 37 pacientus, tad argi galima jo darbą prilyginti valytojui, kuris tik ateina, išsivalo, ir daugiau jam niekas nerūpi? Tai, kad jų algos kai kuriose įstaigose praktiškai vienodos, labai žemina slaugytojo profesiją, nors jis, kaip ir gydytojas, atsako už žmogaus sveikatą.
D. Margelienės pastebėjimu, nors nuo šių metų pradžios sveikatos priežiūros įstaigos ir sukruto padidinti slaugytojų atlyginimus, bet problema vis dar išlieka: „Slaugytojų trūksta, išeinančiųjų į užtarnautą poilsį jaunimas nenori pakeisti. Padirba mėnesį kitą kokioje Vilniaus ligoninėje ir pasako: „Ačiū, tokio krūvio už tokią algą tikrai nenešiu“. Todėl daugelis jų emigruoja, dar studijų metais tam ruošdamiesi iš anksto, mokydamiesi kalbų.
Jauni žmonės nori gyventi dabar, dirbti ir uždirbti daug. Nėra ką ir lyginti su kitomis, ne posovietinėmis šalimis (Norvegija, Prancūzija, Vokietija), kuriose slaugytojo darbas labai vertinamas ir jie uždirba mažiausiai 2 tūkst. eurų per mėnesį, ir alga gali siekti net ir 6 tūkstančius. „Tiek gaudamas už savo žinias ir kompetenciją slaugytojas galėtų pragyventi Lietuvoje, - kalbėjo D. Margelienė, įsitikinusi, kad kiekviena šalies įstaiga galėtų tam rasti lėšų, racionaliau jas panaudodama.
„Skaudu, kai kokie nors skyriai užsidaro, bet dar skaudžiau, kai didžiulės lėšos skiriamos vien tik patalpoms išlaikyti, kai galėtų būti panaudojamos atlyginimų fondui. Yra tų pinigų įstaigose. Be to, šiemet šalies sveikatos biudžetui skirta 7,8 proc. daugiau lėšų, ir dar nuo liepos 1 d.
Tačiau įvardinti, kiek nuo pernai išaugo ligoninės slaugos specialistų alga, P. Bet galimybės, matyt, leidžiančios ir labiau pagerinti slaugytojų finansinę padėtį, jei ligoninė per pastaruosius metus atidarė ne vieną naują skyrių (kardiologijos, neurologijos centrus), išplėtė reanimacijos skyrių nuo 12 iki 24 lovų, suremontavo dar ne vieną kliniką ir skyrių? Į tai įstaigos vadovas atsakė: „Nauji skyriai, jų remontas ir slaugytojų atlyginimai - du visiškai skirtingi dalykai.
Ne visų net ir D. Margelienės išgirtų ligoninių slaugytojų finansinė padėtis pagerėjo. Tarkim, Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) Skuodo filialo tik vieno skyriaus - Vidaus ligų - slaugytojų alga šiemet pakilo. Portalui pasidomėjus, kodėl, filialo vadovė Ramutė Berenienė aiškino negalinti atsakyti, nes tai priklausą nuo ligoninės vadovybės sprendimų.
Tai patvirtino ir RKL pavaduotoja slaugai Andželika Zavackienė, nors pirmiausia straipsnio autorės paklausta, ar visoje įstaigoje slaugytojų atlyginimai šiemet padidėję, atsakė teigiamai. Ir tik žurnalistei atskleidus, jog, portalo žiniomis, Skuodo filiale alga pakelta tik vieno skyriaus slaugos specialistams, A. Zavackienė atsakė: „Skuodo filialas dirba nuostolingai. Algos slaugytojams pakeltos pagal skyriaus intensyvumą, o čia intensyviausiai dirba Vidaus ligų skyrius.
„Tačiau yra naktiniai budėjimai, tad sudėjus priedus balandį vidutiniškai jų alga siekė 412 eurų, - sakė portalo pašnekovė. - O algos žemos todėl, kad rajoninėms ligoninėms skiriamos mažos kvotos. Tačiau negalinti pasiūlyti didesnių algų Kupiškio ligoninė priversta tenkintis vyresnio amžiaus specialistais. Pasak R. Nuo liepos 1 d. Kupiškio ligoninė nebus pajėgi dar bent kiek pakelti algas slaugos specialistams.
„Nes reikės ir minimalią algą kelti, o tokių darbuotojų turime nemažai. Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, kaip ne kartą ir viešai buvo sakiusi, portalui irgi patvirtino, kad resursų medikų algoms kelti gauti įmanoma tik uždarant neefektyviai veikiančius ligoninių skyrius. Itin sunku rajonų ligoninėms, kurios galynėjasi dėl išgyvenimo.
Dėl mažesnio finansavimo kai kurių sveikatos priežiūros įstaigų vadovai renkasi lengviausius taupymo būdus. jų - slaugytojų atleidimas. „Ką dar galima būtų atimti iš slaugytojų?! Tokios kalbos mums sukėlė didelį nerimą. Po reformos daugelio paslaugų teikti negalinčiose ir ties išlikimo riba balansuojančiose Ignalinos, Zarasų, Molėtų ligoninėse vėluoja atlyginimai. Geriau laikosi Anykščių, Visagino ligoninės.
„Čia ir slaugytojams geriau. Štai Visagino ligoninėje padidėjus slaugos specialistų krūviams, 20 proc. Lietuvos slaugos specialistų organizacijos atstovų tvirtinimu, reformos įkarštyje nemažai slaugytojų neteko darbo. Pirmiausia buvo atleidžiami pensinio amžiaus darbuotojai.
„Atleidimų priežastys suprantamos. Bet manome, kad gali būti kuriamos naujos darbo vietos pirminės priežiūros grandyje. lėšų. Dalis jų galėtų būti nukreiptos slaugytojams pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose įdarbinti.
Per tris vasaros mėnesius į Europos Sąjungos šalis dirbti išvažiavo 58 slaugytojai. Anot D.Margelienės, emigruoja geriausi slaugos specialistai, įgiję aukštąjį išsilavinimą, mokantys užsienio kalbą. „Dėl netoliaregiškos sveikatos politikos Lietuva gali likti be slaugytojų. Gydytojai atlieka savo darbą, bet slaugytojų darbas - ne mažiau svarbus. Jei po operacijos ligonis nebus tinkamai slaugomas, komplikacijų sunku išvengti“, - pastebi D.Margelienė.
Ji apmaudavo, kad mūsų šalyje vis dar konservatyviai žiūrima į slaugą ir slaugytojus. Dėl to kenčia ir slaugos specialistai, ir pacientai. Naujos medicinos technologijos verčia nuolat lavėti bei tobulėti. Tačiau slaugytojų kvalifikacijos neatitinka menki atlyginimai.
„Slaugytojai galėtu greitai suparalyžiuoti sveikatos paslaugu teikimą. Bet nenorime taip spręsti problemų. Ligoninių asociacijos prezidentas Anykščių ligoninės vadovas Dalis Vaiginas nemano, kad reforma daroma skriaudžiant slaugytojus ar jų padėjėjus. Anot ligoninės vyriausiojo gydytojo, sumažėjus paslaugų ir sumažinus medicinos paslaugų balo vertę, sumenko ir gydytojų, ir slaugytojų atlyginimai.
D.Vaiginas pastebėjo, kad taupant lėšas, kai kuriose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose sumažėjo slaugytojų paslaugų. Kai kur dviem gydytojams priskirtas vienas slaugos specialistas. „Kiekviena įstaiga turi teisę ir galimybes susireguliuoti darbo krūvius. Dalyvaujant profsąjungoms reikia tartis su administracija ir spręsti tas problemas.
Sveikatos apsaugos reformos įkaitais jaučiasi ne tik slaugytojai, gydytojai, bet ir rajonų gyventojai. Vykdant sveikatos priežiūros įstaigų optimizavimą, labiausiai nukentėjo 10 ligoninių rajonuose. „Tose ligoninėse mažėja ir kai kurių stacionaro paslaugų, kurias jos dar turi teisę teikti.
Apibendrinant, galima teigti, kad slaugytojų padėtis Lietuvoje išlieka sudėtinga dėl didelių darbo krūvių, mažų atlyginimų ir emigracijos. Būtina skirti daugiau dėmesio šios profesijos prestižui ir finansiniam užtikrinimui, siekiant užtikrinti kokybiškas slaugos paslaugas pacientams.
Vidutinis slaugytojų atlyginimas skirtingose šalyse (orientaciniai duomenys)
| Šalis | Vidutinis atlyginimas (eurais) |
|---|---|
| JAV | 5000-8000 |
| Vakarų Europa | 3000-4000 |
| Lietuva | ~1000 |
tags: #moletai #vyr #slaugytoja #danute