Slauga Lietuvoje susiduria su įvairiais iššūkiais, apimančiais tiek darbo krūvius, tiek kvalifikacijos tobulinimo klausimus. Šiame straipsnyje aptariamas slaugos darbo reglamentavimas Lietuvoje, atsižvelgiant į esamą situaciją, teisės aktus ir ateities perspektyvas.
Slaugytojų Padėtis ir Iššūkiai
Lietuvoje slaugytojai dirba itin dideliais krūviais. Apie tai informavo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Ryšių su visuomene skyrius, atsakydamas į pateiktus klausimus. SAM specialistų teigimu, ateityje planuojama nemažinti slaugytojų priėmimo į studijas ir siekti išlaikyti esamą slaugytojų skaičių.
Pasak VU Medicinos fakulteto dėstytojo M. Čiurlionio, sparčiai keičiasi ir politikos formuotojų požiūris į slaugytojo profesiją: „Mažėjant slaugytojų, dedamos pastangos, kad žmonės būtų skatinami rinktis šią profesiją.
Dėstytojo teigimu, slaugytojo profesijos prestižo didinimas vis dar kelia iššūkių: „Pirmas dalykas, kurį turime padaryti - vykdyti informacinę kampaniją, skirtą sveikatos priežiūros įstaigų administratoriams ir visuomenei apskritai. Čia reikalingas didesnis sveikatos politikos formuotojų įsitraukimas. Turime ugdyti slaugytojų kompetencijas, susijusias ne tik su tiesiogiai atliekamu darbu, bet ir su profesine elgsena, t. y. bendravimo ir socialiniais įgūdžiais, paciento poreikių pažinimu, empatija. Taip pat turime peržiūrėti reikalavimus profesinei kvalifikacijai tobulinti. Jeigu iš tiesų siekiame ugdyti slaugytojų kompetenciją, reikia didinti kontaktinių valandų skaičių. Nuotolinis mokymas turėtų sudaryti ne daugiau nei 10 proc., o akademinės valandos - ne mažiau nei 50 proc.
Tačiau dėl tokios situacijos akmenuką meta ne ministerijos, o vyriausiųjų gydytojų pusėn ir Lietuvos slaugos specialistų organizacijos vadovė Danutė Margelienė. Jos teigimu, šalyje netrūksta gydymo įstaigų, kurios su savo darbuotojais net nesudariusios kolektyvinių darbo sutarčių.
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
„O papildomi slaugai skirti pinigai net nepasiekia slaugos darbuotojų, - kalbėjo D. Margelienė. - Įstaigos juos pasiima, bet panaudoja remontui, plastikiniams langams susidėti. Pašnekovės pastebėjimu, būtent Vakarų Lietuvos regione slaugytojai labiausiai prispausti. Kaip pavyzdinę mūsų krašte įstaigą D. Margelienė išskyrė tik Telšių ligoninę.
2023 m. atnaujintas Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) tyrimas prognozuoja, kad 2032 m. Lietuvoje slaugytojų poreikis tik augs.
Pasak M. Čiurlionio, „Slaugytojai yra savarankiški komandos nariai, perimantys vis daugiau funkcijų. Tiesa, daugiausia pirminės sveikatos priežiūros srityje. Baigęs slaugos studijas, žmogus gali rinktis norimą karjeros kelią: likti klinikiniame darbe, rinktis akademinę karjerą, būti administratoriumi ar net mokslininku.
V. Vainauskaitė - išplėstinės praktikos slaugos magistrantūros studijų programos pirmakursė. „Šiuos darbus tęsiu iki šiol, kartu derindama su magistrantūros studijomis. Esu pasirinkusi slaugos paslaugas teikti pacientų namuose. Mano pacientai - dažniausiai senyvo amžiaus žmonės arba asmenys, sergantys nepagydomomis, progresuojančiomis ligomis“, - apie savo pasirinkimą pasakoja V. Vainauskaitė.
Anot Vilitos, žmogus, svajojantis apie šią profesiją, turėtų būti ne tik rūpestingas, itin kantrus, empatiškas, užjaučiantis, bet ir stipraus charakterio: „Šiame darbe labai dažnai tenka susidurti su pacientų būklės blogėjimu, kartais ir mirtimi. Tai - emociškai sunku.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
„Taip pat galima dirbti operacinėje, reanimacijoje, terapiniame ar procedūriniame skyriuje, darbuotis kartu su gydytoju specialistu ar net savarankiškai teikti paslaugas pacientų namuose.
„Norėčiau paneigti šį mitą: 50 proc. slaugos studijų programos Vilniaus universitete sudaro profesinė praktika. „Mano studijų laida buvo pirmoji šios naujos programos laida. Bakalauro studijų metai praėjo puikiai, įgijau pakankamai tiek praktinių, tiek teorinių žinių. Paskutiniais bakalauro metais turėjau galimybę atlikti praktiką Sveikatos apsaugos ministerijoje, taip pat turėjau praktikos Santaros klinikose. O vieną iš praktikų atlikau ir savo gimtajame mieste - Šiauliuose. Ten turėjau galimybę išbandyti save chirurginėje slaugoje. Pasak studentės, ne paslaptis, kad regionuose trūksta sveikatos priežiūros specialistų.
V. sakė: „Kai pačiai teko keletą kartų gydytis ligoninėje, mane prižiūrėjo labai draugiškos slaugytojos. Pamenu, skaičiuodavau dienas, kada ateis jų darbo pamaina (juokiasi). Tuo tarpu gydytojai atrodydavo skubantys, aplankyti spėjantys tik ryte... Esama dviejų žmonių grupių: vieni galvoja, kad norint dirbti slaugytoju reikia turėti pašaukimą, kiti - kad tai nėra būtina. Tiesą pasakius, per studijų metus teko susidurti su įvairiais pavyzdžiais.
Didžiausių metų švenčių proga slaugytojams norime pranešti džiugią žinią - nė vienas darbdavys neturi teisės vienam slaugos darbuotojui nurodyti prižiūrėti daugiau nei šešis pacientus. Tiesą sakant, tai net ne naujiena, o beveik 15 metų pasenusios žinios, paskelbtos buvusių sveikatos apsaugos ministrų.
Teisinis Reglamentavimas
Pasirodo, dar 1996 m. balandžio 3 d. ministro įsakymu patvirtinti palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninių bei skyrių sveikatos priežiūros personalo krūviai. 2005 m. spalio 27 d. įsakymu „Dėl reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugų teikimo vaikams ir suaugusiesiems sąlygų ir tvarkos aprašų patvirtinimo“ patvirtinti slaugytojų darbo krūviai priklauso nuo reanimacijos paslaugų rūšies. Vieno slaugytojo prižiūrimų pacientų skaičius svyruoja nuo 1 iki 4. Paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 11 d.
Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje
Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 15 d. SAM savo atsakyme net išryškintu šriftu pabrėžia, kad už asmens sveikatos priežiūros įstaigų vidaus tvarką, paslaugų organizavimą ir prieinamumą bei įstaigos darbuotojų tinkamą darbą atsakingas įstaigos vadovas bei įstaigos steigėjas.
SAM netgi buvo užsakiusi tyrimą, kurį vykdė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas „Medicinos personalo skaičiaus, poreikio ir darbo krūvio pilotinės „dienos fotografijos“ analizės atlikimas“, kuriuos buvo siekiama įvertinti medicinos personalo resursus, jų poreikį, veiklą, darbo sąlygas ir krūvius, taip pat teikiamų socialinių ir kitų paslaugų, tiesiogiai nesusijusių su asmens sveikatos priežiūra, apimtis.
Šiame įstatymų kontekste negalima nepriminti mūsų portalo praėjusio trečiadienio dienos straipsnyje „Vis senstančiai Lietuvai nereikalinga senų žmonių slaugos specializacija?“ paminėtų Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros komisijos pirmininkės dr. Zofijos Cironkienės pastebėjimų.
„Vakarų Lietuvos medicina“ ministerijos teiravosi, kodėl nuolat senstančioje mūsų šalyje nėra net senų žmonių slaugos specializacijos. SAM specialistai paaiškino, jog bendrosios praktikos slaugos studijų programoje slaugytojai mokosi visų disciplinų, tarp jų - ir senų žmonių slaugos.
„Jos yra „universalios“ slaugytojos, o dirbdamos turi galimybę papildomai pagal poreikį tobulinti profesinę kvalifikaciją, - teigiama atsakyme. - Šešios kolegijos, rengiančios slaugytojus, turi podiplominių studijų centrus, kur slaugytojai gali tobulintis ir gerontologijos srityje. Taip pat Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centras turi tobulinimo programų apie pagyvenusių žmonių priežiūrą bei slaugos ypatumus.
„Bendrosios praktikos slaugytojų veikla yra vienoda, nepriklausomai nuo to, kur ir kokioje mokymo įstaigoje buvo įgyta specialybė. Rengimo reikalavimai yra nustatyti siekiant įgyti atitinkamą kvalifikaciją ir jie vienodi visoje Europos Sąjungoje. Todėl ir tokių specialistų veikla yra vienoda tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje. Kolegijų ir universitetų studijų programos yra vienodos, atsižvelgiant į būtinuosius reikalavimus slaugytojo profesinei veiklai, tačiau skiriasi studijų organizavimo tvarka ir įgyjamomis papildomomis kompetencijomis, gebėjimais.
Ministerijos atsakyme teigiama, kad 2011 m. buvo peržiūrėtos ir naujai patvirtintos Lietuvos medicinos normos („Bendrosios praktikos slaugytoja“ ir „Bendruomenės slaugytoja“), reglamentuojančios slaugytojų teises, pareigas, kompetencijas ir atsakomybę.
„Ateityje taip pat planuojama toliau plėsti slaugytojų kompetenciją ir funkcijas, suteikti teisę slaugytojams išrašyti tam tikras kompensuojamas medicinos pagalbos (slaugos) priemones, - tvirtina SAM specialistai. - Bendrosios praktikos slaugytojai studijuodami įgyja labai plačių kompetencijų, jos apibrėžtos slaugytojų medicinos normose.
Užsienio Šalių Patirtis
Jungtinėje Karalystėje (JK) dirbantis kardiologas dr. Audrius Šimaitis pasakojo, kad ten slaugos darbas labai diferencijuotas ir itin ištobulintas: „Lietuvoje slaugytojas asocijuojasi su palatos slauga, o šioje šalyje jie - ir slaugytojai specialistai, kurie gydo ir diagnozuoja tam tikras ligas, padeda gydytojui specialistui. Tarkim, kardiologijos skyriuose dirba širdies skausmo specialistai, širdies nepakankamumo, širdies reabilitacijos slaugytojai, pulmonologijos - plaučių ligų specialistai, endokrinologijoje - diabeto, psichiatrijoje - psichiatrijos slaugytojai.
Daktaro manymu, Lietuvoje taip pat reikalingi slaugytojai specialistai, kurie galėtų perimti nemažai gydytojų funkcijų, o pastarieji tikslingiau panaudoti savo laiką ir kvalifikaciją sunkesniems pacientams gydyti. „Tokie specialistai ypač galėtų įnešti didelį indėlį gydant pacientus įvairiomis lėtinėmis ligomis, tai galėtų gerokai sumažinti hospitalizacijų skaičių. Taip pat reikėtų numatyti galimus karjeros kelius slaugytojams.
Vokietijoje dirbantis gydytojas Jonas Korsakas pasakojo, kad šalyje slaugytojų skaičius per pastaruosius 10 metų išaugo 5 procentais.
“Ligoninėse yra įvairios pamaininio darbo sistemos, jos kiek skiriasi kiekvienoje įstaigoje, - pasakojo gydytojas. - Pavyzdžiui, mūsų ligoninėje veikia trijų pamainų sistema. Paprastame skyriuje vienam slaugytojui dieną tenka 8-12 pacientų (naktį nuo 22 iki 6 valandos - dvigubai daugiau), intensyvaus stebėjimo palatose - visą parą 3-5 pacientai, o intensyvios terapijos visą parą - 2. Reikia nepamiršti, kad slaugytojai užsiima visų pirma pacientu, kitoms problemoms išspręsti yra papildomos tarnybos: transporto, kai pacientą reikia pervežti, nuvežti į tyrimus, į kitą skyrių ir pan., specializuotos fizioterapijos seserys, kurios užsiima pacientų mobilizavimu, socialinės seserys, kurios sprendžia slaugos namuose ir išrašymo problemas ir t. t.
Slaugytojai Vokietijoje yra labai įvairios kvalifikacijos. Nuo to priklauso jų santykis su gydytojais. “Žemiausios pakopos slaugytojai atitinka „lietuviškus“ slaugos padėjėjus, jie daugiausiai rūpinasi pacientų prausimu, vaistų dalinimu ir pan. Aukštesnės pakopos slaugytojai gali paimti kraują tyrimams, atlikti vaistų infuzijas. Pabaigę specialius kursus jie gali leisti vaistus į veną, prijungti kateterius, intubuoti reanimacijos metu, defibriliuoti, leisti chemoterapinius vaistus, atlikti įvairias endoskopines procedūras kartu su gydytoju, - pasakojo J. Korsakas.
Pašnekovo teigimu, Vokietijoje problemas leidžiama spręsti slaugytojams savarankiškai, ten kur kas mažesnis gydytojo, kaip nurodymų ar įsakymų davėjo, vaidmuo, koks yra Lietuvoje. “Galutinius sprendimus priimti tenka gydytojui, tačiau ten labiau juntamas komandinis darbas, nes slaugytojams deleguojamos tam tikros nuo jų kvalifikacijos lygio priklausančios funkcijos, jie įtraukiami į sprendimų priėmimą.
Slaugytojų darbo krūviai Vokietijoje:
| Skyrius | Pacientų skaičius vienam slaugytojui (diena) | Pacientų skaičius vienam slaugytojui (naktis) |
|---|---|---|
| Paprastas skyrius | 8-12 | Dvigubai daugiau (nuo 22 iki 6 val.) |
| Intensyvaus stebėjimo palata | 3-5 | 3-5 |
| Intensyvios terapijos skyrius | 2 | 2 |
Ilgus metus be atokvėpio vaikus ar artimuosius su negalia slaugantys artimieji (absoliuti dauguma jų - vaikų su negalia mamos) rašte teigia, jog dėl socialinių paslaugų trūkumo neturi galimybių atsitraukti nuo savo slaugomų artimųjų, todėl yra pervargę ir fiziškai bei emociškai išsekę.
Jei artimųjų slauga būtų vertinama kaip darbas, tuomet vadovaujantis LR Darbo kodekso 114 straipsnio 1 dalimi, jis turėtų neviršyti maksimalios 48 valandų per savaitę ribos arba 12 valandų per parą. Neseniai LNF atlikta tokių šeimų apklausa parodė, kad “laisvo” laiko žmones su negalia slaugančios šeimos turi vidutiniškai 6 val. per parą. Į tas 6 val. įeina miegas, maitinimasis, higiena ir kiti visiems suprantami kasdieniniai dalykai: nuėjimas į parduotuvę ar, pavyzdžiui, lankymasis tėvų susirinkime, jeigu šeimoje auga ir kitas vaikas.
Į grupę susibūrę artimieji atkreipia dėmesį, kad šiuo metu pagalbos paslaugos egzistuoja tik teoriškai, tačiau realybėje jos yra netenkinančios poreikio, sunkiai pasiekiamos ir fragmentiškos. Laikino atokvėpio paslauga ir paslaugos, aprašytos Socialinių paslaugų kataloge (šios paslaugos reglamentuojamos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais), taip pat Ambulatorinės slaugos paslaugos namuose (numatytos Sveikatos apsaugos ministro įsakyme) netenkina šeimų poreikių, nes yra sunkiai pasiekiamos (kai kuriais atvejais metus siekiančios eilės), neužtikrina nepertraukiamo poilsio ( numatomas labai ribotas valandų skaičius) ir fragmentiškos ( neteikiamos nuolat, o tik tam tikrais laikotarpiais).
Išvargintos šios būklės, kurios pabaigos niekas numatyti negali, artimuosius su negalia slaugančios šeimos ir globėjai reikalauja prilyginti jų slaugą apmokamam darbui ir suteikti kasmetines atostogas nuo slaugos pareigų.
Specialius poreikius turinčių asmenų slauga trunka visą gyvenimą.
Dėl nuolatinės slaugos jaučiamo streso ir nuovargio mažėja darbingumo lygis.
Nuolatinė pagalba apima higieną, transportaciją iš vienos vietos į kitą, ir kt.
Pvz. darbo ir/ar mokslo metu tėvai/globėjai/kiti prižiūrintys slaugo/prižiūri Specialius poreikius turinčius asmenis likusią paros dalį.
Priežiūros darbai - ligonių vartymas, kėlimas ir kt. viršija darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimuose įtvirtintas nuostatas.
Pvz. 4-5 val priežiūra - 150 val./mėn., 3 val. priežiūros - 90 val./mėn., 8 - 24 val. slaugos - 720 val./mėn.
Dėl nuolatinės priežiūros fizinio rūpinimosi vaikais lieka mažiau.
Esant valgymo sutrikimams, ortopedinėms deformacijoms ir kt. - priežiūrą ir slauga tampa dar intensyvesnė.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. gegužės 25 d. asmenims teikimo ir organizavimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 2.1. punktas reglamentuoja laikino atokvėpio paslaugos tikslą - užtikrinti specialiųjų poreikių asmenų slaugą/priežiūrą namuose ar institucijoje tam tikrą valandų ir ribotą dienų skaičių per savaitę.
Dėl nustatyto per trumpo laikotarpio, nėra užtikrinama tėvų teisė į kokybišką poilsį (atostogas).
Dėl specialistų trūkumo institucija suteikti negali, asmenys, pageidaujantys ją gauti, yra įrašomi į eilę. Tokiu atveju laikino atokvėpio paslaugos tikslas yra absoliučiai nepasiekiamas.
Pažeidžiamos slaugančių/prižiūrinčių tėvų/globėjų/kitų prižiūrinčių teisės į poilsį, teisės į kasmetines atostogas.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. apmokėjimo tvarkos aprašo (toliau - ASPN aprašas) 2.1. punktas reglamentuoja ambulatorinės slaugos paslaugas namuose, kurios teikiamos:
- vaikams, turintiems negalią, t. y. nustatytas sunkus neįgalumo lygis;
- suaugusiems asmenims, turintiems negalią, t. y. nustatytas sunkus neįgalumo lygis;
- senyvo amžiaus asmenims, t. y. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (asmens sveikatos istorijoje turi būti pateikta užpildyta Bartelio indekso nustatymo lentelė su išvada);
- asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis su kvėpavimo takų patologija;
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. A1-93 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gegužės 22 d. Nr. A1-287) įsakymu patvirtintame Socialinių paslaugų kataloge numatytos socialinės paslaugos yra atskiros, be nuolatinės specialistų priežiūros teikiamos paslaugos. Šių paslaugų tikslas - sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Katalogas apibrėžia socialinių paslaugų rūšis, jų turinį, teikimo būdus ir organizuojamas socialinių paslaugų teikimas.
Katalogo 8.1 punkte aprašytos pagalbos į namus paslaugos trukmė - iki 10 val. per savaitę, bet ne daugiau nei 208 val. per metus.
Pagalbos į namus paslaugos teikiamos nuo 2 iki 5 dienas per savaitę ir ne trumpiau nei 4 valandas per dieną.
Socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos vaikams su negalia teikiamos nuo 3 val. per dieną, iki 5 dienų per savaitę institucijoje ir/arba nuo 2 iki 10 val. per savaitę asmens namuose.
tags: #slaugos #darbo #reglamentavimas