Slaugos paslaugų namuose teikimas Lietuvoje yra reglamentuojamas įstatymais ir kitais teisės aktais, siekiant užtikrinti kokybišką priežiūrą tiems, kuriems to labiausiai reikia. Šiame straipsnyje aptarsime, kas gali gauti šias paslaugas, kaip jos finansuojamos, kas jas teikia ir kokie yra pagrindiniai aspektai, susiję su slaugos paslaugomis namuose.
Kas Gali Gauti Slaugos Paslaugas Namuose?
Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamas slaugos paslaugas namuose gali gauti privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai, kuriems dėl pakitusios sveikatos būklės ar dėl funkcinio sutrikimo sunku visavertiškai veikti kasdienėje buityje. Taip pat šios paslaugos skirtos tiems, kuriems reikia pooperacinės slaugos.
Klinika užtikrina ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimą pacientams, kuriems pagal Slaugos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną yra nustatytas mažas, vidutinis ar didelis slaugos poreikis arba pacientams, kuriems po suteiktų dienos chirurgijos paslaugų, išlieka sutrikęs gebėjimas savarankiškai rūpintis savo asmeniniu gyvenimu ir yra reikalinga pooperacinė slauga namuose.
Pacientai, kuriems po suteiktų chirurgijos paslaugų išlieka sutrikęs gebėjimas savarankiškai rūpintis savimi ir reikia pooperacinės slaugos, taip pat gali gauti ambulatorines slaugos paslaugas namuose. Tokiu atveju siuntimą išrašo gydytojas chirurgas, nurodydamas paciento slaugos rekomendacijas. Tuomet pacientas su siuntimu dėl slaugos paslaugų namuose teikimo turi kreiptis į savo polikliniką.
Kaip Nustatomas Slaugos Poreikis?
Ar pacientui yra slaugos paslaugų namuose poreikis, vertinama pagal Slaugos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną. Klausimyną pildo ir slaugos poreikį nustato paciento šeimos gydytojas, šeimos gydytojo komandoje dirbantis slaugytojas, gydytojas geriatras ar su juo dirbantis slaugytojas, pacientą ligoninėje gydantis gydytojas arba slaugytojas.
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
Siuntimą slaugos paslaugoms namuose gauti išrašo arba šias paslaugas paskiria paciento šeimos gydytojas.
Finansavimas ir Paslaugų Apimtys
Per pastaruosius trejus metus šių paslaugų skaičius išaugo beveik 4 kartus - nuo 660 tūkst. 2020 metais iki maždaug 2,5 mln. 2023-iaisiais. Taigi kasmet prireikia vis daugiau PSDF lėšų slaugos paslaugoms namuose apmokėti: nuo 12,4 mln. eurų 2020-aisiais iki beveik 38 mln. eurų praeitais metais.
Pernai PSDF lėšomis apmokamomis slaugos paslaugomis namuose naudojosi per 50 tūkst. gyventojų visoje Lietuvoje.
Kiek ir kokių slaugos paslaugas namuose teikiančių specialistų apsilankymų skiriama pacientui, priklauso nuo to, koks slaugos poreikis nustatytas - mažas, vidutinis ar didelis.
Jei pagal klausimyną surenkama nuo 15 iki 29 balų, slaugos poreikis vertinamas kaip mažas. Pas mažą slaugos poreikį turintį pacientą specialistai, teikiantys slaugos paslaugas namuose, per kalendorinius metus nemokamai gali apsilankyti 52 kartus. Jei, užpildžius klausimyną, pacientui nustatomas vidutinis slaugos poreikis, šių paslaugų gavėjas gali būti aplankytas 156 kartus per kalendorinius metus, jei didelis poreikis - iki 365 kartų.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Pacientui, turinčiam mažą ar vidutinį slaugos paslaugų poreikį (vertinama pagal užpildytą klausimyną), skiriami ne daugiau kaip 2 apsilankymai per dieną. Turinčiajam didelį slaugos poreikį, PSDF lėšomis suteikiami ne daugiau kaip 3 apsilankymai tą pačią dieną.
Jeigu pacientui skiriamos slaugos paslaugos namuose, pirmą kartą slaugytojas apsilanko per 1-5 darbo dienas. Skubūs vizitai įvykdomi per pirmas 24 valandas, o planiniai - per 1-5 darbo dienas.
Slaugos paslaugos namuose pacientui nėra teikiamos, jei yra teikiamos ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos.
Nemedicininės namų priežiūros agentūros įkūrimas
Apsilankymų Skaičius Pagal Slaugos Poreikį
Žemiau esančioje lentelėje pateikiamas apsilankymų skaičius per metus, priklausomai nuo nustatyto slaugos poreikio:| Slaugos Poreikis | Apsilankymų Skaičius Per Metus |
|---|---|
| Mažas (15-29 balai) | 52 |
| Vidutinis | 156 |
| Didelis | 365 |
Kas Teikia Slaugos Paslaugas Namuose?
Slaugos paslaugų namuose teikimą privalo užtikrinti visos pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos prie jos prisirašiusiems gyventojams. Įstaigos šias paslaugas gali teikti pačios arba sudaryti sutartį su kita įstaiga.
Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos kasdien nuo 8 iki 20 val., taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Atvykę specialistai nebūna ištisą dieną slaugomojo namuose. Apsilankę pas pacientą, jie atlieka paskirtas procedūras ir suplanuotus veiksmus, numatytus specialisto.
Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje
Slaugos paslaugų namuose teikėjų komandą sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir kineziterapeutas. Nuo praėjusių metų slaugos paslaugas namuose teikiančios įstaigos gali pasirinktinai įdarbinti ergoterapeutus, o nuo šių metų liepos 1 d. šie specialistai turės papildyti visas slaugos paslaugas namuose teikiančias komandas.
Kiekvienas specialistas slaugos paslaugas teikia pagal pacientų poreikius ir savo kompetenciją. Pavyzdžiui, slaugytojas atlieka injekcijas, lašinės prijungimą, priežiūrą ir sulašinimą, paima kraują, šlapimą laboratoriniams tyrimams, atlieka elektrokardiogramą, pragulų profilaktiką ir priežiūrą, žaizdų ir dirbtinių kūno angų priežiūrą, maitinimą per vamzdelį ir kt.
Slaugytojo padėjėjas teikia asmens higienos paslaugas, pagalbą prausiant ar maitinant pacientą, keičiant jo padėtį, atliekant rytinę, vakarinę higieną.
Kineziterapeutas nustato, gydo, atitaiso judesių sutrikimą ir didina fizinį bei funkcinį pajėgumą. Padeda išvengti ligų, požymių, rodančių organizmo sutrikimą, laipsniško pažeidimų didėjimo, funkcijos ribotumo ir neįgalumo.
Ergoterapeutai moko atlikti daug skirtingų veiklų: nuo asmens higienos iki laisvalaikio ar net darbinių įgūdžių lavinimo. Ergoterapeutas padeda paciento reikmėms pritaikyti namų aplinką, parenka pagalbines priemones: įtvarus, ramentus, vežimėlį, valgymo įrankius ir kt.
Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos ir socialinės globos įstaigose, turinčiose asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas ir kuriose gyvena 25 ar daugiau asmenų. Jose apsilankę slaugos komandos specialistai gali atlikti tik šias šeimos gydytojo ar su šeimos gydytoju dirbančio slaugytojo paskirtas procedūras: paimti ėminius diagnostiniams tyrimams, atlikti elektrokardiogramą, išmatuoti akispūdį, atlikti intervencines procedūras, dirbtinių kūno angų, opų ar pragulų priežiūrą, išsiurbti gleives.
Iššūkiai ir Kontroversijos
Pastaruoju metu įvesti ambulatorinės slaugos teikimo namuose reikalavimai sulaukė kritikos dėl pernelyg didelio reguliavimo ir sekimo. Gydytojai ir slaugos specialistų asociacijos išreiškė nuogąstavimus dėl papildomų kontrolės priemonių ir galimo nepasitikėjimo darbuotojais.
Lietuvos slaugos specialistų asociacijos (LSSA) prezidentė Aušra Volodkaitė patvirtino, kad bendruomenė skeptiškai ir kritiškai vertina šiuos pakeitimus. Ji pabrėžė, kad darbuotojai ir taip dirba, teikia paslaugas namuose, o tokią papildomą kontrolę vertina kaip nepasitikėjimą.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) gi paaiškino, kad nuostata dėl įrangos, skirtos kiekvieno ASPN komandos nario buvimo vietai paslaugų teikimo metu nustatyti, atsirado atsižvelgiant į Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, siekiant užtikrinti darbuotojų saugumą ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas.
SAM nurodė, kad vietos nustatymo programinė įranga naudojama tik darbuotojo darbo valandomis ir tik jo tarnybiniame įrenginyje, darbuotojų vaizdo ar garso stebėjimo įrangos nėra. Vietos nustatymo įrangą jau ilgą laiką naudoja GMP brigados.