Globa ir rūpyba yra du svarbūs socialinės priežiūros aspektai, kurie dažnai sutinkami šeimos teisėje, socialiniame darbe ir psichologijoje. Nors abu terminai reiškia rūpestį ir atsakomybę už kitą asmenį, jie taikomi skirtingose situacijose ir turi skirtingas teisines bei emocines pasekmes tiek globėjui, tiek globotiniui. Svarbu suprasti šių sąvokų skirtumus, kad galėtume teisingai interpretuoti teisinius dokumentus, taip pat teikti tinkamą paramą asmenims, kuriems reikalinga globa ar rūpyba.
Socialinės Globos ir Rūpybos Samprata
Socialinė globa yra viena iš socialinių paslaugų rūšių. Remiantis Socialinių paslaugų įstatymu, socialinės paslaugos yra paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai) dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam gebėjimų ar galimybių rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.
Paprastai socialinė globa yra skiriama suaugusiems asmenims su negalia arba senyvo amžiaus asmenims. Dėl socialinės globos asmeniui skyrimo gali kreiptis pats asmuo (vienas iš suaugusiųjų šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas.
Kreiptis reikia raštišku prašymu į asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybę. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis yra nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens pajamas ir turtą.
Teisinė Globos ir Rūpybos Samprata
Socialinės globos negalima tapatinti su LR Civilinio kodekso (CK) 3.238 straipsnyje nustatyta globa. Pagal CK 3.242 straipsnio 1 dalį, teismas pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu, privalo paskirti asmens globėją ir rūpintoją toje srityje.
Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?
Globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, jeigu yra jo rašytinis sutikimas. Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo.
Globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamojo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje.
Išsamus vadovas, kaip tapti teisėtu globėju: ką turi žinoti kiekvienas tėvas ir globėjas!
Pagrindiniai Skirtumai tarp Globos ir Rūpybos
Nors abu terminai reiškia rūpestį ir atsakomybę už kitą asmenį, jie taikomi skirtingose situacijose ir turi skirtingas teisines bei emocines pasekmes tiek globėjui, tiek globotiniui.
- Globa: Dažniausiai reiškia teisinę atsakomybę ir teises prižiūrėti bei užtikrinti vaiko ar suaugusiojo, kuris negali savarankiškai priimti sprendimų dėl savo asmeninio gyvenimo ar turto, gerovę. Globa apima tiek asmenines globotinio gerovės priežiūras, tiek atsakomybę už jo turtą. Teisiškai globėjas turi teisę ir pareigą priimti sprendimus globotinio vardu, įskaitant sveikatos priežiūros, švietimo ir gyvenamosios vietos pasirinkimus.
- Rūpyba: Yra daugiau emocinis ir praktinis įsipareigojimas rūpintis kitu asmeniu, neįtraukiant teisinių aspektų, kurie būdingi globai. Rūpyba gali apimti kasdienių poreikių, pavyzdžiui, maisto, aprangos, higienos, emocinės paramos ir bendravimo, tenkinimą. Rūpintojas gali būti šeimos narys, draugas ar savanoris, kuris pasirūpina asmeniu, turinčiu tam tikrų poreikių, bet nepatvirtintas oficialiai kaip globėjas.
Nors globa ir rūpyba abi reiškia rūpestį ir atsakomybę už kitą asmenį, pagrindinis skirtumas tarp jų yra teisinė jų prigimtis ir apimtis. Globa yra teisinis terminas, apibrėžiantis globėjo teises ir pareigas prižiūrėti asmenį, kuris negali savarankiškai priimti sprendimų dėl savo gyvenimo, o rūpyba dažniau susijusi su kasdienės priežiūros ir emocinės paramos teikimu.
Vaiko Globa (Rūpyba)
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą.
Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) - nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.
Globa (rūpyba) šeimoje - tai ne daugiau kaip trijų vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip šeši vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje. Globa (rūpyba) šeimynoje - tai globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje. Globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje - likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas vaikų globos institucijoje tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti (juo rūpintis) šeimoje, globos centre arba šeimynoje.
Jeigu vaikas yra vyresnis nei 14 metų, jam steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas. Šios sąvokos siejamos su vaiko dalyvavimu, priimant su juo susijusius sprendimus ar atstovaujant jo interesams, vaikui tenka daugiau atsakomybės.
Vaiko globos (rūpybos) dalyviai yra be tėvų globos likęs vaikas, jo biologinė šeima (tėvai ir vaiko giminaičiai) ir globėjas (rūpintojas). Ši globa (rūpyba) vykdoma kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriais ir kitomis institucijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga.
Vaiko Globos (Rūpybos) Steigimo Principai
Siekiant užtikrinti vaiko globos (rūpybos) tikslo ir uždavinių įgyvendinimą, būtina sukurti vaikui artimą, kiek galima panašesnę į natūralią šeimos aplinką. Todėl nustatant vaikui globą (rūpybą) reikia vadovautis vaiko globos (rūpybos) steigimo principais.
CK išskiriami 5 vaiko globos (rūpybos) steigimo principai:
- Pareigą bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis, kurios gali patarti, suteikti pagalbą rūpimais klausimais ir Rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.
- Svarbiausia globojant vaiką - atsižvelgti į jo interesus, nes kitaip nėra prasmės atskirti jį nuo biologinės šeimos, kurioje gyvenimo sąlygos nebuvo pritaikytos normaliam vaiko vystymuisi.
Vaiko Globos (Rūpybos) Finansavimas
Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje numatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Skirtingai nei tėvai, vaiko globėjai (rūpintojai) neturi pareigos išlaikyti globojamus (rūpinamus) vaikus iš savo lėšų. Todėl pagrindiniai vaiko globos (rūpybos) finansavimo šaltiniai yra įvairios valstybės skiriamos išmokos, kurios reglamentuotos Išmokų vaikams įstatyme.
Šiame įstatyme numatytos šios išmokų, globojamam (rūpinamam) vaikui išlaikyti, rūšys: vienkartinė išmoka gimus kūdikiui, vaiko globos (rūpybos) išmoka, vienkartinė išmoka būstui įsigyti arba įsikurti.
Suaugusių Asmenų Globa ir Rūpyba
Priešingai nei vaikų globos (rūpybos) sąvoka, suaugusių asmenų globos ir rūpybos sąvoka atskirai jokiame teisės akte nėra apibrėžta. Tačiau remiantis CK 3.298 ir 3.239 straipsniuose pateiktu globos ir rūpybos steigimo tikslu, suaugusių asmenų globą ir rūpybą galima apibūdinti, kaip pilnamečių, negalinčių visapusiškai savimi pasirūpinti asmenų teisių ir interesų apsaugą ir gynimą, pagalbą jiems atliekant savo pareigas.
Teisės aktuose tiesiogiai neįvardintos suaugusių asmenų globos (rūpybos) formos, tačiau socialinės pagalbos ir jos teisinio reglamentavimo turinio požiūriu galima išskirti dvi globos (rūpybos) formas: globą (rūpybą) namuose, kai paskirtas globėjas (rūpintojas) prižiūri neveiksnų, ribotai ar visiškai veiksnų asmenį jo namuose, ir globą (rūpybę) globos įstaigoje, kurioje asmeniui teikiamos stacionarios globos paslaugos.
Įvaikinimas
Įvaikinimas - galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai.
Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariais. Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus.
Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas.
Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas.
Reikalavimai Įvaikintojams
Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali.
Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar vienam iš sutuoktinių.
- Amžius: Pilnamečiai darbingo amžiaus asmenys (pilnamečiai ir įgiję visišką veiksnumą, suprantantys savo veiksmų pasekmes ir galintys prisiimti atsakomybę už savo veiksmus).
- Sveikata: Nesate pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir nesergate ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro.
- Teistumas: Apie Jūsų teistumą ir administracinius teisės pažeidimus gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinis skyrius užklausia Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos bei teritorinę policijos įstaigą.
- Gyvenimo sąlygos: GIMK darbuotojai vertins, ar Jūs turite tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios užtikrintų įvaikintam vaikui saugumą.
Bendruomeniniai Vaikų Globos Namai
Bendruomeniniai vaikų globos namai - tai pagal šeimai artimos aplinkos modelį veikiantys vaikų globos namai. Jie įkuriami atskiruose butuose ar namuose bendruomenėje ir yra skirti likusiems be tėvų globos vaikams, neįgaliesiems ar vaikams, turintiems kitų specialiųjų poreikių. Tai alternatyva didelėms institucinėms globos įstaigoms, siekiant sukurti vaikams jaukesnę, šeimyniškesnę aplinką.
Skirtumai nuo Institucinių Globos Namų
Pagrindinis skirtumas tarp bendruomeninių ir institucinių globos namų yra aplinka ir požiūris į vaiką. Instituciniuose globos namuose dažnai gyvena didelis skaičius vaikų, o priežiūra yra labiau orientuota į kolektyvą, o ne į individualius poreikius. Bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvena mažesnės grupės vaikų, todėl darbuotojai gali skirti daugiau dėmesio kiekvienam vaikui asmeniškai, atsižvelgdami į jo individualius poreikius, pomėgius ir talentus.
Institucinės Globos Pertvarka Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje vykdoma institucinės globos pertvarka, kurios tikslas - atsisakyti didelių institucinių globos namų ir pereiti prie šeimai artimesnių globos formų, tokių kaip bendruomeniniai vaikų globos namai, šeimynos ir globėjai.
Teisės aktai įpareigoja, kad nuo 2020 m. sausio 1 d.:
- Užtikrinti kiekvienam vaikui teisę augti šeimai artimoje aplinkoje.
- Sumažinti vaikų, patenkančių į globos įstaigas, skaičių.
- Pagerinti globos kokybę, užtikrinant individualizuotą priežiūrą ir ugdymą.
- Integruoti vaikus į bendruomenę, sudarant jiems galimybes lankyti mokyklas, būrelius ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime.
Bendruomeninių Vaikų Globos Namų Tikslai ir Uždaviniai
Bendruomeninių vaikų globos namų tikslas - užtikrinti globojamam (rūpinamam) ir šiuose namuose apgyvendintam vaikui globos (rūpybos), ugdymo, sveikatos, socialines paslaugas. Svarbu sudaryti jam tinkamas artimas šeimai gyvenimo sąlygas ir aplinką, kurioje jis galėtų saugiai augti, tobulėti ir pasiruošti savarankiškam gyvenimui bendruomenėje, užtikrinti ir organizuoti vaikui bendruomenines socialinės paslaugas, atitinkančias individualius vaiko poreikius ir skatinančias vaiko savarankiškumą, visapusišką dalyvavimą visuomenėje bei socialinę įtrauktį, užtikrinti vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą ir jį atstovauti.
Pagrindiniai Uždaviniai
Bendruomeninių vaikų globos namų uždaviniai apima:
- Sukurti jaukią ir patogią gyvenamąją aplinką: Užtikrinant vaikų fizinį, psichinį ir emocinį saugumą.
- Laikytis vaiko globos vietos pastovumo principo: Užtikrinant vaikui pastovią gyvenamąją aplinką bei pagal galimybes pastoviai su juo dirbančią specialistų komandą.
- Užtikrinti vaiko sveikatos priežiūrą: Skiriant dėmesį vaiko sveikatinimo programoms, suteikiant galimybę gauti kiekvienam vaikui būtinas žinias apie sveikatos išsaugojimą, stiprinimą ir ligų profilaktiką.
- Organizuoti vaikui reikalingas paslaugas bendruomenėje: Atsižvelgiant į jo individualius poreikius bei išsakytus norus, atitinkančius vaiko interesus. Paslaugų sudėtis konkrečiam vaikui yra individualizuojama ir numatyta vaiko individualiame socialinės globos plane (ISGP), o nuo 16 metų - individualiame socialinės integracijos plane.
- Užtikrinti vaiko dalyvavimą visų su juo susijusių klausimų sprendime: Kompetentingą vaiko nuomonės išklausymą ir įvertinimą.
- Atsižvelgti į vaikų nuomonę: Pasirenkant mokyklą, organizuojant laisvalaikį, dalyvaujant veiklose, kultūriniuose renginiuose ir t.t.
- Supažindinti darbuotojus su vaikų teisių įstaigoje užtikrinimo tvarka.
- Vykdyti bet kokios formos smurto prevenciją: Organizuojant grupinius ir individualius pokalbius su vaikais, dalyvaujant šiai temai skirtuose renginiuose bei programose. Periodiškai supažindinti vaikus su jų teisėmis bei įgalinti atpažinti netinkamą elgesį jų atžvilgiu.
- Užtikrinti vaikams tinkamą pagalbą bei visavertį dalyvavimą visose gyvenimo srityse: Sudarant galimybes naudotis visomis vaikams skirtomis programomis ir (ar) kompleksiškai teikiamomis paslaugomis bendruomenėje, dalyvauti visų pakopų ugdymo sistemoje ir neformaliojo švietimo, saviugdos, kūrybinėje veikloje.
- Užtikrinti BVGN darbuotojų nuolatinį kvalifikacijos kėlimą, tobulinimąsi.
- Užtikrinti, kad visi BVGN darbuotojai, tiesiogiai dirbantys su vaikais, būtų sėkmingai užbaigę Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programos mokymus (toliau - GIMK).
Gyvenimas Bendruomeniniuose Vaikų Globos Namuose
Gyvenimas bendruomeniniuose vaikų globos namuose siejamas su įprasta namų aplinka. Vaikai kartu su darbuotojais gamina maistą, tvarko namus, švenčia šventes ir leidžia laisvalaikį. Tai padeda jiems įgyti savarankiško gyvenimo įgūdžių, kurie pravers ateityje.
Kasdieninė Rutina
Kaimyninės savivaldybės bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvenimas teka įprasta vaga, taip, tarsi vaikai gyventų namuose su savo tėvais: ryte keliasi į mokyklą, darbuotoja paruošia jiems pusryčius, išlydi. Kai jie grįžta po pamokų, jų laukia paruošti pietūs, vėliau - būreliai ar jų širdžiai malonus laisvalaikis. Vakare visi kartu susėda už bendro vakarienės stalo, kuriai maistą pasigamina patys kartu su darbuotoja.
Trumpalaikė ir Ilgalaikė Socialinė Globa
- Trumpalaikė socialinė globa teikiama vaikams, laikinai netekusiems tėvų globos, iki vaikui pasibaigs laikinoji globa, bet ne ilgiau nei 18 mėn.
- Ilgalaikė socialinė globa teikiama be tėvų globos likusiems vaikams, kuriems nustatyta nuolatinė globa.
Priėmimo Sąlygos
Bendruomeniniuose vaikų globos namuose priimami gyventi:
- Nuo 1 iki 18 metų amžiaus vaikas, kuriam nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba).
- Gali gyventi vyresnis kaip 18 metų asmuo esant pilnamečio motyvuotam prašymui ir savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymui, kai išlaikymas Bendruomeninių vaikų globos namuose yra pratęstas iki jis baigs bendrojo ugdymo mokyklą ar mokslo metus, tačiau ne ilgiau kaip iki 21 metų.
Reikalingi Dokumentai
Bendruomeniniuose vaikų globos namuose apgyvendinami vaikai, kuriems nustatyta laikinoji arba nuolatinė globa (rūpyba), pateikus šiuos dokumentus:
- VVTAĮT vaiko laikino apgyvendinimo aktą.
- Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo(rūpintojo) paskyrimo.
- Teismo nutartis dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo.
- Vaiko gimimo liudijimą arba piliečio pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (jeigu turi).
- Išrašą iš vaiko gimimo įrašo.
- Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos formos sveikatospažymėjimą apie vaiko sveikatą.
- Pagal poreikį dokumentus (jeigu turi) apie vaiko tėvų sveikatos būklę.
- Kitus susijusius su vaiku dokumentus.
Į Bendruomeninius vaikų globos namus socialinei globai (rūpybai) nepriimami vaikai, kurie yra apsvaigę alkoholiu, narkotinėmis, psichoaktyviomis ar toksinėmis medžiagomis.
Bendruomeninių vaikų globos namų veikla organizuojama vadovaujantis šeimai artimos aplinkos sukūrimo principu ir teikiama 24 valandas per parą.
Bendruomeninių Vaikų Globos Namų Pavyzdžiai Lietuvoje
Šilutės Rajono Savivaldybė
Vykdant institucinės globos pertvarką, Šilutės rajono savivaldybės 2020 m. rugpjūčio 27 d. tarybos sprendimu Nr. T1-447 reorganizuoti Saugų vaikų globos namai ir nuo 2021 m. sausio 1 d. prijungti prie BĮ Vaiko gerovės ir globos centro. Vaiko gerovės ir globos centre įkurti 3 bendruomeniniai vaikų globos namai („Gilės“, „Spindulio“, „Šypsenos" šeimynos) ir 1 vaikų globos namų „Vaivorykštės“ šeimyna (veikė iki 2021 m. birželio 24 d.). Nuo 2024 m. liepos 1 d. 2021 m. rugsėjo 10 d. Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota licencija paslaugai teikti Nr. L000000908. Iįstaigos tipas: bendruomeniniai vaikų globos namai. Veiklos rūšis: ilgalaikė, trumpalaikė socialinė globa. 2024 m. spalio 23 d. Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota licencija paslaugai teikti Nr. L000001242. Įstaigos grupė: šeiminiai namai. Socialinės globos trukmė: ilgalaikė, trumpalaikė socialinė globa.
Elektrėnų Savivaldybė
Elektrėnų šeimos namuose nuo 2017 m. balandžio veikia dveji bendruomeniniai vaikų globos namai. Šiuo metu ten gyvena po šešis 11-18 m. amžiaus vaikus, o jais visą parą rūpinasi darbuotojai. Elektrėnų šeimos namų direktorė Vida Rakauskienė teigia, kad bendruomeninių vaikų globos namų atsiradimas užtikrina vaikų integraciją į bendruomenę, sudaro galimybes augti aplinkoje, kuri yra artima šeimos aplinkai, įgyti savarankiškam gyvenimui svarbius įgūdžius.
Trakų Rajono Savivaldybė
Trakų rajone taip pat įgyvendinamas „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų plėtra Trakų rajone“ projektas, finansuojamo iš ES fondų. Šiuo metu intensyviai ieškoma namo su žemės sklypu, tinkamo steigti bendruomenius vaikų globos namus. Trakų rajone pertvarkos procesas vyksta nuosekliai, atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus. Savivaldybė bendradarbiauja su nevyriausybine organizacija VšĮ „Šv. Jono vaikai“, kurios bendruomeniniai vaikų globos namai įsikūrę Jalovės, Apatiškių ir Gojaus kaimuose.
Darbuotojai
Švenčionių rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatytas planinis vietų skaičius Bendruomeninių vaikų globos namuose - 24.
Bendruomeninių vaikų globos namuose dirbantis personalas:
- 1 vyriausiasis socialinis darbuotojas
- 1 socialinis pedagogas
- 5 socialiniai darbuotojai
- 13 individualios priežiūros darbuotojų
- 1 slaugytojas
- 1 specialistas
- 1 pagalbinis darbininkas
- 1 psichologas
| Aspektas | Globa | Rūpyba |
|---|---|---|
| Teisinė prigimtis | Teisinis terminas, apibrėžiantis teises ir pareigas | Daugiau emocinis ir praktinis įsipareigojimas |
| Apimtis | Apima teisinę atsakomybę priimti sprendimus globotinio vardu | Apima kasdienę priežiūrą ir emocinę paramą |
| Tikslas | Prižiūrėti asmenį, kuris negali savarankiškai priimti sprendimų | Teikti kasdienę priežiūrą ir emocinę paramą |
| Dalyviai | Globėjas (teisinis atstovas) ir globotinis | Rūpintojas (šeimos narys, draugas, savanoris) ir asmuo, kuriam reikalinga priežiūra |