Mirtis yra sunkus išbandymas kiekvienam, o netektis artimo žmogaus dažnai sukelia ne tik emocinę, bet ir finansinę įtampą. Kai šeimoje netenkama artimo žmogaus, kartu su emociniu skausmu tenka susidurti ir su praktiniais klausimais - kaip sutvarkyti paveldėjimo, laidojimo ar finansinių išmokų reikalus. Šioje apžvalgoje aptariame, kokios išmokos ir pašalpos gali būti prieinamos mirusio asmens artimiesiems, kam ir kokiomis sąlygomis jos priklauso ir kaip tvarkyti kreipimosi procedūras.
Ką reiškia išmoka mirusio asmens artimiesiems
Išmoka mirusio žmogaus artimiesiems - tai valstybės arba kitos institucijos teikiama piniginė parama asmenims, kurie patyrė netektį ir susidūrė su su tuo susijusiomis finansinėmis išlaidomis. Laidojimo pašalpa skiriama asmeniui, kuris pasirūpino mirusio žmogaus laidojimu. Ši išmoka padeda padengti dalį arba visas su laidotuvėmis susijusias išlaidas. Pašalpa priklauso tiek mirusio socialinio draudimo gavėjo, tiek nedirbusio asmens atveju.
Darbdavio pašalpa mirus artimam žmogui
Darbdavio pašalpa mirus artimam žmogui, dar vadinama laidotuvių pašalpa ar kompensacija už netektį, yra piniginė išmoka, kuri yra išmokama siekiant padėti netektį išgyvenančio darbuotojo artimiesiems. Ši pašalpa gali būti labai svarbi, kadangi ji padeda finansuoti laidotuvių išlaidas ar suteikti tam tikrą finansinę paramą sunkiu laikotarpiu.
Darbdavio pašalpa mirus darbuotojo šeimos nariui - tai viena iš socialinės atsakomybės ir darbuotojo gerovės palaikymo formų, kuri nėra privaloma pagal šalies įstatymus, tačiau praktikoje dažnai taikoma kaip žmogiškumo gestas ar dalis vidinės įmonės politikos. Ar darbdavys privalo mokėti pašalpą? Ne. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nenustato privalomos darbdavio pašalpos mirus artimam darbuotojo šeimos nariui. Tai yra darbdavio gera valia arba vidinės kolektyvinės sutarties, ar darbo tvarkos taisyklių nuostata.
Kada darbdavys gali skirti pašalpą
- Jeigu kolektyvinėje sutartyje arba įmonės vidaus dokumentuose yra numatyta tokia galimybė.
- Kai įmonė turi socialinės atsakomybės praktiką ar įprastą pagalbos formą.
- Kai darbdavys individualiai nusprendžia paskirti vienkartinę pašalpą, įvertinęs situaciją.
Išmokos dydis ir artimieji
Nėra nustatyto dydžio. Pašalpa gali būti: simbolinė (pvz., 100-300 €), dalinai padengianti laidojimo išlaidas (pvz., 500-1000 €) arba pagal vidinę tvarką nustatyta fiksuota suma. Darbuotojo artimaisiais yra laikomi: sutuoktinis(-ė), tėvai (įskaitant įtėvius), vaikai (įskaitant įvaikius), broliai/seserys. Kai kuriose įmonėse tai gali būti ir seneliai, sugyventiniai ar kiti kartu gyvenę asmenys.
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
Kokios papildomos paramos gali būti suteiktos
- 1-5 dienų apmokamą ar neapmokamą atostogų laikotarpį (pagal susitarimą arba įmonės politiką).
- Psichologinę pagalbą, jeigu tokia paslauga teikiama darbuotojams.
- Palaikymo laišką ar bendradarbių paramą.
Darbdavio pašalpa mirus darbuotojo artimajam nėra privaloma, tačiau tai - svarbus žmogiškumo gestas, stiprinantis pasitikėjimą tarp darbdavio ir darbuotojo. Įmonės, kurios numato tokias paramos formas, rodo ne tik socialinę atsakomybę, bet ir rūpestį žmogumi, o ne vien atliekamu darbu. Tinkamai parengtos vidaus taisyklės, aiškūs kriterijai ir jautrus požiūris tokiose situacijose leidžia kurti šiltesnę ir stipresnę darbo kultūrą.
Išmokos ir pašalpos pagal valstybines institucijas
Sodra taip pat moka išmokas mirus artimajam. Plačiau skaitykite straipsnyje „Netekau artimo žmogaus“. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad mirusįjį laidojančiam asmeniui gali būti skiriama vienkartinė 560 eurų laidojimo pašalpa, dėl kurios per 12 mėn. reikia kreiptis į savivaldybę. Anot ministerijos, mirusiojo sutuoktinis gali gauti našlio ar našlės pensiją, kurios bazinis dydis 2025 m. siekia 42,29 euro, jei asmuo mirties dieną buvo įgijęs teisę gauti arba negalios (netekto darbingumo ar invalidumo) pensiją, arba senatvės pensiją, arba buvo įgijęs minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti.
Našlių ir našlaičių pensijos
Našlių pensija - tai ilgalaikė finansinė parama sutuoktiniui, kuris neteko maitintojo. Ji skiriama remiantis mirusio asmens socialinio draudimo įnašais. Našlaičių pensija suteikiama vaikams, netekusiems vieno ar abiejų tėvų. Teisę gauti našlių pensiją turi asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių našlė arba našlys, neatsižvelgiant į jų amžių sutuoktinio mirties metu, taip pat pripažinti asmenimis su negalia. Teisę gauti našlaičių pensiją turi mirusio (paskelbto mirusiu) asmens vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni mirusio asmens vaikai ir įvaikiai, pripažinti asmenimis su negalia iki dienos, kurią jiems sukanka 24 metai. Dėl šių išmokų reikia kreiptis į „Sodrą“. Tą darant reikėtų su savimi turėti mirusiojo dokumentą, mirties liudijimą, taip pat savo dokumentą.
Išmokos mirus pensininkui
Įstatymas numato, kad pensijos ar kompensacijos gavėjui mirus (jį paskelbus mirusiu), jį laidojančiam asmeniui išmokama pensija ar (ir) kompensacija už mirties mėnesį, jeigu ji dar nebuvo išmokėta, ir paskirtos pensijos ar kompensacijos vieno mėnesio dydžio suma. Pensija ar kompensacija išmokama ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo kreipimosi dienos. Pensijos gavėjui apskaičiuotos kitos pensijų sumos, kurios jam priklausė ir kurių jis dėl mirties (paskelbimo mirusiu) negavo, išmokamos mirusio pensijos gavėjo įpėdiniams. Konkretus išmokos dydis priklausys nuo to, kokio dydžio pensiją gavo miręs žmogus.
Išmokos mirus darbingo amžiaus asmeniui
Mirus darbingo amžiaus žmogui, kai kuriais atvejais jo šeimos nariams gali būti išmokėtos nelaimingų atsitikimų darbe išmokos. Jos gali būti periodinės arba vienkartinės. Jeigu apdraustasis asmuo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, miršta, teisę į periodinę draudimo išmoką turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) praėjus ne daugiau kaip 300 dienų po jo mirties. Periodinę draudimo išmoką taip pat turi teisę gauti mirusiojo vaikai (įvaikiai), kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba po jo mirties dienos įgijo teisę į jo išlaikymą.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Apdraustajam asmeniui mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 60 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžių. Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui. Dėl tokios išmokos taip pat reikėtų kreiptis į „Sodrą“.
Biudžetinių įstaigų darbuotojams taikomos materialinės pašalpos
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipė dėmesį, kad Darbo kodeksas nenustato darbdaviui prievolės mokėti darbuotojui išmokas mirus jo šeimos nariui ar artimam giminaičiui. Tačiau, pasak inspekcijos atstovų, darbdavys gali tokias išmokas ir jų dydžius numatyti darbo apmokėjimo sistemoje, kolektyvinėje sutartyje ar kituose vietiniuose įmonės teisės aktuose.
VDI paminėjo, kad įstatyme yra numatyta galimybė skirti iki 5 minimalių mėnesinių algų (MMA) dydžio materialinę pašalpą biudžetinių įstaigų darbuotojams, kurių materialinė būklė tapo sunki dėl: jų pačių ligos; artimųjų giminaičių ligos ar mirties; sutuoktinio ligos ar mirties; partnerio (kai partnerystė yra įregistruota įstatymų nustatyta tvarka) ligos ar mirties; sugyventinio ligos ar mirties; sugyventinio tėvų ligos ar mirties; vaikų (įvaikių) ligos ar mirties; brolių ir seserų ligos ar mirties; išlaikytinių ligos ar mirties; stichinės nelaimės; turto netekimo. Tačiau tokiu atveju darbuotojai, dirbantys valstybės ar savivaldybės biudžetų išlaikomose įstaigose, tam turi pateikti rašytinį prašymą ir atitinkamą aplinkybę patvirtinančius dokumentus.
Inspekcija paminėjo, kad mirus pačiam biudžetinės įstaigos darbuotojui taip pat gali būti išmokama iki 5 MMA dydžio materialinė pašalpa jo šeimos nariams. T. y. sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui, kitiems giminaičiams, kurie su mirusiuoju turėjo artimą ryšį ir (ar) gyveno kartu. Tokiu atveju šeimos narys irgi turi pateikti rašytinį prašymą ir mirties faktą patvirtinančius dokumentus.
Parama palaikų parvežimui ir savivaldybių išmokos
Ne į „Sodrą“, bet į savivaldybes galima kreiptis laidojimo pašalpos arba paramos palaikams parvežti, jeigu artimas žmogus, Lietuvos pilietis, mirė užsienyje ir reikia parvežti į tėvynę jo palaikus. Vienkartinė laidojimo pašalpa yra 8 bazinių socialinių išmokų dydžių (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 440 eurų) laidojimo pašalpa mokama mirusįjį asmenį laidojančiam asmeniui, kai miręs. Parama palaikams parvežti yra lygi faktinėms palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidoms, bet neturi viršyti 54 bazinių socialinių išmokų dydžių (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 2970 eurų).
Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje
Darbo sutarties pasibaigimas ir kompensacijos paveldėtojams
Darbo sutartis pasibaigia mirus vienai iš šalių - fiziniam asmeniui. Tokiu atveju darbdavys turi raštu konstatuoti darbo sutarties pasibaigimą. Kompensacija už nepanaudotas atostogas skaičiuojama pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Šios sumos nėra tiesiogiai išmokamos artimiesiems - jos atitenka paveldėtojams pagal paveldėjimo teisę, t. y. pagal testamentą arba įstatymą. Jeigu darbuotojas turėjo testamentą, palikimas paskirstomas pagal jo turinį.
Deja, praktikoje pasitaiko atvejų, kai darbdaviai vengia atsiskaityti su mirusio darbuotojo paveldėtojais. Paprastai darbdaviai prašo pateikti paveldėjimo teisės liudijimą, kad būtų aišku, jog kreipęsis asmuo turi teisę reikalauti mirusiam darbuotojui priklausančių išmokų. Rizikos dėl to nėra, nes priteistos sumos vis tiek pervedamos į mirusio darbuotojo sąskaitą. Jei paveldėtojas praleido terminą kreiptis, nes tvarkėsi paveldėjimo dokumentus, jis turi teisę prašyti atnaujinti praleistą terminą. Be to, darbdavys privalo sumokėti delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną, jeigu darbo užmokestis ar kitos išmokos buvo išmokėtos pavėluotai dar iki darbo sutarties nutraukimo.
Dokumentai ir kreipimosi tvarka
Teisę į išmokas turi asmenys, kurie buvo mirusiojo artimieji arba tiesiogiai susiję su jo išlaikymu. Kreipiantis dėl išmokos, reikia pateikti tam tikrus dokumentus. Kreiptis galima į „Sodros“ teritorinį skyrių pagal gyvenamąją vietą arba per „Sodros“ elektroninę sistemą. Jei kyla klausimų ar neaiškumų dėl priklausančių išmokų, visada galima kreiptis į artimiausią „Sodros“ skyrių, savivaldybės socialinės paramos skyrių arba pasikonsultuoti telefonu. Taip pat „Sodros“ svetainėje pateikiama visa aktuali informacija, įskaitant formas, dokumentų sąrašus ir skaičiuokles.
Prašymas skirti būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas (forma SP-4A SUTRUMPINTA)
Svarbiausios išmokos ir pašalpos - apibendrinimas
| Išmoka/Pašalpa | Mokėtojas | Suma (pavyzdinė) | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Kompensacija už nepanaudotas atostogas | Darbdavys | Priklauso nuo vidutinio darbo užmokesčio | Išmokama paveldėtojams |
| Laidojimo pašalpa | Savivaldybė | 560 Eur | Kreiptis per 12 mėn. |
| Parama palaikų pargabenimui | Savivaldybė / SADM | Iki 2970 Eur (ribota) | Pagal pajamas ir dokumentus |
Šioje lentelėje apibendrintos pagrindinės išmokos ir pašalpos, kurios gali būti aktualios mirus darbuotojui ar jo artimiesiems. Sunkią akimirką verta žinoti, kam ir kokios išmokos priklauso dėl to, kad žmogus mirė. Kai kurias jų moka „Sodra“, o kitas - savivaldybės.
Naudingi patarimai
- Nepavėluokite: kai kurioms išmokoms galioja laiko apribojimai.
- Sukaupkite reikiamus dokumentus: mirties liudijimą, mirusiojo dokumentus, paveldėjimo teisę patvirtinančius dokumentus.
- Kreipkitės į atitinkamą instituciją: „Sodrą“, savivaldybę arba darbdavį.
- Jei kyla abejonių - pasikonsultuokite telefonu arba atvykę į skyrių.
Valstybinės socialinės išmokos - pavyzdžiui, laidojimo pašalpa ar našlių pensijos - neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Taip pat paveldėtojams dar gali būti išmokėta mirusiajam priklausiusi, bet neišmokėta vieno mėnesio pensija, kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, profesinės reabilitacijos ar nedarbo išmoka. Jei kyla klausimų ar neaiškumų dėl jums priklausančių išmokų, visada galima kreiptis į artimiausią „Sodros“ skyrių, savivaldybės socialinės paramos skyrių arba pasikonsultuoti telefonu.