Ilgalaikės Socialinės Ir Finansinės Švietimo Nepakankamumo Išlaidos

Šeima yra pagrindinė vaiko ugdymo institucija, atsakinga už jo psichinę, fizinę sveikatą ir socializaciją.

Negalia paveikia asmens ir šeimos socialinį gyvenimą bei ryšius su visuomene. Neįgalaus vaiko gimimas šeimoje visada kelia specifinių sunkumų dėl vaiko būklės.

Pagalbos teikimą vaikui su negalia reglamentuoja įvairūs teisės aktai, įskaitant Vaiko teisių konvenciją ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą.

2006 m. priimtas Socialinių paslaugų įstatymas akcentuoja, kad teikiant pagalbą asmeniui, kuris dėl įvairių socialinės rizikos veiksnių (negalios, socialinių problemų ir kt.) nepajėgus savarankiškai pasirūpinti savimi, svarbu atsižvelgti ir į pastarojo šeimą. Socialinių paslaugų teikimas asmeniui turi būti derinamas su socialinių paslaugų teikimu jo šeimai. Šis įstatymas garantuoja pagalbos teikimą vaikui su negalia ir jo šeimai, atsižvelgiant į pastarojo bei jo šeimos poreikius.

Tačiau, anot Andrian D. Ward (1999), įstatymų nepakanka, kad specialiųjų poreikių vaiko šeima sugebėtų savarankiškai susidoroti su sunkumais, atsiradusiais dėl pastarojo negalios. Naudodamasi įstatymais ir teisinėmis procedūromis, šeima turi ginti savo teises ir laisves, siekiant savarankiškumo įvairiose gyvenimo srityse.

Taip pat skaitykite: Kontaktai: Ilgalaikės globos skyrius

Šios vaiko su negalia gyvenimo kokybė priklauso nuo įvairių aplinkos veiksnių ir šeimos požiūrio į vaiką. Louise C. Johnson (2003) įgalinimo sąvoką įvardija kaip ne tik žmogaus gebėjimų skatinimą, bet ir motyvavimą, mokymą ir savo vertės kėlimą, kad žmonės patikėtų, jog yra kompetentingi, turi įgūdžių, reikalingsi tartis su bendruomenės sistemomis, ir nusipelno išteklių, būtinų jų socialiniam funkcionavimui. Anot minėto autoriaus, įgalinimas įmanomas tuomet, kai teikiama parama, tarpusavio pagalba bei skatinamas asmens (šeimos) suvokimas ir patirties ugdymas.

Svarbu institucijų, orientuotų į pagalbos teikimą šeimai, įvairovė ir pagalbos teikimo kokybė, kad pastaroji prisitaikytų prie vaiko būklės. Tinkama psichosocialinė aplinka, kuri užtikrintų visas reikiamas sąlygas bei galimybes didinant šeimos gebėjimus, yra vienas iš efektyviausių pagalbos būdų, orientuotų į šias šeimas.

Šiuo metu nagrinėjamos šeimos su neįgaliais vaikais psichologinės problemos. Neįgalaus vaiko tėvų socialinio aktyvumo sąlygas nagrinėjo I. Augulienė (2006), kurios tyrime labiau akcentuojama tėvų dalyvavimo svarba vaiko ugdymo procese. Įgalinimo svarbą neįgalaus vaiko šeimai nagrinėjo S. Aliašauskienė (2004, 2005), L. Miltenienė (2004), J. Ruškus (2001, 2002). S. Aliašauskienė (2005) pateikė įgalinimo modelį. Šios vaiko su negalia, prisitaikymą prie esamos savo situacijos. Tačiau lieka neaišku, kokie konkretūs vidiniai ir išoriniai resursų veiksniai skatintų šeimos savarankiškumą, jos motyvaciją, siekiant jos įgalinimo. Šiais rajone, kokie konkretūs vidiniai ir išoriniai resursų veiksniai skatina šeimos savarankiškumą.

Problemos

Dauguma šeimų iki šiol stengiasi savarankiškai, pagal savo galimybes, spręsti problemas, sunkumus, atsiradusius dėl vaiko negalios. Šiais šalies rajonuose, kur iki šiol nepakankamai išvystyta socialinių paslaugų įvairovė bei jų užtikrinimo galimybės.

Tokiuose rajonuose iki šiol dažniausiai pagalba teikiama tik neįgaliam vaikui, pamirštant pagalbos poreikį pastarojo šeimai. Šio proto negalią, ugdymą, kuris neatsiejamas nuo jo kasdieninio gyvenimo dalies.

Taip pat skaitykite: Demencija sergančių asmenų priežiūra

Tyrimo objektas: Pagalbos veiksniai, skatinantys vaiko su negalia ir jo šeimos gebėjimus savarankiškai spręsti problemas.

Tyrimo uždaviniai:

1. Šios vaiko su negalia, galimybės prisitaikyti prie vaiko būklės, priklauso nuo jos vidinių ir išorinių aplinkos išteklių.
2. Institucijos, kurios atsakingos už pagalbos teikimą šeimai, nesuteikia kompetentingos pagalbos, atsižvelgiant į jos poreikius.
3. Šeima, auginanti vaiką su negalia, dėl informacijos stokos nežino kur ir kokios pagalbos galėtų kreiptis.

Šiais rajone.

• Šia šeimos funkcionavimą.
• Šius vaiko savarankiškumą.
• Šius šeimos gebėjimus.

Apibendrinti tyrimo metu gautus rezultatus ir parengti išvadas bei pasiklymus.

Empiriniai: šiame darbe atliktas kokybinis tyrimas, naudojant pusiau struktūruotą interviu metodą.

Taip pat skaitykite: Lietuvos ilgalaikės globos sistema

• Šius spręsti problemas, atsiradusias dėl vaiko negalios.
• Šiame tyrime neįgalis vaiks ir jų šeims įgalinimo veiksnis situacijos metodologinę analizę, remiasi ekologine sistemų teorija, kuri pabrėžia aplinkos svarbą, jos įtaką šeimos funkcionavimui, gebėjimų skatinimui sprendžiant socialines problemas.
• Šios vaikus su proto negalia.

Tyrimui atlikti buvo parengtas klausimynas, kurį sudarė 18 klausimų. Sudarant klausimyną buvo vadovautasi tyrimo tikslu bei uždaviniais.

Tyrimo uždaviniai:

1. Šioje vaikų su negalia.
2. Tyrimas buvo atliktas 2009 m. spalio mėn.

Įgalinimas - tai asmeninės, tarpasmeninės ar politinės galios didinimas, kad individai imtųsi veiksmų pagerinti savo gyvenimo situaciją, tai ne tik kliento gebėjimų skatinimas, bet ir motyvavimas, mokymas ir savęs vertinimo skatinimas, kad klientai patikėtų, jog yra kompetentingi, turi įgūdžių, reikalings jų sveikam socialiniam funkcionavimui ( Johnson, 2003, p. tai plėtojimas, skatinimas ir rėmimas individo ar grupės gebėjimų patiems pasiekti tokį lygį, kuris leistų kontroliuoti savo gyvenimą ir likimą (Aliašauskienė, Miltenienė, 2004, p.

Krizė - tai situacija, kai būtina skubi aplinkinių pagalba ir intervencija į žmogaus aplinką ( Liobikienė, 2006, p. Motyvacija - elgesio, veiksmų, veiklos skatinimo procesas, kurį sukelia įvairūs motyvai (Psichologijos žodynas, 1993, p.

Socialinė aplinka - aplink žmogų esantis pasaulis, (sociumas); - visuomeninės (materialinės ir dvasinės) žmonių gyvenimo, jų vystymosi ir veiklos sąlygos (Lelikėnienė, 1997, p. Šeima - tai maža asmenų grupė, kurios pagrindas - santuoka ar kraujo ryšiais susieta giminystė, kurios narius sieja bendras gyvenamasis būstas ir bendras namų ūkio tvarkymas, emocinis ryšys, įsipareigojimai vieno kitam, vaikų auginimas ir auklėjimas (Lelikėnienė, 2002, p.

Šio savarankiškumo ir kurio galimybės ugdytis bei dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos (Socialinių paslaugų įstatymas. Žin., 2006, Nr. Ši si tam tikra patirtis, vertybių sistema, tarpusavio santykis modelis, ekonominis lygmuo, tradicijos. Šienė, 2003, p. 64). Šiais visuomet šis įvaizdis yra susijęs su sveiko vaiko gimimu, atmetant bet kokią tikimybę, kad gali gimti  kitoks vaikas.

Kalbant apie vaiko negalios poveikį šeimos stabilumui, jos darnai, dauguma mokslininkų akcentuoja psichologines šeimos problemas, kurias joms tenka išgyventi. S. Aliašauskienė (2005, Nr. 1 (12)), J. Ruškus (2002) pastebi, kad tėvų nesugebėjima...S. Aliašauskienė (2005), R. Jusienė ir L. Bagdonaitė (2004), Ruaškus (2001,2002), . . (8?8FK=0 (2005) bei kiti mokslininkai teigia, kad neįgalaus vaiko gimimas - tai šeimos krizės etapas, kurį kiekviena šeima išgyvena skirtingai.

Anot R. Jusienės ir L. Šis tėvų psichologiniu prisitaikymu, neįgalaus vaiko gimimas šeimoje visuomet sukelia psichologinę krizę, kai kilę sunkumai viršija tėvų arba kitų šeimos narių galimybes įveikti ją įprastais būdais. Šioms arba netekties krizėms, išgyvenantys tėvai patiria ir vidinius sunkumus, susijusius su kalte, baime, bejėgiškumu, savęs nuvertinimu, ir išorinius sunkumus, susijusius su specifiniais reikalavimais vaiko priežiūrai, socialinei stigmatizacijai, ir pan. (p.105).

J. Ruškus (2001, 2002) tėvų išgyvenimus lygina su ilgai laukto, svajoto, idealaus, sveiko vaiko mirtimi, nes, pasak autoriaus, tėvai, gimus vaikui su negalia, išgyvena panašias psichologines būsenas, būdingas mirus artimam asmeniui. Neigimas, derėjimasis, pyktis, depresija, priėmimas - šie išgyvenimai ištinka šeimą, kurioje gimė vaikas su negalia.

Neigimas

Anot J. Ruškaus (2001; 2002), tai pradinė tėvų reakcija į žinią apie vaiko negalią, kuri pasireiškia šoku, negalios fakto neigimu, perdėtu susirūpinimu. Šiais tai gali tapti šeimos problema kuomet šis išgyvenimas užsitesia. Šio vaiko raidos vystymuisi, t.y. vaikas perdėtai tėvų globojamas, neskatinamas siekti savarankiškumo. Tėvai, dėl vaiko negalios neigimo, tikisi išgirsti iš specialistų jiems palankias išvadas, susijusias su vaiko sveikata (Ruaškus, 2001). Šiame etape pasireiškia šeimos pasimetimas ir visiškas bejėgiškumas.

J. Šikštė (2003) pastebi, kad šioje pakopoje šeima, be negalios neigimo, taip pat linkusi į dalinę ar visiašką izoliaciją.

Derėjimasis

Šio teigiamai paveikti vaiko raidą. Pastebėta, jog tėvai dažnai mano, kad jei jie labai stengsis, vaikui pagerės. Būklės gerėjimas būtų atlygis už sunkų darbą (Ruaškus, 2001, p. 78). J. Ruškus (2001) taip pat pabrėžia, kad šiame etape šeimoje atsiranda nusivylimas, pavydas šeimoms, kuriose nėra neįgalaus vaiko, taip pat nepasitenkinimas viskuo.

Pyktis

Vėliau, kai tėvai įsisąmonina vaiko negalią, jie pyksta ant Dievo, sutuoktinio arba ant specialistų (gydytojų), kad nepadeda, negydo, ant pedagogų, kad šie nepadeda siekti mokymosi pažangos. Šia, nesupranta ir pan. (Ruaškus, 2001, p. 78). Šeimos patiriamas pyktis anot J. Šius save), t.y. nėštumo metu nepakankamai rūpinosi vaisiumi, neatliko reikiamų tyrimų, nesisaugojo kenksmingo aplinkos poveikio ir pan.

Depresija

Kai tėvai įsisąmonina, jog jų pyktis nepakeis vaiko būklės, kad jų vaikas yra neįgalus, šeimoje įsivyrauja depresija. Depresija taip pat, kaip ir neigimas, gali būti trumpalaikė arba ilgalaikė, kuri lyginama su chronišku likūdesiu. Depresijos gilumas ir rimtumas priklauso nuo to, kaip šeima žiūri į negalios faktą, kaip jie drauge aptaria pasikeitusią šeimos situaciją (Ruaškus, 2001, p. 78).

Priėmimas

Vaiko negalia priimama, kai tėvai aptaria vaiko negalias reliatyviai laisvai, išmoksta derinti ir išlaikyti pusiausvyrą tarp meilės jausmų vaikui rodymo ir jo nepriklausomybės skatinimo (Ruaškus, 2002, p. 156). Šio etapo adekvatus išgyvenimas įvardijamas kaip vaiko negalios priėmimas, susitaikymas. Būtent šiame etape J. Ruškus (1997) pabrėžia šeimos poreikį patirti ramybę, supratimą, meilę bei buvimo kartu su ja. Šiai reaguoti į jo būklę.

Šiant situaciją šeimoje. Tokį tėvų prisitaikymą V. Gevorgianienė (2003) vadina pasyviu susitaikymu su vaiko negalia. Autorė teigia, kad pasyviai susitaikę su vaiko negalia, bet dar negebantys konstruktyviai veikti, tėvai neretai tiesiog  atiduoda vaiką į naujų globėjų (t.y. ugdytojų) rankas ir tiesiogiai ar netiesiogiai duoda suprasti, kad nedaug ko iš savo vaiko tikisi. Pasak V. Gevorgianienės (2003), tokie tėvai neskiria reikiamo dėmesio vaiko ugdymui  palikdami šią pareigą mokyklai:  Nors ką išmoks, ir gerai (p. 177).

Kalbant apie aptartų išgyvenimo pakopų eiliškumą (nuo neigimo iki priėmimo) J. Ruškus (2001, 2002), D.P. Hallahan, J. M. Šiau išvardintų eiliškumą. Pasak mokslininkų kiekviena šeima yra skirtinga ir kiekviena skirtingai išgyvena žinią apie vaiko negalią. Šiais, krizei būdinga tai, kad žmogus pajunta didelę grėsmę iki tol buvusiam darniam ir džiaugsmingam gyvenimui.

Šiasi bejėgis, nebepadeda visi įprastiniai būdai nesėkmėms įveikti (`
eimos krizis prevencija, socialinės ir psichologinės pagalbos šeimai būdai. 2008, p. 114) Anot D. P. Hallahan, J. M. Kauffman (2003), šeimos sugebėjimas įveikti krizę, priklauso nuo šeimos psichologinių ypatybių, kurios atsiskleidžia per sąveiką tarp šeimos narių, jų tarpusavio elgesio bei vaidmenų pasiskirstymą šeimoje. Kalbant apie vaidmenų pasiskirstymą šeimoje, J. Šiam  užsikrėst negalia, patekimas į neįgaliojo priežiūros ir poreikių tenkinimo vergiją, dvilypiai jausmai neįgaliam broliui/seseriai (p.

Kai kurie mokslininkai teigia, kad vaiko negalia - tai šeimos stabilumo išbandymas.

Išvados:

Šeimos, auginančios vaikus su negalia, susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant psichologinius, socialinius ir finansinius sunkumus. Svarbu užtikrinti tinkamą paramą ir pagalbą šioms šeimoms, atsižvelgiant į jų individualius poreikius. Švietimo ir informacijos teikimas gali padėti šeimoms geriau suprasti vaiko negalią ir priimti tinkamus sprendimus. Taip pat svarbu skatinti šeimų savarankiškumą ir įgalinimą, kad jos galėtų sėkmingai įveikti iškilusius sunkumus.

Problema	Galimas sprendimas
Informacijos stoka	Švietimo programos, konsultacijos
Psichologiniai sunkumai	Psichologinė pagalba, terapija
Finansiniai sunkumai	Socialinė parama, pašalpos

tags: #ilgalaikes #socialines #ir #finansines #svietimo #nepakankamumo