Prašymas pripažinti asmenį neveiksniu yra rimtas teisminis veiksmas, kuriam taikomi griežti įstatyminiai reikalavimai. Neveiksnumo nustatymas yra ypatingas teisės į privatų gyvenimą ribojimas, tai asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais. Straipsnyje surinktos ir struktūrizuotos nuostatos, procedūros reikalavimai bei galimos sankcijos už aiškiai nepagrįstą pareiškimą, remiantis Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatomis bei praktika.
Kas gali būti pripažintas neveiksniu ir kokie kriterijai taikomi
Fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Taigi neveiksnumo pripažinimo pagrindas yra asmens psichinės ligos arba silpnaprotystė. Nepakanka vien to, kad asmuo sirgtų tokia liga ar būtų silpnaprotis, dar būtinas kitas elementas - kad dėl tokios ligos asmuo negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
Šiame straipsnyje minimi du kriterijai: psichinė liga ar silpnaprotystė ir asmens negalėjimas suvokti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti. Dėl ligos ar silpnaprotystės, teismas visada privalo skirti psichiatrinę ekspertizę, kuri nustatytų ar asmuo serga psichine liga, ar yra silpnaprotis. Tačiau vien tik psichinės ligos nustatymas nereiškia, kad asmuo nesupranta ką daro, todėl psichiatrinės ekspertizės išvadoje ekspertas turi pasisakyti ir apie asmens galimybę suvokti savo veiksmus, jų reikšmę bei juos valdyti.
Pareiškimo turinys ir įrodinėjimo reikalavimai
Pareiškime dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat turi būti pateikta gydytojo pažyma bei kiti įrodymai apie asmens psichinę būklę. Pareiškimas paduodamas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, gyvenamosios vietos apylinkės teismui.
Teisėjas gali skirti teismo psichiatrinę ekspertizę tik tada, kai yra duomenų apie fizinio asmens psichikos sutrikimą. Taigi, pagal įstatymą net teismo teisė skirti teismo psichiatrinę ekspertizę yra saistoma atitinkamų reikalavimų, nustatytų Civilinio proceso kodekso 465 straipsnyje. Minėta, kad pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas asmens psichinei būsenai nustatyti būtina teismo psichiatrijos eksperto išvada.
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie pensijas
Tačiau gali susidaryti situacija, kai teismo psichiatras, sprendžiantis ar asmuo yra neveiksnus, negali išduoti išvados, ar toks asmuo dėl savo psichinės ligos ar silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Šiuo atveju būtinai turi būti taikoma įstatymo konkrečiai nurodyta privaloma įrodinėjimo priemonė, tačiau tai nedraudžia šių aplinkybių papildomai įrodinėti dar ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
Tačiau nesant teismo psichiatrinės ekspertizės išvados, teismas neturi teisės, remdamasis papildomomis įrodinėjimo priemonėmis, kurios išoriškai ir akivaizdžiai lyg ir leistų taikyti medicininį ir teisinį kriterijus, konstatuoti, kad asmuo yra neveiksnus. Atitinkama fizinio asmens būsena taip pat nesuteikia teismui teisės konstatuoti, kad asmuo serga psichine liga arba silpnaprotyste ir dėl to negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
Kas gali pateikti prašymą ir proceso dalyviai
Prašymą pripažinti asmenį neveiksiniu turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Pažymėtina, kad šis, LR CK 2.10 str. 4 d. numatytas asmenų sąrašas yra baigtinis, todėl dėl asmens pripažinimo neveiksniu ir globos nustatymo negali kreiptis pavyzdžiui sesuo, brolis, vaikaičiai ir pan. Tokiu atveju reikėtų rašyti prašymą globos ir rūpybos institucijai, kad ši kreiptųsi į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu.
Byloje dalyvaujančiais asmenimis, be pareiškėjo, asmens, kurį siekiama pripažinti neveiksniu ir globos ir rūpybos institucijos, gali būti įtraukiami ir asmens, kurį siekiama pripažinti neveiksniu, artimieji giminaičiai ir kartu gyvenantys šeimos nariai. Neveiksniu pripažintas asmuo turi teisę dalyvauti byloje ir pareikšti savo nuomonę, jeigu tai leidžia jo sveikatos būklė.
Teismo procedūra ir ekspertizės atliekimas
Bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu sprendžiamos ypatingąja teisena, jų sprendimo ypatumus reglamentuoja LR CPK 462 - 469 str. Pareiškime dėl asmens pripažinimo neveiksniu, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, taip pat turi būti pateikta gydytojo pažyma bei kiti įrodymai apie asmens psichinę būklę.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti prašymą motinystės išmokai
Pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, teismas paskiria teismo psichiatrinę ekspertizę, jeigu tokia ekspertizė nebuvo paskirta anksčiau, ir išreikalauja ekspertizei reikalingus medicininius dokumentus. Teismo posėdis vyksta žodinio proceso tvarka. Teismas gali pripažinti, kad būtina apklausti asmenį, kurį prašoma pripažinti neveiksniu. Tokiu atveju asmens apklausoje dalyvauja gydytojas teismo psichiatras. Jei asmuo neatvyksta pats, jis gali būti atvesdinamas policijos.
Teismo posėdžio eiga ir ekspertizės duomenų surinkimas lemia, ar teismas priims sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu, ribotai veiksniu ar atmes pareiškimą. Išnagrinėjęs bylą teismas priima sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu arba pareiškimą atmeta. Jei teismas mato, kad yra pagrindo asmens veiksnumą tik apriboti, jis pripažįsta asmenį ribotai veiksniu.
Globos nustatymas ir globėjo paskyrimas
Teismas, pripažindamas asmenį neveiksniu, privalo pradėti bylos dėl globos šiam asmeniui nustatymo ir globėjo paskyrimo bylos nagrinėjimą. Jeigu pripažintas neveiksniu asmuo yra globos įstaigoje, tai teismas savo iniciatyva nustato jam globą. Jei neveiksniu pripažintas asmuo nėra globos įstaigoje, teismas savo iniciatyva nustato jam globą ir paskiria globėją.
Globos nustatymo ir globėjo paskyrimo procesą reglamentuoja LR CPK 505 - 509 str. Globą nustato ir skiria globėją teismas nutartimi, kurioje nurodo globotinio ir globėjo duomenis, jei reikalingas globotinio turto administravimas, nurodomas ir turto administratorius. Paprastai asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau gali būti specifinių situacijų, kai globėjas nesugebėtų tinkamai administruoti globotinio turto, pavyzdžiui globotinis turi įmonę, ir tam, kad ji būtų išsaugota reikia specialių žinių.
Pažymėtina, kad globėju skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo, ir tik tuo atveju kai yra raštiškas jo sutikimas. Skiriant globėją, jeigu tai ne globos įstaiga, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su būsimu globotiniu bei kitas svarbias aplinkybes. Dėl šios priežasties yra būtinas kandidato į globėjus dalyvavimas teismo posėdyje.
Taip pat skaitykite: Kas priklauso vienkartinė pašalpa?
Teismo sprendimų peržiūra ir veiksnumo atstatymas
Jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje asmuo pasveiksta arba jo sveikata labai pagerėja, teismas pripažįsta jį veiksniu toje srityje. Jie taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu. Dėl asmens pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu, šio kodekso 2.101 straipsnyje numatytais atvejais į teismą taip pat turi teisę kreiptis Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija.
Ne dažniau kaip kartą per vienus metus kreiptis į teismą dėl pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu, turi teisę ir fizinis asmuo, kuris pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Vienų metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje įsiteisėjimo dienos.
Sankcijos už aiškiai nepagrįstą pareiškimą
Padavus aiškiai nepagrįstą pareiškimą teismui dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu gresia bauda nuo 144 - 579 eurų, taip pat priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Asmuo, kuris padavė aiškiai nepagrįstą pareiškimą pripažinti asmenį neveiksniu, teismo nutartimi gali būti nubaustas nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų bauda bei apmokėti teismo išlaidas (LR CPK 463 str. 4 d.). Ši sankcija numatyta tam, kad asmenys nepateiktų aiškiai nepagrįstų reikalavimų.
Paduodant pareiškimą pareiškėjas nemoka žyminio mokesčio, taip pat neturėtų mokėti ir ekspertizės atlikimo išlaidų, nes LR CPK 468 str. 3 d. numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas, išskyrus atstovavimo, padengiamos iš valstybės lėšų. Tačiau byla gali tapti brangia jei teismas įvertins pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą.
Apeliacija ir kasacinis skundas
Apskųsti teismo sprendimą gali dalyvaujantys byloje asmenys ir pats pripažintas neveiksniu asmuo. Diskutuotinas klausimas ar pripažintas neveiksniu asmuo gali pateikti kasacinį skundą, nes tuo metu teismo sprendimas jau įsiteisėjęs ir asmuo laikomas neveiksniu. Vienodos nuomonės šiuo klausimu praktikoje nėra.
Kokie yra skirtingų asmenų vaidmenys teismo salėje?
Specifiniai aspektai ir praktinės pastabos
Teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. Pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje asmens vardu sandorius toje srityje sudaro jo globėjas. Pažymėtina, kad šios ekspertizės išvados teismui nėra privalomos. Teismas gali su ja sutikti ar nesutikti, tačiau, tokių nesant, teismas neturi teisės priimti sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu.
Pripažinęs asmenį neveiksniu teismas tą pačią dieną paveda globos ir rūpybos institucijai per dešimt dienų pateikti teismui duomenis, būtinus bylai išnagrinėti. Globos ir rūpybos institucijos išvadoje pateikiami duomenys apie neveiksnų asmenį, apie globėjo kandidatūrą, raštiškas kandidato į globėjus sutikimas, bei kita neveiksnaus asmens interesams užtikrinti reikalinga informacija.
Lentelė: Pagrindiniai teisminio proceso etapai
| Procesas | Trumpas aprašymas |
|---|---|
| Pareiškimo pateikimas | Pareiškimas paduodamas gyvenamosios vietos apylinkės teismui, pridedami medicininiai duomenys |
| Ekspertizė | Teismo psichiatrinė ekspertizė privaloma, jei yra duomenų apie psichikos sutrikimą |
| Teismo posėdis | Žodinio proceso tvarka, galimas asmens apklausimas, dalyvauja psichiatras ir globos institucija |
| Sprendimas ir globa | Jei pripažinta neveiksnumu, skiriama globa ir globėjas, nustatomas turto administravimas |
| Apeliacija | Galima skųsti teismo sprendimą; teisinės galimybės priklauso nuo bylos aplinkybių |
Straipsnyje išdėstyta nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą.
tags: #nepagristas #prasymas #pripazinti #asmeni #neveiksniu