Lietuvoje pensijų fondų rinka nuolat auga, todėl svarbu atidžiai įvertinti skirtingų fondų veiklos rezultatus ir priimti informacija pagrįstus sprendimus. Šiame straipsnyje aptarsime "Aviva" ir Swedbank pensijų fondų rezultatus, investavimo strategijas bei naudojamus kriterijus renkantis pensijų fondus.
Pensijų fondų dalyvių skaičius ir valdomas turtas
Praėjusių metų pabaigoje beveik 1,3 mln. lietuvių kaupė pensiją II pakopos pensijų fonduose, kurių sukauptas turtas artėjo prie 3,2 mlrd. eurų. Lietuvos gyventojų pasirinkimuose tvirtai dominuoja Skandinavijos bankai - maždaug 40 % asmenų pasirinko "Swedbank" fondus, tuo tarpu "Aviva" ir kitos valdymo įmonės dalijasi rinkos likutį.
Swedbank investicijų valdymas valdo didžiausią antrosios pakopos pensijų fondų turtą bei klientų skaičių, nors jų procentinė dalis šiek tiek sumažėjo per pastaruosius metus. Tuo metu "Aviva" fondai, nors ir pakankamai populiarūs, dažnai neišsiskiria itin aukštais veiklos rezultatais.
Investicinės grąžos analizė: Aviva ir Swedbank fondai
Remiantis Lietuvos banko duomenimis, per pirmą 2025 metų pusmetį antrosios pakopos pensijų fondai išlaikė teigiamą investicinę grąžą, kuri vidutiniškai svyravo tarp 4 ir 6 procentų. Tarp jų geriausius rezultatus pasiekė "Allianz Lietuva" valdomi fondai. Palyginimui "Aviva" fondai dažnai atsilieka nuo Swedbank ir kitų pagrindinių rinkos dalyvių.
Atsižvelgiant į fondo rizikos kategoriją, "Aviva Europensija" konservatyvaus investavimo fonduose lenkia lyginamąjį indeksą, o mažos akcijų dalies fonduose - "Aviva Europensija plius" ir vidutinės dalies akcijų fonduose - "Aviva Europensija ekstra" taip pat rodo gerus rezultatus. Tuo tarpu "Aviva" akcijų fondai kartais atsilieka nuo rinkos vidurkio.
Taip pat skaitykite: „Aviva“ pensijų fondų analizė: klientų patirtis
Swedbank pensijų fondų vidutinė metinė grąža per penkerių metų laikotarpį dažnai šiek tiek atsilieka nuo lyginamųjų indeksų, tačiau fondo dalyvių skaičius ir valdomas turtas rodo aukštą klientų pasitikėjimą.
Ilgalaikė investavimo perspektyva ir grąžos svarba
Investicijų analitikas Marius Dubnikovas pabrėžia, jog renkantis pensijų fondą negalima orientuotis tik į trumpalaikes investicijų grąžos svyravimus - svarbu žiūrėti į vidutinį metinį vieneto vertės pokytį per 5 metų laikotarpį. Akcijų fondai, kurie prisiima didesnę riziką, tradiciškai pasižymi didesniu pajamingumu, tinkami jaunesniems asmenims, turintiems ilgesnį investavimo horizontą, tuo tarpu vyresnio amžiaus asmenims rekomenduojami konservatyvūs fondai su mažesne rizika.
Investavimo strategijos ir rizikos valdymas
Abi bendrovės, tiek "Aviva", tiek "Swedbank", naudoja gyvenimo ciklo principą, pagal kurį pensijų fondų investavimo strategijos keičiasi atsižvelgiant į dalyvio amžių. Jaunesniems kaupimo dalyviams skirtuose fonduose didesnė turto dalis investuojama į akcijas, kurios turi didesnį augimo potencialą, tačiau taip prisiimama didesnė rizika. Artėjant pensiniam amžiui, fondai automatiškai pereina prie konservatyvesnių investicijų, skirtų apsaugoti sukauptas lėšas nuo rinkos svyravimų.
"Aviva" fondai kai kuriose segmentuose įtraukia papildomas investicijas į startuolius bei alternatyvius investicinius fondus, siekdami didesnės ilgalaikės grąžos. Tuo tarpu "Swedbank" teikia daug dėmesio ESG kriterijams (aplinkosaugos, socialinio tvarumo ir gerosios valdysenos rodikliams), taip skatindami tvarų investavimą bei atsakingą verslą.
Valdymo mokestis, mokesčių lengvatos ir fondu keitimo ypatumai
Svarbus aspektas renkantis pensijų fondus - valdymo mokestis, kuris tiesiogiai įtakoja investicijų grąžą. Vidutinis turto valdymo mokestis fonduose yra apie 0,7 %. Nuo 2019 m. sausio 1 d. II pakopos pensijų fondų valdymo mokesčiai mažėja, kas yra naudinga pensijų kaupėjams.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
"Swedbank" ir "SEB" leidžia fondo dalyviams keisti fondą be papildomų mokesčių tarp savo valdomų fondų. Tuo tarpu "Aviva" ir "Luminor" taiko 0,05 % mokestį už dažnesnius nei vienas per metus fondų keitimus toje pačioje įmonėje.
Kaupėjai gali naudotis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata iki 2035 m., jei sutartis sudaryta iki 2025 m. Tai leidžia susigrąžinti iki 20 % nuo sumokėtų įmokų, o maksimalios atskaitytinų įmokų sumos ribos yra nustatytos.
III pakopos pensijų fondų lankstumas ir galimybės
Be antrosios pakopos, III pakopos pensijų fondai suteikia papildomas galimybes kaupti savanoriškai, su didesne laisve pasirinkti įmokų dydžius ir dažnumus. Šie fondai taip pat suteikia galimybę pasinaudoti GPM lengvatomis, o pasirinkimų įvairovė leidžia žmonėms pritaikyti kaupimą prie jų individualios finansinės situacijos.
III pakopos fondai dažniausiai pasižymi lankstesnėmis investavimo strategijomis, leidžiančiomis pasirinkti tarp skirtingo rizikingumo portfelių. Investicijų grąža čia taip pat skaičiuojama remiantis analogiškomis investicijų grąžos normomis kaip ir II pakopos fonduose.
Kas lemia fondų pasirinkimą Lietuvoje?
Lietuvoje vyrauja ištikimybė didesniems Skandinavijos bankams, ypač "Swedbank", tačiau ne visada tai derinasi su geriausiais investiciniais rezultatais. Ne visi fondų valdytojai sugeba efektyviai valdyti investicijas, o kai kurie fondai, pavyzdžiui, "INVL Asset Management", demonstruoja geresnius rezultatus visose rizikos grupėse.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Pasirenkant pensijų fondą rekomenduojama vadovautis įvertinimu ne tik rinkos reklamos ar trumpo laikotarpio grąžos, bet ir analizuoti ilgesnį - bent 5 metų - laikotarpį, atsižvelgiant į fondo valdytojo patirtį ir strategiją.
Rizikos tolerancija ir fondo pasirinkimas pagal amžių
Pensijų fondų pasirinkimas turėtų būti grindžiamas asmens rizikos tolerancija ir amžiumi. Jaunesni investuotojai gali rinktis fondus, kuriuose didesnę dalį sudaro akcijos, o vyresni - konservatyvesnius fondus su didesne obligacijų dalimi.
Fondo rizikingumas dažnai lemia ne tik galimą pelną, bet ir trumpalaikius rezultatų svyravimus. Investicijų analitikas pabrėžia, kad trumpalaikės finansų rinkų krizės yra natūralios ir ilgainiui turėtų atsistatyti.
Papildoma informacija ir rekomendacijos
- Visos kaupimo lėšos apskaitomos asmeninėje pensijų fondų sąskaitoje, jos yra saugios ir atskirtos nuo fondų valdymo įmonių turto.
- Investuojant pensijų fonduose prisiimate investavimo riziką, o investicijų vertė gali svyruoti.
- Kaupimas pensijų fonduose yra ilgalaikė investicija, skirta išlaikyti gyvenimo kokybę senatvėje.
- Gyventojai gali keisti pensijų fondus, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į taikomus keitimo mokesčius.
| Fondas | Valdymo įmonė | Vidutinė metinė grąža per 5 m., % | Vidutinė metinė grąža per 10 m., % | Lyginamasis indeksas per 5 m., % |
|---|---|---|---|---|
| Aviva Europensija (konservatyvus) | Aviva | ~4,0 | - | 3,5 |
| Swedbank Pensija 1 (konservatyvus) | Swedbank | 3,8 | - | 4,2 |
| INVL Extremo II 16+ (akcijų) | INVL | 8,3 | - | 7,5 |
| Swedbank Pensija 5 (akcijų) | Swedbank | -1,4 žemiau indekso | - | - |
Ši lentelė atspindi dabartinius fondų veiklos rezultatus ir leidžia palyginti jų investicinį potencialą. Visgi, verta atsiminti, kad istoriniai rezultatai negarantuoja ateities grąžos.