Klausimas dėl vaiko likimo mirus jo nuolatiniam globėjui Lietuvoje kyla nebe pirmą kartą. Vis dėlto, anot teisininkų, šiandien tokia globos forma yra gan dažna, o jos nauda - abipusė. Tačiau, kaip rodo praktika, klausimų ir problemų šioje srityje netrūksta.
Globos formos ir galimybės Lietuvoje
Vienas iš būdų pasirūpinti senyvu žmogumi - sudaryti nuolatinės rentos sutartį. Pagal ją, sutartyje nustatyto dydžio piniginės įmokos mokamos kiekvieną mėnesį. Sutarties šalys gali susitarti, jog renta bus mokama ne pinigais, o paslaugomis, daiktais, darbais, kurių vertė (kaina) atitinka sutartą rentos dydį.
Šiuo atveju rentos mokėjimas dalimis gali būti atsisakomas, jeigu rentos mokėtojas, ne vėliau kaip prieš tris mėnesius įspėjęs rentos gavėją, nusprendžia rentą išpirkti. Ši sąlyga yra taikoma tuo atveju, jeigu sutarties šalys sutartyje nėra aptarusios, jog rentos išpirkti nėra galimybės, ir pan. Išpirkti rentą gali reikalauti ir rentos gavėjas, jeigu mokėtojas nevykdo savo prisiimtų įsipareigojimų.
Priklausomai nuo turto perdavimo už rentą sutarties turinio, renta iki gyvos galvos mokama vienam ar keliems asmenims. Tuo atveju, kai renta yra mokama keliems asmenims ir vienas iš šių asmenų miršta, jo dalis pagal bendrą tvarką pereina kitiems gyviems rentos gavėjams. Kai miršta paskutinysis rentos gavėjas, pareiga mokėti rentą pasibaigia.
Rentos iki gyvos galvos sutartyje nustatoma, jog sutarta suma periodiškai mokama iki rentos gavėjo mirties. Tuo atveju, jeigu rentos mokėtojas nevykdo savo įsipareigojimų, rentos gavėjas turi teisę reikalauti nutraukti sutartį arba išpirkti rentą.
Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?
Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu rentos gavėjas perduoda jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (butą, žemės sklypą ir pan.) rentos mokėtojui, kuris įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją iki gyvos galvos. Taip išlaikomam rentos gavėjui yra suteikiama gyvenama patalpa, drabužiai, maitinimas, medicininė priežiūra. Sutarties šalys taip pat gali susitarti, jog rentos mokėtojas apmokės rentos gavėjo laidojimo išlaidas.
Siūloma sudaryti sutartį dėl turto perleidimo išlaikant iki gyvos galvos. Tai yra gana dažnai taikoma praktika, kurią pasirenka vieniši, globos namuose gyventi nenorintys senoliai. Jie gali perleisti savo turtą asmeniui, su kuriuo sudaro sutartį. Tas asmuo tampa turto savininku pagal nekilnojamojo turto įsipareigojimus. Tarkime, kas mėnesį mokės senukui po šimtą ar du šimtus eurų, sumokės mokesčius, teiks tam tikras paslaugas, kad ir slaugos ar globos. Egzistuoja ir kitos sąlygos. Visa tai jis privalo vykdyti iki senelio mirties, ir tik tuomet turtas jam atiteks.
Kiekvienu konkrečiu atveju abi puses konsultuoja notarai, stengiasi padėti susiderėti, kokiomis sąlygomis atiduoti turtą, kad tavimi rūpintųsi. Derėtų įsiminti, kad testamentu užrašomas turtas yra nepatikimas sprendimas, kurį teisininkė palygino su šakėmis ant vandens. Testamentas gali būti kaitaliojamas nors ir kasdien.
Tačiau, anot pašnekovės, būta nemažai bylų, kai senukus prižiūrintys asmenys įsipareigojimų nevykdė. Teismai ginčus vertina objektyviai, tačiau dažniausiai yra seno ar neįgalaus asmens, kuris ryžosi perleisti savo turtą, pusėje. Tačiau būna ir nemažai pretenzingų senolių, kurie reikalauja itin daug dėmesio, tad dažnai būna nepatenkinti globa.
Populiaru tarp jaunų žmonių ar šeimų, dar neturinčių savo būsto. Juk būna senukų, kurie gyvena dviejų ar trijų kambarių bute ir neturi kam jo palikti. Galbūt visai neturi giminaičių ar jais visai nesirūpina vaikai.
Taip pat skaitykite: SB Lizingo sąlygos pensininkams
Socialiniai darbuotojai pagal poreikį aplanko žmones po keletą valandų per dieną ar keliskart per savaitę. Tačiau ieškantiems globos senoliams derėtų kreiptis į Klaipėdos socialinės paramos centrą ar neįgaliųjų centrą "Lakštutė", kurie ir teikia tokias paslaugas.
Iššūkiai ir problemos
Vis dėlto Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė nepataria internete ieškoti žmonių, besisiūlančių prižiūrėti ligotus ar senyvo amžiaus žmones. Jokios garantijos nėra, kad tai - ne sukčių bandymas pasipelnyti. Galbūt senukus prižiūrintis žmogus - žudikas? - svarsto A. Liesytė.
Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė taip pat nepataria pasitikėti tokiais skelbimais. Nebent tik tuomet, jei būtų teisiškai įforminti senuko ir jį prižiūrinčio asmens santykiai. Savivaldybė tuo neužsiima, derėtų kreiptis į teisininkus. Savo ruožtu seneliui tikrai negalime pasiūlyti žmogaus - neduok Dieve, jei po to šis apvogtų senuką. Būtume už tai juk atsakingi. Susirasti senelį gali nebent globos stokojantis žmogus, ir įforminti globos ar slaugos paslaugą.
Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Danutė Margelienė mano, kad savivaldybės ar seniūnijos turėtų įteisinti ir valdyti tokios paslaugos, apie kurias žmonės skelbia internete. A. Daujotienei girdėti atvejai, kai sukčiai, sudarydami sutartį dėl turto, senelį stengiasi greičiau nukaršinti ar pasiima visą jo pensiją. Vis dėlto ji sutiko, kad problema, jog pastaruoju metu senukai stokoja emigravusių vaikų ar kitų giminaičių dėmesio, gana opi.
Kadangi nėra patenkinami vienišų senelių poreikiai, globoti bei slaugyti galinčių asmenų jie ieško savaip - internetu, kreipiasi į redakciją. Vienai pusei skelbimai internete - galimybė gauti globą, kitai - pasipelnymo šaltinis. Apie tokius atvejus teko ne kartą girdėti ir, manau, jų tik daugėja.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų bankroto rizika
Žinoma, slaugyti ligonio negali bet kas, tam reikia baigi mokslus. Taigi tik reikiamą kvalifikaciją turintys asmenys gali užtikrinti profesionalią slaugą. Tačiau neretai atsiranda tokių, kurie apie slaugą pasiskaito knygose ar internete, ir jau teigia turintys patirties ar išmanantys šią sritį. Manau, kad šis procesas turėtų būti valstybės valdomas ir tokios paslaugos, apie kurias žmonės skelbia internete, turėtų būti įteisinamos ir organizuojamos savivaldybių ar seniūnijų. Juk tas žmogus, kuriam šios paslaugos reikalingos, yra bejėgis ir visiškai priklausomas nuo to, kas jį prižiūri.
Ritos istorija atrodytų išskirtinė, tačiau atskleidžia tipiškas įsisenėjusias slaugos ir globos bėdas, kurias mini visi su jomis susidūrę piliečiai. Tai informacijos stoka, eilinei šeimai nepakeliamos išlaidos, smarkiai vėluojanti valdiška pagalba, ilgos eilės į globos įstaigas. Tačiau labiausiai slaugos ir globos sistemose trūksta žmogiškumo. Tą paliudijo ir šioje sferoje jau 25 metus dirbanti psichologė Regina Morkūnenė. „Žmogiškumo trūkumas čia ypač skaudus, juk bejėgiai suvaikėję senukai patys nepasiskųs. O bendros mūsų bėdos, tokios kaip kyšininkavimas, protekcijos, neprofesionalumas čia tampa ypač nepakenčiamos.“
Taigi, kas atsakingas už betvarkę privačiame globos sektoriuje? Vargu ar sužinosime, nors informaciją apie tai renka SADM. Nuo 2008 m. būta tik 116 patikrinimų. Kas baudžia už rimtus pažeidimus bei tikrina, kaip šie taisomi? Neaišku. Galbūt tam teks kulniuoti į Sveikatos apsaugos misteriją. Tačiau SAM ir SADM vis nesuranda būdo susišnekėti ir suvesti galų, nors akivaizdu, kad senukų globa ir slauga turėtų būti to paties medžio šakos. Aukšti jų valdininkai teisinasi suklupę ties neapskaičiuotu globos ir slaugos paslaugų krepšeliu.
Panašu, kad reforma vis dėlto įvyko, tik kitu kampu: senolių globa susitraukė, užtat išsipūtė ją reguliuojantis aparatas. Neįgalūs senukai lai mindžikuoja eilėse į globos namus. Užtat valdininkai šiltai sėdi.
Psichiatrai perspėja, kad sergančiųjų degeneracine smegenų liga katastrofiškai daugėja, taigi ir protiškai neįgalių senolių gretos tankėja. Nebetie laikai, kai senoliai ramiai nukaršta ant pečiaus, sekdami anūkams pasakas: nūnai jie kliedi, tampa pavojingi sau ir aplinkiniams. O ir to pečiaus, prie kurio būrėsi visa šeima, nebėra, ir šeima nūnai dažnai iširusi, nepilna.
Dr. Gediminas Navaitis, Seimo sveikatos reikalų komiteto narys: Žinoma, valdžios dėmesys senyvo amžiaus piliečių slaugai bei globai nėra pakankamas. Tačiau pagrindine kliūtimi laikyčiau ne pinigų trūkumą, o inertišką mąstymą, neva čia nieko nepakeisi. Pasižiūrėkime į Norvegijos, kuri taip pat susiduria su minėta problema, pasiekimus. Pats esu ten nekart lankęsis ir tuo specialiai domėjęsis. Seni žmonės, sergantys Alzheimerio liga, ten aprūpinami GPS aparatais, kurie padeda jiems orientuotis aplinkoje ir nepaklysti, o pasiklydusį padeda surasti. Gydytojas sunegalavusį senelį per atstumą apžiūri per prie kūno prijungtą daviklį. Neįgalų nemažai sveriantį ligonį perrengia ir nuprausti padeda „robotas“.
Rimantas Dagys, socialinių ir darbo reikalų komiteto pirmininkas: Visuomenės senėjimas ne tik Lietuvai opus, tai globali problema. Ne tik mes sparčiai senstam, Didžiojoje Britanijoje iš 60 milijonų yra 7 mln. senų žmonių. Tačiau net tokia turtinga šalis neišgalėtų visiems jiems skirti valdišką globą senatvėje. Sutinku, mūsų valstybės dėmesys šiai problemai nėra pakankamas. Senų žmonių globos ir slaugos reikalai turi būti vieno šeimininko rankose, tačiau kol kas jo nėra. Tenka pripažinti, kad dvi ministerijos - Sveikatos apsaugos ir socialinio aprūpinimo bei darbo - dėl to niekaip nesusišneka, todėl reikalai iš esmės nejuda.
Šilutės rajono savivaldybė ne kartą kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kad rastųsi teisės aktų ir tvarka dėl valstybės globon patenkančių asmenų turto.
Šilutės socialinių paslaugų centras turi tarnybą, kurios darbuotojos namuose dabar lanko 153 (per metus besikeičiant susidaro 190) Šilutės ir rajono seniūnijų senus vienišus, ligotus asmenis.
Metų pradžioje buvo tokie duomenys:107 asmenys nuo 65 iki 84 metų, 66 asmenys - 85 metų ir vyresni, 18 asmenų nuo 30 iki 64 metų priskiriami darbingo amžiaus grupei, tačiau jie tik iš dalies darbingi, 8 iš jų - dėl psichinės negalios. Namuose lankyta 151 moteris ir 40 vyrų. Yra nemažai lankomų asmenų, kurių vaikai užsienyje. 49 proc. asmenų šią paslaugą pirko mokėdami po 1,83 euro už valandą, 35 procentai paslaugą gavo nemokamai, nes jų pajamos labai mažos, 16 proc.
Statistika apie gyventojų senėjimą Lietuvoje
Lietuvos visuomenė sensta sparčiausiai Europoje: 2030 m. kone kas trečias Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei šešiasdešimties, o tų, kuriems per 85, padaugės net 156 proc.
| Rodiklis | 2030 m. prognozė |
|---|---|
| Gyventojų virš 60 metų | Kas trečias Lietuvos gyventojas |
| Gyventojų virš 85 metų | Padidės 156 proc. |
