Inovacijos pastarąjį dešimtmetį yra plačiai aptariama tema, ypač daug kalbama apie technologines inovacijas, skaitmenizavimą, daiktų internetą, virtualią realybę ir kitus mūsų kasdienybę keičiančius aspektus. Visgi visuomenės gyvenime technologijos būtų bejėgės, jeigu jų nenaudotų žmonės. Inovacija lot. „innovatio“ reiškia atnaujintas, patobulintas. Tai nebūtinai naujas produktas, išmanus įrenginys, tai gali būti patobulintas procesas, veiksmingesnė metodika, naujas modelis.
Inovacijomis vadinamos kūrybiškos, dažnai konkrečioje situacijoje dar idėjos, kurios užtikrina efektyvesnį, kokybiškesnį bei tvaresnį organizacijų funkcionavimą, paslaugų tiekimą ar prekių gamybos procesą. Profesionalus ir sėkmingas inovatyvių sprendimų įgyvendinimas užtikrina progresyvų augimą, galimybes, tobulėjimą bei tvarią plėtrą.
Nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog socialinės inovacijos yra ganėtinai naujas dalykas, tačiau šią sąvoką galima kildinti iš dar penkioliktame amžiuje datuojamų religinių raštų: juose naudojamas inovacijų terminas atitiko palengvinančius išradimus. Iki pat devyniolikto amžiaus pabaigos socialinės inovacijos buvo siejamos su radikaliais pasikeitimais bei egzistuojančios tvarkos tobulinimu. Skirtingą požiūrį į socialinių inovacijų terminą galima sieti su poliarizacija tarp religinių ir nereliginių, revoliucinių ar laipsniškai į pokyčius orientuotų judėjimų.
Aštuntasis praėjusio amžiaus dešimtmetis pasižymėjo stipria urbanizacija, vietos bendruomenių plėtra, vėliau naujosios valdysenos (angl. new management) banga, paremta bendradarbiavimo tinklų bei pilietinių organizacijų svarbos augimu. Tad, dažnai socialinės inovacijos siejamos su naujais vadybos modeliai ir praktikomis, naujais socialiniai judėjimais, bendruomenių aktyvumu ir pan. Socialinės inovacijos apibrėžiamos gana įvairiai, bet apibendrinant skirtingų autorių idėjas, išskiriami du pagrindiniai inovacijų bruožai: naujumas (kitoniškumas) ir efektyvumas (veiksmingumas).
Pagrindiniai požiūriai į socialines inovacijas apima vadybinį, ekonominį bei kritinį požiūrius. Sritys, kuriose dažniausiai ir sėkmingiausiai pritaikomos socialinės inovacijos, yra pedagogika, ekonomika, teisė, socialinės paslaugos, aplinkosauga, švietimas, užimtumas, kultūra, sveikata ir darni plėtra.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Visgi, tai nereiškia, jog kitos pramonės bei mokslo sritys - logistika, finansų valdymas, politika, gamyba ir pan. - yra visiškai atribojamos nuo socialinių inovacijų bei jų teikiamos naudos.
Socialinis verslas egzistuoja tam, kad spręstų socialines problemas. Todėl kalbėti apie poveikio planavimą ir matavimą pradedame būtent nuo problemos identifikavimo ir supratimo. Nebijome drąsiai teigti, kad gili ir išsami problemos analizė yra užtikrintas ir tiesus kelias į efektyviausią jos sprendimo būdą.
Pagrindinė paskata, dėl ko dažniausiai sukuriamas bet koks socialinis verslas - tai socialinė problema. Aplink pasirinktą problemą yra sukuriamas socialinio verslo modelis, siūloma paslauga ar produktas, analizuojama rinka. Toks procesas reikalauja reikšmingų investicijų - ir finansinių, ir žmogiškųjų.
Socialinės problemos apibrėžimas
Pirmasis žingsnis problemos išanalizavimo link - problemos apibrėžimas. Prieš pradedant šią užduotį, rekomenduojama jūsų sprendžiamą problemą aptarti su kuo daugiau žmonių. Kartais problemos analizė gali būti panašesnė į meną, nei į mokslą. Taip yra dėl to, nes socialinės problemos nėra objektyvus reiškinys. Tam, kad jos atsirastų, situacija turi būti įvertinama žmogaus, turinčio tam tikras patirtis, požiūrį ir subjektyvias nuomones. Be to, problemos koncepto atsiradimui taip pat reikia ir platesnės situacijos supratimo - konteksto, kuriame problema egzistuoja.
Tačiau jeigu pridėtume kontekstą, jog namų ūkyje gyvena 4 žmonės, ir savo nuomonę, jog mėnesinės pajamos asmeniui turėtų siekti bent 500 eurų, suprastume, kad šeima gyvena skurdžiai. Dėl tokios problemų analizės prigimties svarbu suprasti labai platų problemos kontekstą.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Problemos apibrėžimas - tai įrankis, padedantis taikliai įvardinti, dėl ko veikia jūsų socialinis verslas. Apibūdinkite, kas patiria šią problemą? Apibūdinkite, kokią problemą šie žmonės išgyvena? Kur šie žmonės yra? Pastebima, jog galite išskirti daug vietų ir žmonių grupių, kurie kenčia nuo panašių dalykų. Patartina galutiniame problemos aprašyme įvardinti vieną žmonių grupę ir vieną geografinę vietą - tai leis jūsų organizacijai lengviau priimti strateginius sprendimus. Trumpai ir aiškiai suformuluota problema bus įrankis, kurį galėsite naudoti pristatydami savo veiklą kolegoms, savanoriams, finansuotojams.
Socialiniai inovatoriai, tinkamai pasiruošę savo veikloms, visada turėtų spręsti problemos priežastis. Tai - vienas iš paprasčiausių efektyvaus socialinių problemų sprendimo principų. Kai jau tiksliai įsivardinote savo pagrindinę sprendžiamą problemą, galima pereiti prie kito žingsnio ir sukurti problemos žemėlapį.
Paradoksalu, bet nors visi socialiniai verslininkai kasdien dirba tam, kad išspręstų savo socialines problemas, daugelis jų tai daro intuityviai. Nesakome, kad jie nesupranta sprendžiamos problemos, tačiau, praleidus problemos analizės žingsnį, rizikuojame nepastebėti svarbių, giliai įsišaknijusių priežasčių arba švaistyti organizacijos resursus „gydant ligos simptomus“ - tai yra naikinant tik problemos pasekmes. Būtent dėl šių priežasčių problemos žemėlapis yra svarbus žingsnis socialinio verslo planavime.
Problemos žemėlapis yra loginė seka: „Dėl to, kad yra problemos priežastys atsiranda pagrindinė problema. Įvardinkite problemos priežastis. Pasistenkite jas įvardinti taip, kad bet koks pašalinis žmogus, nesusijęs su jūsų veikla, galėtų jas suprasti. Nebandykite įvardinti visų problemos priežasčių. Pasirinkite tik pačias svarbiausias, tas, kurios tiesiogiai prisideda prie problemos atsiradimo. Patikrinkite loginį ryšį - ar aišku, kaip ir kodėl kiekviena iš įvardintų priežasčių prisideda prie problemos egzistavimo. Jeigu tai padaryti sunku arba reikia priimti daug papildomų sąlygų, pabandykite išgryninti problemos priežastis - galbūt jos įvardintos netiksliai?
Kita priežastis, kodėl loginį ryšį pastebėti gali būti sunku, yra tai, jog pagrindinė problema iš tikrųjų yra viena iš priežasčių. Grandinės pabaigoje surašykite problemos pasekmes. Pasekmės apibūdina, kas atsitinka individui ir visai visuomenei, jei problema lieka neišspręsta. Pasekmių sąrašas - vieta, kuri turi paaiškinti, kodėl problema turėtų rūpėti ne tik tau, bet ir aplinkiniams, kodėl yra būtina ją išspręsti. Dar kartą patikrinkite loginį ryšį.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Dažnos klaidos formuluojant problemą:
-
Sprendimo akcentavimas vietoje problemos. Toks požiūris tikriausiai kyla iš tikėjimo, kad apie problemą žinome viską, o visi sprendimai - jau atrasti. Nors visi šie žmonės teisūs, socialinė problema tikriausiai slypi giliau. Tokia klaida problemos formuluotėje gali užkirsti kelią pastebėti efektyvesnius sprendimus. Pastebima, kad tokiose problemos formuluotėse visada jaučiasi, jog sprendimas problemai jau yra aiškus, ir viskas, ko jam trūksta - tai papildomi ištekliai (pvz., pinigai, daugiau įstatymų ar mokymų). Jeigu tai būtų tiesa ir skirdami daugiau resursų jau egzistuojantiems sprendimams galėtume išspręsti visas problemas, tikriausiai jos jau būtų išspręstos. Jeigu savo problemos apibrėžime pastebite tokius žodžius kaip „per mažai“, „trūksta“, „nėra paslaugos“ ir pan., įsitikinkite, ar formuluodami tokią problemą omenyje neturite jau aiškaus, teisingo sprendimo jai išspręsti.
-
Bandymas aprėpti per daug problemų. Problemos, būdamos sudėtingu socialiniu reiškiniu, yra linkusios susipinti, pasidaryti itin kebliomis. Socialiniai verslininkai, būdami iniciatyviais žmonėmis, dažnai turi dideles ambicijas išspręsti keletą problemų.
-
Nepakankamas konkretumas. Tokia formuluotė nėra tinkama, nes neapibūdina, kas ir kur patiria problemą. Be to, problemos apibrėžimas skatina į pagrindinės problemos apibrėžimą neįtraukti nei jos priežasčių, nei pasekmių. Tai apsunkina tolimesnę problemos analizę, beveik neįmanomu padaro problemos aktualizavimą bet kokios komunikacijos metu.
Socialinių problemų pavyzdžiai
Socialinės problemos gali būti įvairios ir apimti daugelį gyvenimo sričių. Štai keletas pavyzdžių:
-
Nedarbas: Nedarbas - tai globalus reiškinys, nors jo mastai skirtinguose pasaulio regionuose gerokai skiriasi. Tradiciškai nedirbančių žmonių skaičius tarp jaunimo nuo 15 iki 24 metų yra beveik dvigubai didesnis palyginti su vyresniais (per 25 metų ) žmonėmis ir siekia 17-25 proc. Tačiau, pvz., Jemene jaunimo nedarbo lygis siekia beveik 40 proc. O į šią problemą dėmesys buvo atkreiptas tada, kai Šiaurės Afrikoje kilo politiniai neramumai, kurių viena iš priežasčių ir buvo jaunimo nedarbas. Europos Sąjungos šalyse nedarbo lygis labai skiriasi: nuo 3,7 proc. Austrijoje iki 21,2 proc. Ispanijoje.
-
Skurdas: Socialinė problema pirmoje eilėje yra žmogaus problema. Žmonės skursdavo, bet jie nesijausdavo pažeminti ir atstumti. Tiesa, puikybės nuodėmių būta visais laikais. atsirasdavo žmonių, kurie iš aukšto žiūrėdavo į neturtinguosius. Christus accipiatur"- svečias tebus priimamas kaip Kristus. būti turtingas, galėjo būti ir vargšas. karaliais. iš anų gražių laikų. visiškai kitoks. lygiai buvo pergyvenamas, kaip ir turtuolis. Tuo tarpu dabar jau yra kitaip. vargiai yra esmingai pasikeitusi. tai taip pat padidėjo ir bendra žmonių suma. moralinis nusistatymas neturtingųjų atžvilgiu. paniekinimą. nusikratyti. neįsileisdami vargšo nė į kambarį.
Bendruomenės mokyklos kaip socialinės inovacijos pavyzdys
Bendruomenės ar vadinamos liaudies mokyklos (verčiant pažodžiui Folks school būtų liaudies mokykla, tačiau tikrą jų paskirtį labiau atspindi bendruomenės mokyklų terminas) yra bendruomenės neformaliu ugdymu pagrįstos įstaigos, kurios pradėtos kurti Danijoje XIX a. vid. Didžiausią įtaką jų vystymuisi padarė danų filosofas ir teologas Nikolaj Frederik Severin Grundtvig (1783-1872). Buvo manoma, kad asmeninių ir socialinių įgūdžių ugdymu grįstas mokymasis visą gyvenimą buvo labai svarbus ir tautai, ir valstybei.
Bendruomenės mokyklos iš pradžių daugiausiai orientavosi į valstiečių luomo jaunimo lavinimą - suteikiant jaunuoliams išsilavinimą buvo siekiant juos paskatinti aktyviau dalyvauti visuomeniniuose reikaluose. Bendruomenės mokyklų ugdymo modelis grindžiamas bendrosiomis vertybėmis, holistiniu požiūriu į asmenį ir žiniomis, apimančiomis visą asmens gyvenimą. Šiose mokyklose daug dėmesio skiriama asmenybės formavimui ir savęs pažinimui - ugdymo procese ypač svarbus asmeninis tobulėjimas ir subjektyvi besimokančio asmens prasmės patirtis.
Besimokantieji ne tik kartu leidžia laisvą laiką ir savaitgalius, bet ir dalyvauja įvairiose veiklose, susijusiose su bendrosios tvarkos mokykloje ir jos teritorijoje palaikymu. Taigi Bendruomenės mokyklos sukuria mažas bendruomenes, grindžiamas abipusiškumo ir bendrų įsipareigojimų principais. Taigi šiame ugdymo modelyje vien akademinį mokymąsi keičia mokymasis visą gyvenimą, mokymasis iš gyvenimiškos patirties.
Nors šių mokyklų istorija siekia dar 19 amžių, tačiau Lietuvos kultūriniame ir socialiniame kontekste, toks ugdymo modelis gali būt laikomas socialines inovacija, nes tai tarpinis modelis tarp formalaus ir neformalaus ugdymo, kuriame būtų pasitelkiami ne tik formalaus resursai (samdomi mokytojai, mokyklos administracija), tačiau ir t bendruomenės resursus, pvz. Bendruomenės mokyklose daug dėmesio skiriama įvairovei (angl. diversity) ir socialinei įtraukčiai. Pavyzdžiui, Švedijoje liaudies mokyklos jau ilgą laiką siūlo socialinę įtrauktį skatinančių kursus, pritaikytus individualių mokymosi poreikių turinčioms visuomenės grupėms.
Tokioms grupėms įprastai priskiriami negalią turintys asmenys, vyresnio amžiaus žmonės, ir visi, kuriems nesiseka mokytis ar siekti karjeros, pavyzdžiui, nedirbantis ir nesimokantis jaunimas (NEET) ar suaugę asmenys. Pavyzdžiui, specializuotus raštingumo kursus bendruomenės mokyklose lankę afazijos (kalbos) sutrikimų turintys suaugusieji teigė, kad šie kursai pasižymėjo emancipuojančiu poveikiu, nes suteikė galimybę atskleisti savo kompetencijas.
Siekiant įvertinti bendruomenės mokyklų ugdymo modelio diegimo galimybes Lietuvoje buvo atliktas kokybinis tarptautinis lyginamasis tyrimas. Tyrimas buvo finansuotas programos Nordplus Adult 2021 lėšomis. Tyrime buvo analizuotos Švedijos Vaddo ir Islandijos Lýðskólinn á Flateyri bendruomenės mokyklos bei Lietuvos „Sodžiaus meistrų“ amatų mokykla. Tyrime dalyvavo bendruomenės mokyklų administracijos atstovai, mokytojai, mokiniai ir kiti ekspertai.
Tyrimas atskleidė, kad mokyklų modeliai yra gana skirtingi. Švedijos “Vaddo” atveju siūlomos ir formalaus ir neformalaus ugdymo programos, visais atvejais mokymasis yra finansuojamas valstybės lėšomis. Islandijos atveju mokykla siūlo tik neformalaus ugdymo programas, kurios orientuotos į tvarios asmenybės ugdymą (pvz. siūloma programa „Vandenynas, kalnai ir tu“). Mokslai yra mokamas.
Remiantis lyginamuoju tyrimu, kitame etape buvo atlikti Lietuvos ekspertų interviu, kurių tikslas buvo įvertinti šio modelio diegimo galimybes. Ekspertai (iš jaunimo reikalų, švietimo bei socialinių paslaugų sričių) pastebi, kad mūsų šalyje nėra vieningos tęstinės jaunimo karjeros orientavimo ir pasirengimo darbo rinkai sistemos bei pagalbos sistemos iš formaliojo švietimo sistemos iškritusiam jaunimui sugrįžti į mokyklą arba integruotis į darbo rinką.
Ekspertai pabrėžė, kad bendruomenės mokyklų ugdymo modelis turėtų potencialo spręsti socialines problemas, mažinti socialinę atskirtį, užtikrinti individualių ugdymo poreikių turinčių asmenų įtraukųjį ugdymą, akcentuojama modelio orientacija į socialinių įgūdžių ugdymą, dėmesys savęs pažinimui, darbo rinkoje svarbių įgūdžių lavinimui. Be to, šis modelis turi ir bendruomenių įgalinimo, suaktyvinimo potencialo, kuris Lietuvai ypač svarbus. Pirmasis bandymas Lietuvoje įsteigti į bendruomenės mokyklą jau prasideda Antalieptės bendruomenėje, Zarasų rajone. Šio projekto ėmėsi Nacionalinis socialinės integracijos institutas, tad belieka laukti pirmųjų įspūdžių ir rezultatų.
Moralinė socialinės problemos pusė
Socialinė problema pirmoje eilėje yra žmogaus problema. Bet žmogus gali skursti ir savo dvasia. jis yra ekonomiškai neturtingas. aukštesnio gyvenimo sritys. paniekintas ir pažemintas. ekonominę, materialinę, ir dvasinę, moralinę. dvasine, moraline, puse. Seniau skurdas dažniausiai būdavo tik materialinis. Žmonės skursdavo, bet jie nesijausdavo pažeminti ir atstumti. niekas nė nežemindavo. Tiesa, puikybės nuodėmių būta visais laikais. atsirasdavo žmonių, kurie iš aukšto žiūrėdavo į neturtinguosius. bendras nusiteikimas. parijai Indijoje. psichologine aversija. atstovas.
Priimti vargšą į namus reiškė garbę. Christus accipiatur"- svečias tebus priimamas kaip Kristus. būti turtingas, galėjo būti ir vargšas. karaliais. iš anų gražių laikų. visiškai kitoks. lygiai buvo pergyvenamas, kaip ir turtuolis. Tuo tarpu dabar jau yra kitaip. vargiai yra esmingai pasikeitusi. tai taip pat padidėjo ir bendra žmonių suma. moralinis nusistatymas neturtingųjų atžvilgiu. paniekinimą. nusikratyti. neįsileisdami vargšo nė į kambarį.
Ekonomine savo puse socialinė problema niekados nebus išspręsta. nebūtų. Toks bandymas peržengia žmogaus galias. išspręsti moraline puse. Šitas išsprendimas yra būtinas. radikalus. plačiomis masėmis, kurios daugiau ar mažiau skursta ir vargsta. sluoksnius. Čia turi laimėti žmoniškumas, artimo meilė ir pagarba. iš naujo įdegintas į žmonių protus ir širdis. žmonijos renesanso". uždavinys mūsų dienų socialinei problemai išspręsti. Šitas žmogaus sudvasinimas turi eiti dvejopu keliu. sudvasintas nusistatymas žmogaus atžvilgiu. pasaulį, vėl būtų pastatyta žmogaus moralinio nusiteikimo centran.
Bažnyčios vaidmuo sprendžiant socialines problemas
Bažnyčia imasi ją spręsti. „Bažnyčia,- pastebi O. labiausiai reikalingi". moralinę atmosferą šiems principams vykdyti. Socialiniai principai yra pasaulėžiūriniai principai. žmogaus nusistatymo pasaulio bei gyvenimo atžvilgiu. mokslo dalį. Socialinės pažiūros glūdi įvystytos Bažnyčios dogmose. socialiniu klausimu. tiesos. sritį. sąvoka iš esmės yra susijusi su žmogaus paskyrimu žemėje. sistemos yra tiktai ekonominės. veda į socializmą. neva grynai profaninių principų. žmogų. Bažnyčios sritis. sritis: žmogaus sukurta ir žmogui skiriama. sakralinė, ir joje Bažnyčia taria savo žodį su didžiausiu autoritetingumu. reformoms pravesti.
| Šalis | Nedarbo lygis |
|---|---|
| Austrija | 3,7% |
| Ispanija | 21,2% |
Šis straipsnis parengtas remiantis lyginamuoju tarptautiniu bendruomenės mokyklų tyrimu, kurį finansavo programa Nordplus Adult 2021 įgyvendinant projektą „PASSWORD: Folk High School -The Future of Education” Nr. NPAD-2021/10138.