Jungtinių Tautų Žmonių su negalia teisių konvencija įpareigoja vaikams su negalia sudaryti sąlygas mokytis bendrose mokyklose ir klasėse, nes švietimo sistema - esminė priemonė siekiant, kad negalią turintys žmonės dalyvautų visuomeniniame gyvenime.
Lietuva minėtą konvenciją ratifikavo dar 2010 m., tačiau asociacijos ,,Lietuvos neįgaliųjų forumas“ parengta alternatyvi ataskaita rodo, kad daugybė negalią turinčių vaikų vis dar neturi kito pasirinkimo kaip tik mokytis specializuotose mokyklose arba, dar blogiau, namuose. Dažnai tai užkerta kelią ne tik į aukštąjį mokslą, bet ir trukdo visavertei integracijai.
Aukštąjį mokslą kasmet pasiekia apie 1000 studentų su negalia - tai nesudaro nė 1 proc. Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė pasakoja, kad jos vadovaujama sąjunga jau šešerius metus audituoja viešosios paskirties objektų prieinamumą žmonėms su negalia.
Žr. 1. Žin., 1991, Nr.23-593; 2003, Nr. 63-2853; 2011, Nr.38-1804; 2012, Nr. 154-7937; 2013, Nr. Nr. Nr. Nr. Žin., 2000, nr.10-236; 2005, Nr. Nr. Nr. Nr. Žin., 1996, Nr. 84-2000; 1999, Nr. 56-1809; 2002, Nr. 118-5296; 2006, Nr. Nr. Žin., 1996, Nr.71-1706; 2000, Nr.75-2272; 2006, Nr. Žin., 1990, Nr. 2. LRV nutarimas2011-06-29 Nr. Žin., 2011, Nr. Žin., 2010, Nr. Nr. Žin., 2003, Nr. 93-4205, 101-4559; 2004, Nr.25-768; 2005, Nr. 14-421, 146-5325; 2009, Nr. Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 m. LR Seimo nutarimas2003-07-04 Nr. Žin., 2003, Nr. LR Seimo nutarimas2003-05-20 Nr. Nr. Žin., 2001, Nr. 57-2040; 2013, Nr. Nr. Žin., 1999, Nr.50-1622; 2008, Nr. LRV nutarimas1997-08-04 Nr. Žin., 1993, Nr.28-655; 2012, Nr. 3. Žin., 2012, Nr. ŠMM 2012-08-14Nr. ŠMM 2012-08-14Nr. Mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais2013-2017 m. ŠMM 2011-12-12Nr. Žin., 2011, Nr.88-4230; 2012, Nr. ŠMM 2009-11-05Nr. Žin., 2009, Nr. 135-5895; 2012,Nr. ŠMM 2009-09-24Nr. Žin., 2008, Nr.148-5957; 2012, Nr. ŠMM 2008-10-28Nr. Žin., 2008, Nr.56-2134; 2011, Nr.116-5492; 2012, Nr.82-4286, Nr. ŠMM 2007-12-03Nr. Nr. Žin., 2005, Nr. Nr. Žin., 2003, Nr. 47-2083; 2005, Nr. 4. 4.1. ŠMM 2012-12-05Nr. ŠMM 2012-07-18Nr. Žin. ŠMM 2011-11-30Nr. ŠMM 2011-12-21Nr. Žin., 2011, Nr. ŠMM 2010-12-30Nr. ŠMM 2009-12-08Nr. Žin., 2009, Nr. ŠMM 2009-11-19Nr. Žin., 2007, Nr.25-944; 2012, Nr. Nr. Žin., 2005, Nr. ŠMM 2004-06-25Nr. Žin.,2004, Nr. 103-3809; 2011, 96-4533, Nr. Nr. 4.2. 4.3. 2013 m. Žin., 2012, Nr. ŠMM 2011-12-30Nr. ŠMM 2010-01-08 Nr. ŠMM 2006-12-18Nr. 4.4. Žin., 2013, Nr. Dėl 2013 m. ŠMM 2013-04-22Nr. Žin., 2013, Nr. Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2014 m. 2013 m. Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2013 m. Žin., 2012, Nr. 2012 m. Žin., 2011, Nr.93-4426, 2012, Nr. Žin., 2011, Nr.26-1283; 2013, Nr. ŠMM 2010-02-20Nr. Žin., 2010, Nr.60-2972; 2012, Nr. Žin., 2006, Nr.141-5437; 2010, Nr.152-7765; 2012, Nr.3-91; 2013, Nr. Nr. Žin., 2003, Nr.106-4769; 2012, Nr. 5. 5.1. SAM 2012-06-25 Nr. Žin., 2012, Nr. Žin., 2005, Nr. 5.2. Lietuvos higienos norma HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. ŠMM 2005-11-11Nr. 5.3. ŠMM 2003-11-10Nr. 5.4. Žin., 2013, Nr. Nr. 6. 6.2. Nr. ŠMM 2006-10-26Nr. 6.3. 6.4. ŠMM 2004-06-15Nr. 6.5. Nr. 6.6. 6.7. SAM 2011-11-11Nr. SAM ir ŠMM 2005-12-30 Įsakymas Nr. ŠMM 2000-02-11 Nr. 7. 7.1. Lietuvos higienos norma HN 21:2011. Mokykla vykdanti bendrojo ugdymo programas. SAM 2011-08-10 Nr. Žin., 2011, Nr. ŠMM 2008-07-04Nr. FM 2008-05-08Nr. Žin., 2007, Nr. Žin., 2005, Nr. Žin.,2003, Nr.47-2083; 2005, Nr. 7.2. Žin., 2012, Nr. Žin., 2008, Nr.142-5669; 2009, Nr.10-378, Nr.20-816; 2010, Nr.106-5476; 2011, Nr. ŠMM 2001-12-14Nr. Švietimo įstatymo Nr. i-1489 2, 7, 8, 9, 24, 27, 36, 37, 43, 46 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymas 2015 m. gruodžio 22 d. Nr. Dėl geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo, 2015 m. gruodžio 21 d. Nr. Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 23 d. įsakymo Nr.
2011-2015 m. laikotarpiu aštuoniolikoje Lietuvos miestų patikrintos 109 mokyklos. Žmonių su negalia sąjungos vertinimu, apie 40 proc. objektų yra prieinami, 23 proc - visiškai neprieinami.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Tiek bendrojo lavinimo, tiek auštosiose mokyklose vis dar išliekanti problema - patekimas į kitus aukštus. Nėra liftų, trūksta keltuvų, niekur nėra perspėjančių paviršių apie lygių pokyčius, paliktos kliūtys patekti į auditorijas.
R. Kavaliauskaitė cituoja Švietimo ir mokslo ministerijos viešai pateikiamą informaciją - per praėjusį Europos sąjungos struktūrinės paramos laikotarpį (2007 - 2013 m.) renovuota 280 mokyklų. Paprastai siūloma išeitis - mokymas namuose. Tačiau, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos manymu, tai yra blogiausias, brangiausias ir turbūt labiausiai neįgaliuosius diskriminuojantis mokymosi būdas.
Vilniaus Balsių progimnazija, pastatyta 2011 m., yra viena iš nedaugelio mokyklų Lietuvoje, kurios aplinka visiškai pritaikyta judėjimo negalią turintiems vaikams.
Nors tokiems mokiniams skiriamas 35 procentais didesnis mokinio krepšelis arba 350 papildomi eurai per metus, mokyklos direktorė dr. Loreta Kačiušytė Skramtai sako, kad užtikrinti tinkamą ugdymą sudėtinga: mokiniams reikalingi mokytojų padėjėjai, padedantys konkrečiam arba keliems vaikams su spec.
Anot jos, prie mokinio krepšelio pridedamos sumos užtenka tik logopedui, psichologui ir spec. pedagogui: „Šiais metais pateikiau jau antrą raštą savivaldybei. Finansavimo pakanka tik vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius turintiems vaikams. Didelius ugdymosi poreikius turintiems vaikams reikia daug didesnio finansavimo.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Dr. Loreta Kačiušytė Skramtai skaičiuoja, kad jos vadovaujamoje mokykloje reikalingi 8 mokytojų padėjėjai arba 4 etatai, o per metus tai papildomai kainuoja apie 22 000 Eur.
Dar viena probleminė sritis - mokytojų pasirengimas arba, tiksliau, nepasirengimas. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko Sigito Armono duomenimis, Lietuvoje integruotai, t.y. kartu su sveikaisiais, mokosi apie 80 proc. aklų ir silpnaregių vaikų.
S. Armonas primena, kad vaikai su negalia ,,atsineša“ didesnį mokinio krepšelį, tad klasėje, kur mokosi vaikas su regėjimo negalia, mokytojas gauna šiek tiek didesnį materialinį paskatinimą: „Tačiau kartais neatsižvelgiama į tai, ar mokytojas pasiruošęs su tokiu vaiku dirbti.
S. ,,Švietimo ir mokslo ministerijoje patvirtinta 40-ies valandų programa, kuria gali pasinaudoti mokytojai ir įgauti pradines žinias darbui su regos negalią turinčiaisiais, bet praktiškai įtvirtinti šią programą dar tik ruošiamasi“, - sakė S.
Tekstas parengtas pagal 2016 m. vasario 18 d. Vilniaus Universiteto, Filosofijos fakultete vykusią apvalaus stalo diskusiją „Lietuvos švietimo sistema izoliuoja pusę vaikų su negalia: ko reikia, kad mokykla būtų skirta visiems?“.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
Švietimo įstatymų pakeitimai:
- Švietimo įstatymo Nr. i-1489 2, 7, 8, 9, 24, 27, 36, 37, 43, 46 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymas 2015 m. gruodžio 22 d. Nr.
- Dėl geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo, 2015 m. gruodžio 21 d. Nr.
- Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 29 d. įsakymo Nr.
- Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą.
- Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 23 d. įsakymo Nr.
Mokyklų prieinamumo statistika:
Finansavimo klausimai:
- Mokiniams su negalia skiriamas 35% didesnis mokinio krepšelis.
- Finansavimo dažnai pakanka tik logopedui, psichologui ir specialiajam pedagogui.
- Reikalingas didesnis finansavimas didelius ugdymosi poreikius turintiems vaikams.
tags: #lietuvos #svietimo #istatymas #islygos #neigaliuju