Pastaruoju metu labai aktuali tema - antroji pensijų pakopa, į kurią dažnas buvo įtrauktas automatiniu būdu, laiku neparašius atsisakymo.
Šalpos pensijos mokamos asmenims, neturintiems teisės gauti socialinio draudimo ar valstybinių pensijų arba gaunantiems mažesnio dydžio pensijas nei nustatytoji šalpos pensija.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad kita dalis svarbių pakeitimų, paliesiančių asmenis su negalia, įsigalios nuo Naujųjų - visiems gavėjams šalpos negalios pensijų dydžiai bus suskirstyti kas 5 netekto dalyvumo procentus, šalpos pensijos negalią turintiems asmenims bus skiriamos nepriklausomai nuo to, kada ir kokio lygio negalia nustatyta. Šiuo metu žmonės, kuriems nustatytas 45-55 proc. dalyvumo lygis jau sulaukus 24 metų amžiaus, apskritai teisės gauti šalpos pensijos neturi.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Vytauto Šilinsko, žmonėms, norintiems ir galintiems dirbti, nebereikės rinktis tarp darbo ir šalpos pensijos.
„Siekiame, kad žmonės galėtų dirbti ir užsidirbti, jei tik leidžia sveikata ir galimybės, nestinga noro, neprarandant teisės į jiems priklausančią šalpos pensiją“, - teigia V. Šilinskas.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Remiantis Sodros 2024 m. I ketvirčio duomenimis, šalpos išmokas gauna 63 tūkst. asmenų, iš kurių - daugiau nei 45 tūkst. asmenų mokama šalpos negalios pensija, vidutinė išmoka siekia 301 eurą. Tuo metu, šalpos senatvės pensiją, kaip rodo duomenys, gauna daugiau nei 11 tūkst. asmenų (vidutinė išmoka - 195 eurai).
Jeigu šalpos pensija buvo paskirta, bet jos mokėjimas sustabdytas pradėjus dirbti, dėl šių pensijų mokėjimo atnaujinimo žmonėms atskirai kreiptis nereikia, jos bus mokamos be atskiro prašymo.
Pensijos už rugsėjį bus išmokėtos spalio mėnesį.
Jeigu šalpos pensija iš viso nebuvo paskirta, reikės kreiptis į Sodros teritorinį skyrių pagal gyvenamąją vietą ir pateikti prašymą dėl šios pensijos skyrimo.
Gyvenamosios vietos deklaravimas ir pensijų mokėjimas
„Sodra“ patarėja komunikacijai Malgožata Kozič atkreipė dėmesį, kad socialinio draudimo pensijos yra skiriamos ir mokamos tik deklaravusiems gyvenamąją vietą arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą gyventojams.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Taigi, jei asmuo persikrausto, išsideklaruoja, bet pamiršta prisideklaruoti, pensijos mokėjimas stabdomas ir pensija nemokama. Pasak M. Kozič, tokią tvarką reglamentuoja Socialinio draudimo pensijų įstatymas.
„Deklaruoti gyvenamąją vietą galima atvykus į savo seniūniją ar savivaldybę, taip pat per elektroninius valdžios vartus. Jeigu gyventojas neturi galimybės deklaruoti gyvenamosios vietos, yra kita išeitis - jis gali būti įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Tuomet išmokos irgi yra mokamos“, - patikino „Sodra“ atstovė.
Norint pateikti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, reikia nuvykti į faktinės gyvenamosios vietos seniūniją arba savivaldybę ir pateikti asmens dokumentą. Taip pat nurodyti priežastį, kodėl nėra galimybės deklaruoti gyvenamąją vietą, ir pateikti adresą, kur žmogus faktiškai gyvena.
Anot pašnekovės, kai žmogus deklaruoja gyvenamąją vietą Lietuvoje arba yra įtraukiamas į minėtą apskaitą, pensijos mokėjimas pratęsiamas nuo jos mokėjimo sustabdymo dienos, be atskiro prašymo.
„Žmonėms taip pat grąžinami pinigai už tuos mėnesius, kai pensijos mokėjimas buvo sustabdytas“, - patikino „Sodra“ atstovė.
Taip pat skaitykite: Draudžiamųjų laikotarpių pažymos gavimas
Taigi, senatvės pensija nėra mokama, jei Gyventojų registre panaikinami išmokos gavėjo gyvenamosios vietos Lietuvoje duomenys arba jis yra išbraukiamas iš gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravusių asmenų apskaitos.
M. Kozič primena, kad senatvės pensija taip pat nustojama mokėti, kai užsienyje gyvenantis išmokos gavėjas iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. laiku nepateikia dokumento, patvirtinančio, kad jis gyvena užsienyje arba yra gyvas ir tam tikroje vietovėje. Pašnekovė paminėjo, kad senatvės pensija nėra mokama ir tuomet, kai pats asmuo pateikia prašymą sustabdyti pensijos mokėjimą.
„Patekus į kalėjimą pensijos mokėjimas nėra stabdomas“, - pridūrė „Sodra“ atstovė.
Pensijų dydžiai Lietuvoje
M. Kozič skaičiuoja, kad senatvės pensijas Lietuvoje gauna beveik 628 tūkst. žmonių. Vidutinės senatvės pensijos dydis - 667 eurai. Vidutinė pensija turint būtinąjį stažą - 717 eurų.
„Sodra“ duomenimis, didžiausias pensijas - virš 2 tūkst. eurų - gauna apie 400 žmonių. Mažiausias pensijas - iki 350 eurų - gauna apie 2,3 tūkst. žmonių. Tačiau, kaip pridūrė specialistė, mažiausių pensijų gavėjai papildomai gauna valstybės skiriamas pensijų priemokas.
M. Kozič paminėjo, kad turinčiųjų būtinąjį stažą visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis, šiais metais - 450 eurų. „Jei žmogus yra įgijęs būtinąjį stažą pensijai skirti, jam yra mokamas skirtumas tarp 450 eurų ir jo gaunamos pensijos sumos. O, jei žmogus yra įgijęs minimalų stažą, bet neturi būtinojo stažo, jam apskaičiuojama proporcingai mažesnė priemokos dalis“, - aiškino „Sodra“ atstovė.
Pensijų sistemos veikimas Lietuvoje
Pensija daugeliui žmonių yra pagrindinis, o kartais ir vienintelis pragyvenimo šaltinis sulaukus senatvės pensijos amžiaus. Lietuvoje pagrindines vyresnių žmonių garantijas užtikrina socialinio draudimo sistema. Vis dėlto dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės ir demografinių pokyčių ieškoma papildomų šaltinių būsimoms pensijoms finansuoti. Panašius sprendimus taiko ne tik Lietuva, bet ir kitos Europos šalys.
Greta socialinio draudimo (I pakopos) egzistuoja ir papildomos sistemos:
- II pakopa - valstybės remiamas pensijų kaupimas;
- III pakopa - savanoriškas kaupimas iš asmens ar jo darbdavio lėšų.
Visos šios sistemos, kitaip vadinamos pakopomis, papildo viena kitą ir kartu padeda užtikrinti stabilesnes pajamas senatvėje. Principas visoms tas pats - dirbdamas žmogus moka įmokas, o sulaukęs senatvės pensijos amžiaus už jas gauna pensiją. Įmokų dydis ir trukmė lemia būsimų išmokų sumą.
II pakopoje galioja tos pačios taisyklės - kuo ilgiau ir nuosekliau mokamos įmokos, tuo daugiau sukaupiama. Tai papildomas, valstybės remiamas būdas kaupti lėšas senatvei: prisideda tiek pats žmogus, tiek valstybė.
Kaupimui II pakopoje taikomos aiškios įstatymo nustatytos taisyklės. Jos užtikrina, kad kaupimas būtų tęstinis ir lėšos pensijoje būtų išmokamos periodiškai.
2026 m. sausį įsigalios Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimai, kurie suteikia pensijų kaupimo sistemai daugiau lankstumo.
Kas yra pensijų kaupimo bendrovė ir pensijų fondas?
Pensijų kaupimo bendrovė - tai Lietuvos banko licencijuota bendrovė, kuri valdo pensijų fondus ir investuoja jų lėšas pagal teisės aktų nustatytas taisykles.
II pakopos pensijų fondas - tai visų dalyvių sukauptas turtas, kurį valdo pensijų kaupimo bendrovė, vadovaudamasi įstatymais. Pensijų fonde sukauptas turtas atskirtas nuo bendrovės turto, todėl išlieka dalyvių nuosavybe net ir bendrovei bankrutavus ar dėl kitos priežasties nutraukus veiklą. Šis turtas yra paveldimas.
II pakopos pensijų fondai veikia pagal gyvenimo ciklo investavimo strategiją. Tai reiškia, kad pasirinkus pensijų fondą pagal gimimo metus, nebereikės galvoti apie savo amžiui tinkamą investavimo strategiją. Pensijų fondo valdytojai automatiškai parinks to amžiaus grupės dalyviams tinkamą strategiją ir ją keis, artėjant dalyvių senatvės pensijos amžiui: mažins investavimo riziką, kad iki pensijos amžiaus sukaupto pensijų turto vertė svyruotų mažiau ir lengviau būtų priimti sprendimą, kada kaupimą nutraukti bei pasirašyti pensijų išmokos sutartį.
Jei norite, galite savo iniciatyva pakeisti fondą į kitą - daugiau ar mažiau rizikingą.
Kaip mokamos įmokos
Kas mėnesį į Jūsų pensijų fondą pervedama 3 proc. nuo draudžiamųjų pajamų - šios įmokos mokamos tik tuo metu, kai dirbate ir mokate privalomas socialinio draudimo įmokas.
Kai nedirbate - pavyzdžiui, gaunate nedarbo, ligos, motinystės ar tėvystės išmokas - įmokų mokėti nereikia.
Jei esate samdomas darbuotojas, šias įmokas nuo jūsų atlyginimo nuskaičiuoja ir „Sodrai“ perveda darbdavys. Savarankiškai dirbantys asmenys įmokas moka patys - kartu su kitomis socialinio draudimo įmokomis, kas mėnesį arba kartą per metus deklaruodami pajamas.
Pavyzdžiui, jei jūsų atlyginimas siekia 2 000 eurų ant popieriaus, mėnesio įmoka į pensijų fondą yra 60 eurų, arba 3 proc. nuo atlyginimo.
Valstybė papildomai prisideda - iš biudžeto perveda 1,5 proc. nuo užpraėjusių metų vidutinio šalies darbo užmokesčio. 2025 m. ši suma siekia 30,33 euro.
Iš viso į jūsų pensijų fondą per mėnesį patenka 90,33 euro.
Kada valstybė kaupia už jus
Jeigu šiuo metu auginate vaiką ir gaunate motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką ar esate draudžiamas valstybės, įmokų mokėti nereikia - jūsų pensijų fondui skatinamąsias įmokas perveda valstybė. Šios įmokos automatiškai pervedamos į motinos pensijų sąskaitą, o jei ji nekaupia - į tėvo. Norint pakeisti įmokų gavėją, reikia pateikti prašymą „Sodrai“.
Skatinamoji įmoka yra vienoda visiems - 1,5 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. 2025 m. skaičiavimui taikomas VDU yra 2 022,10 Eur, tad valstybės įmoka siekia 30,33 Eur per mėnesį.
Valstybė remia kaupimą ne tik finansiškai - pensijų fondų veikla griežtai reguliuojama teisės aktais, ribojami valdymo mokesčiai, o pensijų anuitetus administruoja „Sodra“, užtikrinanti, kad išmokos būtų mokamos nuolat ir nemažėtų.
Galimybė kaupti daugiau
Norintys gali kaupti daugiau nei 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio. Papildomos įmokos suteikia mokesčių lengvatą - deklaruodami pajamas galite susigrąžinti iki 300 Eur gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
Papildomas įmokas jūsų vardu gali mokėti ir darbdavys - jam taip pat taikoma pelno mokesčio lengvata.
Dėl papildomų įmokų reikia kreiptis į savo pensijų kaupimo bendrovę, kuri pateiks sąskaitos numerį pervedimams.
Įmokų stabdymas
Iki 2026 m. sausio 1 d. įmokas galima sustabdyti vieną kartą iki 12 mėnesių per visą kaupimo laikotarpį. Panorėjus, bet kada galima atnaujinti įmokų pervedimą.
Nuo 2026 m. šis apribojimas nebegalios - įmokas bus galima stabdyti neribotą skaičių kartų, kiekvieną kartą po 12 mėnesių. Tam reikės pateikti prašymą pensijų kaupimo bendrovei.