Slaugos planas po šlaunikaulio lūžio

Šlaunikaulio lūžis dažniausiai ištinka senyvo amžiaus žmones ir dažniau moteris nei vyrus. Dauguma šių lūžių gydoma operaciniu būdu. Dėl šios traumos pacientai neretai praranda iki tol buvusį mobilumą, o dalis lieka prikaustyti prie lovos.

Šlaunikaulis yra didžiausias iš ilgųjų kaulų, jo forma primena išlinkusi į priekį vamzdį. Šlaunikaulį sudaro šlaunikaulio galva, kuri susineria su dubenkaulio gūžduobe. Galva sulaibėja į šlaunikaulio kaklą. Kaklo pamate kyšo du gūbriai - didysis gūbrys, kuris lengvai apčiuopiamas dubens šonuose, ir mažasis gūbrys - atsigręžęs į vidų ir truputį atgal. Šlaunikaulio vidurinė dalis vadinama šlaunikaulio kūnu, kurio tolimasis galas baigiasi vidiniu ir šoniniu krumpliu.

Dažniausiai lūžta šlaunikaulio kaklas (sudaro apie 55 proc. visų šlaunikaulio lūžio atvejų), o taip pat dažni lūžiai gūbrių srityje. Lūžiai gali būti su dislokacija (kaulų pasislinkimu iš vietos) ir be dislokacijos. Šlaunikaulio lūžiai dažniausiai įvyksta senyvo amžiaus žmonėms. Iki 50 metų šie lūžiai ypač reti. Šlaunikaulio lūžių amžiaus vidurkis yra apie 83 metai ir net 75 proc. šių pacientų sudaro moterys. Iki 60 metų šlaunikaulio lūžis įvyksta apie 4 proc.

Paskaičiuota, jog išsivysčiusiose šalyse rizika susilaužyti šlaunikaulį kartą per gyvenimą moterims siekia 18 proc., o vyrams - 6 proc. Manoma, jog moterys yra didesnėje rizikoje susilaužyti šlaunikaulį dėl osteoporozės, kuri dažnai užklumpa pomenopauziniu laikotarpiu. Tuomet kaulai pasidaro trapesni ir dažniau lūžta. Įdomus faktas, jog šlaunikaulio lūžis retai įvyksta, jei žmogus serga klubo osteoartritu.

Paprastai žmonės pasakoja tą pačią istoriją - senas žmogus nukrito ir skundžiasi stipriu skausmu vienoje šlaunikaulio pusėje. Kaulams po lūžio pasislinkus, matomas šiek tiek iškeltas šlaunikaulis, koja lūžio pusėje yra trumpesnė bei pasukta į išorę. Judinant koją, jaučiamas skausmas šlaunikaulio srityje. Atsargiai stuksenant į pėdą, jaučiamas skausmas lūžusio šlaunikaulio pusėje. Neretai seni žmonės nukrinta būdami vieni namuose ir gana ilgai išguli, kol sulaukia pagalbos.

Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai

Diagnostika ir gydymas

95 proc. šlaunikaulio lūžių diagnozuojama rentgeno pagalba. Šio tyrimo pagalba nustatomas lūžio tipas bei parenkamas tinkamiausias gydymo būdas. Dauguma šlaunikaulio lūžių gydomas operaciniu būdu. Prieš operaciją atliekama plaučių nuotrauka, užrašoma elektrokardiograma bei paimami kraujo tyrimai. Tai yra standartinis ištyrimas prieš operaciją. Kartais nutinka, jog rentgeno pagalba lūžio nematoma, tai ypač būdinga įsispraudusiems lūžiams, kai lūžę kaulai tvirtai laikosi vietoje.

Gydymo tikslas - atstatyti kaulus į vietą bei juos sutvirtinti. Tai taip pat sumažina skausmą. Teigiama, jog optimalus laikus operacijai - iki 24 valandų po lūžio. Nėra reikalo skubėti ir atlikinėti operaciją per pirmąsias 24 valandas. Geriau šį laiką išnaudoti tinkamam paciento paruošimui operacijai - koreguoti skysčių - elektrolitų balansą, atlikti būtinus tyrimus. Paprastai jei lūžis yra be dislokacijos, tuomet lūžę kaulai sutvirtinami varžtais.

Slauga po operacijos

Po šlaunikaulio operacijos ypač svarbu kuo greičiau pakilti iš lovos. Paprastai jau kitą dieną pacientas keliamas iš lovos. Jei pacientas tik guli arba sėdi ramiai lovoje, didėja tromboembolijos rizika. Pradėjus iš karto po operacijos judėti, greičiau gyja lūžę kaulai, daugiau galimybių atgauti buvusį iki lūžio mobilumą, mažėja komplikacijų rizika. Tromboembolijos rizika ypač didelė po šlaunikaulio lūžio. Manoma, jog net pusei pacientų po lūžio gali susiformuoti trombai, jei nesiimama profilaktikos priemonių.

Statistika rodo, jog 1 iš 4 pacientų tampa slaugomais pacientais, o pusei pacientų po šlaunikaulio lūžio nukenčia judėjimo funkcija. Mirtingumas po šlaunikaulio lūžio per pirmuosius metus siekia 25 proc. Dalis pacientų po šlaunikaulio operacijos būna dezorientuoti, neramūs. Bet koks didelis įvykis vyresniame amžiuje yra didelis stresas organizmui, o ypač kai prarandamas savarankiškumas, gebėjimas laisvai judėti, pakinta aplinka.

Reabilitacija

Reabilitacija priklauso pacientams po traumų, operacijų, kaulų lūžių, patyrus insultą. Reabilitacija skiriama tam, kad būtų greičiau atgaunamos jėgos ir vyktų spartesnis sveikimo procesas. Ankstyvoji reabilitacija - tai reabilitacijos forma, kurios tikslas yra pradėti reabilitacijos procesą kuo greičiau po traumos, operacijos ar ligos atsiradimo. Ankstyvoji reabilitacija dažnai pradedama dar ligoninėje, tačiau gali būti ir po hospitalizacijos tęsiama ambulatoriškai arba namuose. Antrinė reabiliatcija dažniausiai yra taikoma po pirminės reabilitacijos, kai pacientas jau buvo pradėtas gydyti. Ši antrinė stadija gali prasidėti po to, kai pacientas jau buvo išleistas iš ligoninės arba kai baigiasi pirminės reabilitacijos programa.

Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje

Reabilitacija - tai įvairių gydymo metodikų ir priemonių visuma, skatinanti sveikimo procesą.

• Kineziterapija. Tai viena iš pagrindinių reabilitacijos priemonių ir efektyvus būdas norint greičiau atsistatyti po patirtų traumų.
• Masažas. Masažas yra naudingas kraujo apytakos gerinimui, kai kurių sužalojimų gydymui, skausmo mažinimui, raumenų atpalaidavimui, raumenų tonuso gerinimui. Masažo metu galima atsikratyti streso ir įtampos bei pagerinti bendrą savijautą.
• Fizioterapija. Tai natūralių ir dirbtinių fizinių veiksnių naudojimas ligoms ir traumoms gydyti. Fizioterapijos procedūros gerina kraujotaką ir audinių mitybą, slopina uždegimus, silpnina raumenų spazmus, malšina skausmą ir skatina gijimo procesus.
• Manualinė terapija. Manualinės terapijos metu terapeutas naudodamas rankas atkuria taisyklingą visos apimties sąnario ar slankstelio biomechaniką, taip pagerindamas paciento judrumą ir mažindamas skausmą.

Reabilitacija padeda sugrįžti į pilnavertį gyvenimą ir leidžia juo mėgautis. Po operacijų, traumų ir lūžių skiriama reabilitacija būtent tam, jog kineziterapeutas užtikrintų jūsų kūno tinkamą gijimo procesą, tai yra, kad liktų kuo mažesni randai, kad sąnariai judėtų kuo laisviau ir kad sustiprėtų jūsų raumenys. Taip pat dirbant su kineziterapeutu trumpėja sveikimo procesas. Reabilitacijos trukmė gali skirtis priklausomai nuo paciento būklės, traumos ar ligos specifikos ir istorijos, žmogaus amžiaus, fizinio aktyvumo, pačiai reabilitacijai keliamo tikslo, tai yra ar po jos tikimasi užsiimti tik mažo fizinio aktyvumo veiklomis ar grįžti į aktyvų sportą.

Reabilitacijos nauda:

• Greitesnis atsigavimas.
• Tolesnių sužalojimų prevencija.
• Skausmo valdymas.
• Mobilumo gerinimas.

Ne mažiau svarbus yra fizinis aktyvumas. Reikėtų nors 30 min. 5 kartus savaitėje aktyviai pajudėti - lengvai pabėgioti ristele, pasivaikščioti gamtoje.

Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje

tags: #slaugos #planas #po #slaunikaulio #luzio